Pasak Seimo nario, toks sprendimas gali būti vertinamas „kaip netiesioginis įrodymas, kad Darbo partijos veikloje ne viskas buvo skaidru“. Frakcijos išplatintame pareiškime konservatorius sako neatmetantis galimybės kitame Seimo posėdyje reikalauti, kad Darbo partijai priklausančių Seimo narių neliečiamybės klausimas būtų nagrinėjamas viešai.
Seimo statutas numato, kad laikinųjų tyrimo komisijų posėdžiai uždari, jeigu nagrinėjamas klausimas yra susijęs su valstybės paslaptimi. Statutas numato, kad „kitais atvejais laikinoji kontrolės arba tyrimo komisija rengti uždarus posėdžius gali tik gavusi Seimo pritarimą“.
„Jei komisijoje dirbantys Darbo partijos atstovai turėtų rimtų argumentų, kad šioje byloje esama politinio susidorojimo požymių, priešingai – turėjo siekti, kad posėdžiai būtų atviri, ir apie tokias aplinkybes sužinotų visuomenė. Viešumas būtų tik jų pusėje“, – tvirtina J.Razma.
Anot jo, „susidaro įspūdis, kad Darbo partijos vadovybė nori pridengti tam tikrus faktus, kurie viešuose posėdžiuose atsiskleistų visuomenei“.
Anot jo, „susidaro įspūdis, kad Darbo partijos vadovybė nori pridengti tam tikrus faktus, kurie viešuose posėdžiuose atsiskleistų visuomenei“.
Penktadienį į pirmą posėdį susirinkusi laikinoji tyrimo komisija nusprendė, kad posėdžiai bus uždari. Už tai balsavo aštuoni valdantiesiems priklausantys komisijos nariai bei vienas opozicine pasiskelbusios „Drąsos kelio“ frakcijos atstovas Jonas Varkala. Prieš buvo du konservatorių atstovai.
„Kadangi galvoju, kad gali būti procesas vilkinamas, daug lengviau vilkinti, kai niekas nemato, o jei nevilkina – tegu mato žiniasklaida, vilkinama ar ne. Teismas – viešas, mes – asmenys, ir apie viešą asmenį kalbame“, – sakė atvirus posėdžius siūlęs daryti konservatorius Kęstutis Masiulis.
Komisijos pirmininkas „tvarkietis“ Andrius Mazuronis tvirtino priešingai – jog dėl uždarų posėdžių darbas vyks sparčiau, nes komisijos nariai „neturės pagundos kiekviename pasisakyme išsitransliuoti į viešumą“.
„Posėdžiai bus be žiniasklaidos atstovų, aš labai džiaugiuosi dėl to ir tikiuosi, kad komisija sugebės žymiai greičiau priimti sprendimą posėdžiaudama ne viešoje erdvėje, kad komisijos nariai neturėtų pagundos kiekviename pasisakyme išsitransliuoti į viešumą, o ne pasiekti kažkokio konkretaus rezultato“, – tvirtino komisijos vadovas.
Komisija įpareigota tyrimą atlikti iki gruodžio 21 dienos.
Komisija, išklausiusi prokurorus, parlamentarus, kurių neliečiamybę prašoma naikinti, turi pateikti Seimui rezoliucijos projektą, ar tenkinti tokį generalinio prokuroro prašymą.
Jeigu rezoliucijos projekte numatoma patenkinti generalinio prokuroro teikimą, ji gali būti priimta, kai už projektą balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.
Generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis antradienį kreipėsi į Seimą, prašydamas panaikinti trijų Darbo partijos parlamentarų teisinę neliečiamybę – leisti juos traukti baudžiamojon atsakomybėn ir kitaip suvaržyti laisvę.
Bylos medžiagą Seimo posėdyje pristatęs generalinio prokuroro pavaduotojas priminė, jog V.Uspaskichas, V.Gapšys ir V.Vonžutaitė kaltinami, kad eidami vadovaujančias pareigas Darbo partijoje nuo 2004 iki 2006 metų Vilniuje organizavo apgaulingą Darbo partijos buhalterinės apskaitos tvarkymą.
„Dėl organizuotos grupės nusikalstamų veiksmų apgaulingai tvarkant Darbo partijos buhalterinę apskaitą 2004-2006 metais buvo sistemingai vedama dviguba buhalterija, tvarkoma neoficialių piniginių lėšų apskaita, t.y. DP ne visas ūkines-finansines operacijas įrašė į oficialią buhalterinę apskaitą, t.y. nebuvo apskaityti 25 mln. 116 tūkst. litų pajamų ir 23 mln. 724 tūkst. litų išlaidų“, – sakė D.Raulušaitis.
Pasak jo, slėpdama tikrąsias pajamas ir išlaidas Darbo partija neapskaičiavo ir apgaule išvengė prievolės sumokėti į valstybės biudžetą 3 mln. 864 tūkst. privalomų mokesčių ir įmokų. Taip pat teikdami melagingas ataskaitas Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Vyriausiajai rinkimų komisijai, „darbiečiai“ neteisėtai gavo valstybės biudžeto dotacijas.
„Dėl minėtų asmenų veiksmų Darbo partijai apgaule įgijus didelės vertės turtinę teisę ir neteisėtai paskyrus dotacijas valstybei buvo padaryta 6 mln. 50 tūkst. litų žala“, – pabrėžė generalinio prokuroro pavaduotojas.
Vilniaus apygardos teismas nagrinėja Darbo partijos vadinamosios juodosios buhalterijos bylą. Sukčiavimu šioje byloje be minėtų trijų parlamentarų kaltinama pati Darbo partija ir buvusi jos finansininkė Marina Liutkevičienė.
Darbo partijos atstovai kategoriškai atmeta kaltinimus.
