Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Juodoji Darbo partijos mįslė

Prokurorai bandė nustatyti, iš kur į Dabro partiją plaukė milijonai
V.Skaraičio/BFL nuotr. / Prokurorai bandė nustatyti, iš kur į Darbo partiją plaukė milijonai.
Šaltinis: Savaitraštis „15min“
0
A A

Kitą savaitę Seimas turės nuspręsti, ar panaikinti trijų Darbo partijos parlamentarų – Viktoro Uspaskicho, Vytauto Gapšio ir Vitalijos Vonžutaitės – teisinę neliečiamybę.

Specialioji Seimo komisija vieno balso persvara rekomendavo neliečiamybę atimti.

„Darbiečiai“ išsisukti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo teisme stengiasi visais įmanomais būdais – nuo ultimatumų koalicijos partneriams iki intensyvaus pavienių Seimo narių įkalbinėjimo nedalyvauti balsavime.

Darbo partijos vadovai ne veltui vargsta siekdami išsisukti nuo teismų. Bylą tyręs prokuroras Saulius Verseckas sako, kad sukčiavimu kaltinamiems Darbo partijos nariams realiai gresia krimsti kalinių duoną, užuot posėdžiavus Seime.

Jei teismas skirtų „darbiečiams“ maksimalią bausmę, už grotų jie praleistų aštuonerius metus.

Kad neliečiamybės klausimas „darbiečiams“ yra kur kas svarbesnis nei būsimi Vyriausybės darbai, parodė ir ketvirtadienio Seimo posėdis. Vos išgirdus, kad socialdemokratai specialiojoje Seimo komisijoje pakėlė rankas siūlydami Seimui leisti „darbiečius“ patraukti baudžiamojon atsakomybėn, šie tuoj pat pamiršo, kad  Seime buvo svarstoma Vyriausybės programa. Į frakcijos posėdį išsikvietę socialdemokratų pirmininką premjerą Algirdą Butkevičių jie tėškė ultimatumą dėl Vyriausybės programos palaikymo tik mainais už išsaugotą neliečiamybę.

Jei teismas skirtų „darbiečiams“ maksimalią bausmę, už grotų jie praleistų aštuonerius metus.

A.Butkevičius nepasidavė spaudimui, tad nieko nepešusi Darbo partijos frakcija vieningai palaikė Vyriausybės programą. Ką už tai premjerui teko pažadėti „darbiečiams“, kol kas lieka neaišku.

5 proc. paramos sistema

Darbo partijos frakcijos patalpose Seime, pačioje garbingiausioje vietoje, šalia partijos lyderio ir frakcijos seniūno V.Uspaskicho kabineto durų, stovi tai, dėl ko Darbo partija ėjo į valdžią – į šimtą spalvotų segtuvų, su skambiu pavadinimu „DP–VU“ sudėti visi Darbo partijos bylos dokumentai.

Juos pamatyti politikams bei žurnalistams leido patys „darbiečiai“. Tiesa, demonstracijos rezultatas buvo kiek kitoks, nei tikėjosi Darbo partija. Politikai ir žurnalistai, užuot sekę V.Uspaskicho nurodymu, netyrė, ar Darbo partijos juodosios buhalterijos kasos orderiai yra įtikinami įrodymai – te padaro tai teismas. Kur kas svarbiau pasirodė, tai, kas rašoma tuose kvitukuose.

Juose fiksuota, kad juodąją partijos kasą šimtais tūkstančių litų galbūt pildė įvairios Lietuvos įmonės, vėliau laimėdavusios tuo metu „darbiečių“ kontroliuojamos Ūkio ministerijos konkursus ES paramai gauti. Paprastai jos partijai skirdavo apie 5 proc. sumos, kurią vėliau gaudavo iš ES fondų.

