Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Jūrinė valstybė – diskusijų verpete

Laivus pasitinka ir išlydi Klaipėdos berniukas.
G.Kubiliūtės nuotr. / Laivus pasitinka ir išlydi Klaipėdos berniukas.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

„Be Klaipėdos Lietuva būtų lyg kūnas be galvos“ – pasirinkdamas citatą iš istorinės knygos apie svarbią datą – Klaipėdos dieną – kalbėjo uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius.

Šiandien paminima diena, kai prieš 87-erius metus uostamiestis buvo prijungtas prie Lietuvos. Tokiu būdu lietuviai vėl susigrąžino jūrą. Tačiau iki šiol neblėsta diskusijos, ar mūsų šalis išties yra jūrinė valstybė.

„Pabandykime šiandien įsivaizduoti Lietuvą be Klaipėdos krašto. Man kelia šypseną kalbos, esą Lietuva nėra jūrinė šalis. Juk mes turime jūros vartus, išėjimą į Europą, – kalbėdamas su „15min“ sakė meras. – Yra šalių, kurios save vadina jūrinėmis, nors neturi jūros, tačiau turi laivynus. O mes galime pasigirti ir jūra, ir uostu, ir laivynu.“
 

G.Kubiliūtės nuotr./Anot V.Vareikio, diskutuotina, ar Lietuva tikrai yra jūrinė valstybė.
G.Kubiliūtės nuotr./Anot V.Vareikio, diskutuotina, ar Lietuva tikrai yra jūrinė valstybė.


Tuo tarpu istoriko, Lietuvos ir Klaipėdos miesto politinio bei visuomenės veikėjo Vyganto Vareikio nuomone, ar esame jūrinė valstybė – dar yra atviras klausimas. Jo svarstymu, problema išsispręstų, jei sostinė persikeltų į Klaipėdą. „Mūsų uostas gana efektyviai dirba, jis nėra paskutinis Baltijoje. Jis atneša nemenką dalį pinigų į valstybės biudžetą. Taigi, tam tikra prasme galime Lietuvą vadinti jūrine valstybe. Tačiau Klaipėda nėra šalies sostinė – priešingai nei daugelyje arčiausiai mūsų esančių šalių, – samprotavo V.Vareikis. – O pas mus Vilniuje dominuoja sausumos mąstymas. Mano nuomone, jis yra per siauras ir kartais nukreiptas į Rytus – Baltarusiją, Lenkiją, Rusiją, o ne į Baltijos regioną.“

Pasak V.Vareikio, žmonės, formuojantys šalies užsienio, ekonominę poziciją visiškai nesuvokia jūrinės specifikos. Anot jo, pasaulinėje istorijoje buvo ne vienas atvejis, kai sostinės perkeltos į uostą. „Žinoma, tai tik garsus pasvarstymas, vargu ar pavyktų pajudinti mūsų sostinę. Tačiau kalbant apie modernią, efektyvią politiką – kodėl gi ne? Turėtume perkelti bent jau daugelį institucijų ir struktūrų, susijusių su jūriniais reikalais“, – savo nuomonę dėstė V.Vareikis.

Maitina valstybės biudžetą

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas mano, kad Lietuva yra stipri jūrinė valstybė, tačiau, anot jo, daug kas jūrą įsivaizduoja tik kaip poilsio vietą.

„Kad kalbama apie jūrinį verslą, industriją – daugeliui nesuvokiama. Tą galiu pastebėti ir dirbdamas uosto direkcijoje. Pavyzdžiui, teritorijų planavimo reikalavimai yra vienodi tiek uostui, tiek agrarinėms vietoms, – stebėjosi E.Gentvilas. – O kad duodame kelis procentus bendrojo vidaus produkto, sukurtos dešimtys tūkstančių darbo vietų, apie tai nepagalvojama.“

Jo teigimu, iš uosto į šalies biudžetą patenka nemažai pinigų. Per metus iš krovos per įvairius mokesčius į valstybės kišenę gali patekti pusantro milijardo litų.

Pažymės žygiu

Klaipėdos krašto svarba ir jo atgavimo sukaktis šiemet vėl bus pažymima jau tradicija tapusiu žygiu. Kaip teigė vienas iš žygio organizatorių Juozas Algimantas Liesis, į jį susirenka keli šimtai dalyvių, norinčių atkartoti tos nakties sukilėlių kelionę nuo Priekulės link Klaipėdos. Žygeiviams pėsčiomis tenka įveikti 25 kilometrus. Žygį jie pradeda sausio 15-osios išvakarėse.

„Žygio metu kiekvienas gauna paragauti košės, atsigerti karštos arbatos. Dalyviams pateikiama ir siurpizų“, – sakė J.A.Liesis. Pirmą kartą toks žygis buvo organizuotas 2001 metais.

Pasak J.A.Liesio, Klaipėdos krašto prijungimo data Lietuvai reiškia istorinės žemės sujungimą, klaipėdiečiams – pasididžiavimą, o valstybės mastu tai turėtų būti šventė, o ne minėtina diena.

Drąsus istorinis žingsnis

2006 metais Seimas sausio 15 d. įrašė į Atmintinų dienų sąrašą ir ją paskelbė Klaipėdos krašto diena. Šia proga Klaipėdos miesto savivaldybė ir Klaipėdos universitetas Seime organizavo Klaipėdos krašto dienos paminėjimą.

1923 m. sausio 15 d. įvykusį Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos Respublikos istorikai vadina vienu iš drąsiausių Lietuvos užsienio politikos žingsnių tarpukario metais. Šis istorinės reikšmės įvykis lėmė ekonomiškai Lietuvai svarbaus Klaipėdos uosto, per kurį buvo gabenama Lietuvos eksporto produkcija, kontrolę. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje lietuvių tauta valstybiškai pradėjo kontroliuoti Klaipėdos uostą, pirmą kartą dešiniau Nemuno buvusi Mažosios Lietuvos  dalis įėjo į Lietuvos administracines ribas.

Minima data svarbi ne tik klaipėdiečiams – jeigu ne 1923-iųjų sausio įvykiai, galbūt, Klaipėdos kraštas po Antrojo pasaulinio karo nebūtų atitekęs Lietuvai. 

Klaipėdos dienos renginiai

Klaipėdos dienos renginiai šiandien prasidės 10 val. Lėbartų bei Joniškės kapinėse, kur bus pagerbtas sukilimo dalyvių Erdmono Simonaičio ir Jurgio Lėbarto atminimas. 12 val. žuvusieji bus pagerbti Skulptūrų parke prie paminklo 1923 m. sukilimo dalyviams.
16 val. Etnokultūros centre Klaipėdos universiteto daktarė docentė Nijolė Srakauskaitė skaitys paskaitą „Klaipėdos krašto žvejų gyvenimas. XX a. I p.“. Bus pristatoma paroda, pasakojanti apie senuosius žvejus, jų gyvenimą.
Klaipėdos apskrities I.Simonaitytės viešojoje bibliotekoje bus pristatoma nauja Leonido Donskio knyga „99 Baltijos istorijos“.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min