Su „Titaniko“ katastrofa lyginama kruizinio laivo „Costa Concordia“ nelaimė Viduržemio jūroje įvyko penktadienio naktį. Per 3200 keleivių ir apie 1000 įgulos narių patyrė neapsakomą išgąstį, kuomet laivas užplaukė ant seklumos. Šeštadienį laivas jūroje buvo pasviręs ant šono. P.Bekėža neatmetė galimybės, kad prakirstas laivas gali ir nuskęsti. Kita vertus, galbūt prakirstą bortą bus įmanoma bent laikinai sutaisyti ir išpumpuoti vandenį.
Kaip aiškėja, kruizinis laivas Viduržemio jūroje užplaukė ant povandeninės uolos. Pranešama, kad uolos, ant kurių visai šalia kranto užplaukė laineris, nebuvo pažymėtos jūrlapiuose. Nors pats laivo kelias buvo puikiai žinomas kapitonui. Apie tai jis šeštadienį pasakojo spaudai.
Priežastys įvairios
Anot P.Bekėžos, tokias nelaimes, kuomet laivas užplaukia ant seklumos ar rifo, gali lemti daug aplinkybių.
 |
| 15min.lt nuotr./Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža. |
„Sunku pasakyti, kai nematai paties įvykio, tačiau faktorių labai daug. Pagrindinis dalykas – stichija, gamtos reiškiniai, uraganai, didelės bangos. Kitas dalykas – gali būti, kad išėjo iš rikiuotės pagrindinis variklis arba kiti mechanizmai, susiję su vairavimu, gal net ir pats vairas. Žmonėms tuomet gali pasirodyti, kad kapitonas kvailys, trenktas, kad plaukia arti kranto. Reiktų turėti daugiau žinių, būtų lengviau pakomentuoti įvykį“, – kalbėjo Jūrininkų sąjungos pirmininkas P.Bekėža.
Anot pašnekovo, įmanoma ir įgulos klaida. Tačiau aplaidumas – itin retas atvejis. „Tokiuose laivuose, kruiziniuose, dirba patyrę žmonės. Gali būti, jog kapitonui, laivavedžiams buvo numatyta kuo arčiau priplukdyti laivą prie salos, kad laivo turistai galėtų pasigrožėti gamta. Juk laivas ir uždirba iš turistų, vykdydamas tam tikrą maršrutą, tenkindamas jų poreikius. Arčiau salos gylis galėjo būti ir normalus, tačiau galėjo paveikti srovės. Žinoma, ir įgula galėjo netiksliai nustatyti maršrutą, apsiskaičiuoti“, – komentavo P.Bekėža. Jo nuomone, tamsa nelaimės neturėjo nulemti, kapitonai ir laivavedžiai įpratę dirbti ir naktį.
Nelaimės Baltijos jūroje
P.Bekėža teigė, kad ši nelaimė didelė dėl netekčių. Kruizui užplaukus ant seklumos žuvo keli žmonės.
Prieš daugiau kaip 15-a metų ant seklumos buvo užplaukęs laivas ties Smiltyne. Nelaimė nutiko per audrą. Laivas buvo supjaustytas ir išgabentas į metalo laužą.
„Žinome, kad bendrovės „DFDS Lisco“ (dabar „DFDS Seaways“, red. past.) laive buvo kilęs gaisras. Ačiū dievui, visi buvo išgelbėti. Pagrindinis dalykas visgi yra žmogaus gyvybė“, – kalbėjo jūrininkas.
Laivas Baltijos jūroje nepataisomai sudegė 2010 metų rudenį, jis buvo netoli Vokietijos krantų, neseniai išplaukęs iš Kylio. Didžiulių nuostolių patyrė vežėjai, netekę vilkikų su kroviniais, gyventojai – liepsnos pasiglemžė jų automobilius, asmeninius daiktus. Iš laivo žmonės buvo evakuojami, patyrė didžiulį išgąstį.
Tų pačių metų gegužę lietuvių laivas „Rytas“ ant seklumos buvo užplaukęs prie Danijos, Bornholmo saloje. Nelaimė įvyko dėl neblaivaus laivo kapitono, sėkmingai pasiekti uostą sutrukdė ir rūkas. Laivas gabeno 18 tonų kilkių.
2008 metų pabaigoje ant seklumos žvejų laivas užplaukė ties Palanga, apie kilometrą nuo kurorto tilto. Negiliai į smėlį nusėdęs laivas su šešių žmonių įgula buvo nuvilktas atgal į jūrą.
Pernai liepą Kuršių mariose ties Kiaulės nugara ant seklumos užplaukė bendrovės „Smiltynės perkėla“ keltas „Kintai“. Kelte, kuriuo plaukė per šimtas žmonių, vyko Džordanos Butkutės koncertas.