Taip pat paaiškėjo, kad „juodais“ pinigais galėjo būti remiami Seimo nariai, teikiamos beprocentės paskolos, o Seimo nariui Juozui Jaruševičiui grąžinti 20 tūkst. litų „rinkimų išlaidoms kompensuoti“.

Buvusiam teisingumo ministrui, dabartiniam Seimo nariui liberalui Remigijui Šimašiui kyla klausimas, kodėl prokurorai, turėdami tokius duomenis, nepradėjo atskirų tyrimų dėl Darbo partiją nelegaliai šelpusių įmonių veiklos. Juk jei minimos įmonės nelegalią partijos kasą išties sušelpė keliais šimtais tūkstančių litų, jos taip pat turėjo turėti savas juodąsias buhalterijas su krūva grynų pinigų.

„Tie dokumentai, kuriuos dabar pamatėme, rodo, kad Darbo partiją rėmė ne viena, ne dvi įmonės, tai buvo labai aiški sistema. Man tikrai kyla klausimas, ar prokuratūra tikrai padarė viską, kas įmanoma ir kas arti neįmanomo, kad gautų tuos patikimus įrodymus“, – abejojo prokurorų darbu buvęs ministras.

Tyrė, bet neištyrė

Prokuroras S.Verseckas „15min“ nurodė, kad tyrėjai domėjosi Darbo partijos juodąją kasą pildžiusiomis įmonėmis. Tačiau, deja, nė viena jų neprisipažino nelegaliai parėmusi partiją.

„Buvo atliktas tyrimas. Apklausti tų įmonių, kurių pavadinimai sutapo su tais įrašais, kurie buvo buhalterijoje, atstovai, vadovai. Atlikti kiti veiksmai. Tačiau nebuvo nustatytos konkrečios aplinkybės, kaip tie pinigai buvo perduoti. Jie nepripažino šelpę partiją“, – aiškino prokuroras.

Juk jei minimos įmonės nelegalią partijos kasą išties sušelpė keliais šimtais tūkstančių litų, jos taip pat turėjo turėti savas juodąsias buhalterijas su krūva grynų pinigų.

Pasak jo, prokuratūra negalėjo toliau tęsti bylų šioms įmonėms, nes neužteko įrodymų. Įrodymus surinkti ir atlikti įmonių veiklos patikrinimus buvo paraginta Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).

„Čia buvo individualūs atvejai. Vienais jų buvo atlikti mokestiniai patikrinimai, priskaičiuoti mokesčiai, kai buvo nustatyti aiškūs rėmimo faktai“, – sakė S.Verseckas.

Kurios įmonės sulaukė nuobaudų, prokuroras neatskleidė, nes esą visų gali neprisiminti ir nenori kažkurių išskirti.Tiesa, jis pripažino, kad nuobaudų sulaukė vos dvi ar trys įmonės.

„Buvo pakankamai sudėtinga viską įrodyti. Nebent pavykdavo atsekti, kad buvo apmokamos kažkokios paslaugos tiesiogiai ir panašiai“, – aiškino S.Verseckas.

Istorija kartojasi?

R.Šimašius teigia, kad, sprendžiant iš Darbo partijos elgsenos, gali būti, kad jos finansinė veikla nuo 2006 metų iki dabar neką tepasikeitė.

Ministras prisimena „Balsas.lt leidinių grupės“ žurnalistų liudijimus, kad jiems algas „vokeliuose“ mokėjo pati Darbo partijos bylos kaltinamoji, prokuroro S.Versecko pavadinta „svarbiausia partijos finansininke“ V.Vonžutaitė.

Buvęs ministras tikisi, kad teisėsauga atliks savo darbą ir aiškiai bei kuo skubiau atsakys į visas viešojoje erdvėje keliamas abejones.

Šiuo metu ikiteisminį tyrimą dėl „vokelių“ „Balsas.lt leidinių grupėje“ atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Kol vyksta ikiteisminis tyrimas, atliekami veiksmai nekomentuojami.

Savaitraštis „15min“
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min