Jis sakė šį Vyriausybės sprendimą matantis kaip pagrindinę rezervatą kamuojančią problemą ir pažymėjo abejojantis jo konstitucingumu.
„Pirmiausia, matau sprendimą keisti Žuvinto biosferos rezervato nuostatus nepasitarus su visuomene, su specialistais, keisti sprendimus, keisti žvejybos ir medžioklės režimą šioje nepaprastai jautrioje mūsų ekosistemai vietoje ir tai yra labai bloga praktika“, – teigė šalies vadovas, paklaustas, kokias pagrindines problemas įžvelgia Žuvinto biosferos rezervato veikloje.
„Jei naujasis aplinkos ministras negrįš prie šito klausimo ir šie nuostatai nebus pataisyti, mes ketiname kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl šito klausimo išaiškinimo“, – penktadienį spaudos konferencijoje pažymėjo G.Nausėda.
Šalies vadovas taip pat pabrėžė, kad sprendžiant su gamtosauga susijusius klausimus būtina remtis mokslininkų ir aplinkosaugininkų rekomendacijomis, o „ne gandais ar politine konjunktūra“.
„Yra ir kitų jautrių vietų, apie kurias mes šiandien kalbėjome su merais, tai yra Punios šilo išsaugojimas. Tikrai turime remtis ne politiniais išskaičiavimais ar trumpalaikiais politiniais tikslais, o mokslininkų rekomendacijomis“, – sakė prezidentas.
Penktadienį prezidentas su komanda ketina lankytis Žuvinte ir sakė norintis „susipažinti su rezervato veikla, jo vadovavimo principais ir pasidomėti, kuo galime prisidėti labiau prie to, kad mūsų saugomos teritorijos būtų saugomos ne žodžiais ir ne popieriuje, o būtų saugomos iš tikrųjų“.
Yra ir kitų jautrių vietų, apie kurias mes šiandien kalbėjome su merais, tai yra Punios šilo išsaugojimas.
Vyriausybė naujus Žuvinto biosferos rezervato nuostatus patvirtino liepos pradžioje. Jais suteikta daugiau teisių rezervato teritorijoje uogauti, grybauti ir žvejoti. Sprendimu leista žvejoti nebe penkių, o keturiolikos aplinkinių kaimų gyventojams.
Prezidentas penktadienį ryte nuotoliniu būdu susitiko su Alytaus miesto ir rajono, Lazdijų ir Varėnos rajonų bei Druskininkų merais, pokalbyje taip pat dalyvavo ir eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.
V.Sinkevičius po susitikimo sakė asmeniškai manantis, kad žvejyba ir medžioklė rezervate nėra būtina ir neišvengiama, tačiau pažymėjo, kad, kaip Europos Komisijos narys, jis privalo reikšti nuosaikesnę nuomonę, nes „žvejybą vidaus vandenyse reguliuoja pati valstybė“.
Eurokomisaras pabrėžė, kad Lietuvos valdžia yra atsakinga už reikalingų priemonių įgyvendinimą ir pakankamą priežiūrą, tačiau sprendimai privalo būti gerai apsvarstyti ir paremti aplinkosaugininkų rekomendacijomis.
„Aš Europos Komisijoje pirmiausia remiuosi mokslininkų rekomendacijomis (...) ir čia reikėtų žiūrėti į platesnį paveikslą – ne tik į žuvies kiekius vandenyje, bet, galų gale, kokią įtaką vieni ar kiti sprendimai turės Žuvintui, turės paukščiams“, – sakė V.Sinkevičius.
„Aš manau, kad naujasis aplinkos ministras taip pat galėtų įsiklausyti į mokslo rekomendacijas, ornitologų, pirmiausia, vertinimus, kokią įtaką tai turės bendrai ekosistemai, paukščiams Žuvinto rezervate. Aš manau, kad svarbu yra subalansuoti ir tausūs sprendimai“, – pridūrė jis.
Manau, kad svarbu yra subalansuoti ir tausūs sprendimai, – sakė V.Sinkevičius.
Žuvinto biosferos rezervatas yra seniausia Lietuvos saugoma teritorija, įsteigta 1937 metais. Tai vienintelė Lietuvos teritorija, priklausanti UNESCO pasauliniam biosferos rezervatų tinklui, dalis rezervato saugoma kaip Ramsaro konvencijos („Konvencija dėl tarptautinės reikšmės šlapžemių, ypač vandens paukščių buveinių“) teritorija, visas biosferos rezervatas yra Europos Sąjungos vertingiausių gamtinių teritorijų tinklo „Natura 2000“ dalis.
