Sekite 15min Google
A.Narmontas jūrose ir vandenynuose praleido 25 savo gyvenimo metų. 1968 metais baigė tuometinę Klaipėdos jūreivystės mokyklą.
Po mokyklos baigimo iškart buvo paskirtas dirbti į Okeaninio žvejybos laivyno bazę. Plaukiojo žvejybos laivais Atlanto, Ramiajame vandenynuose. 1982 metais tapo kapitonu.
1992 metais nusprendė į jūrą nebeplaukti. Dirbdamas krante 1993 metais bandė gelbėti skęstančią Lietuvos valstybinę žvejybos laivyno įmonę „Jūra“.
Jis šių eilučių autorę išlydėjo dirbti laive jūroje. „Jūros“ administracijoje jis išdirbo tik metus.
Išėjęs iš „Jūros“, A.Narmontas kurį laiką dirbo bendrovėje „Neringos žuvis“ Jūrinės žūklės skyriaus viršininku.
Į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją atėjo 1997 metais kurti uosto dispečerinės.
„Niekas mūsų nenorėjo, kiekvienas buvo pats sau šeimininkas. Negalėjo suprasti, kaip direkcija gali kažką reguliuoti. Šiandien be dispečerinės įsivaizduoti direkcijos neįmanoma.
Visada maniau, kad tas, kas valdo informaciją, tas yra vadas“, – viename iš interviu „Vakarų ekspresui“ yra sakęs A.Narmontas.
Vėliau jis ėjo Jūrų paieškos ir gelbėjimo koordinacinio centro viršininko pareigas.
Kai koordinacinis gelbėjimo centras buvo perduotas Lietuvos saugios laivybos administracijai, A.Narmontas tapo uosto kapitono pavaduotoju. Uosto direkcijoje jis išdirbo 17 metų.
2014 metais A.Narmontas buvo išrinktas Metų jūrininku.
Tais pačiais metais jam buvo įteiktas Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pasižymėjimo ženklas už nuopelnus gyventojų saugai.
Tų pačių metų rugsėjį jis buvo išlydėtas į pensiją.
Kol jis dirbo Uosto direkcijoje, dažnai tekdavo imti iš jo interviu.
Kalbėdamasi su juo pasijusdavau tarsi šnekučiuočiausi su draugu – eidamas tokias pareigas nebuvo subiurokratėjęs.
„Kapitonas Arvydas Narmontas – žmogus, kėlęs pasitikėjimą. Jūroje, kai nebėra ko pasiklausti, paskutinė instancija – kapitonas.
Į jį kreipiesi kritiniu atveju, bet atsakymą visada gauni.
Direkcijoje kapitonas Arvydas Narmontas šalto ir racionalaus proto dėka visada turėdavo atsakymą ir niekada nesistengdavo problemos permesti kitam.
Jis sugebėdavo savo mintis labai suprantamai perteikti kitiems, tačiau kartu skatindamas juos pačius mąstyti.
Du kartus nekartodavo, ir noro perklausti nebūdavo. Jeigu pasakydavo daryti, vadinasi, tikrai reikia.
Yra nemažai protingų žmonių, kurie savo žinių nesugeba perduoti kietiems, o šis kapitonas ne tik turėjo aštrų protą, bet ir gebėjimą pasidalinti savo žiniomis.
Man su juo dirbant viskas buvo aišku ir lengva.
Net kai likau vienas ir nebebuvo ko pasiklausti, ką dabar daryti, jo balso ramus skambesys atminty ramindavo“, – taip duodamas interviu „Vakarų ekspresui“ apie A.Narmontą yra kalbėjęs buvęs jo bendradarbis ir įpėdinis Eduardas Ringis.
Tokį kapitoną A. Narmontą prisimins jo draugai ir bendražygiai.
Kur ir kada galima atsisveikinti
Atsisveikinti su velioniu kapitonu bus galima laidojimo namuose „Aterna“ (Joniškės g. 36, Pilkojoje salėje) spalio 16 d. (penktadienį) 14-21 val. (atsisveikinimas prie karsto); spalio 17 d. (šeštadienį) 9-13 val. (atsisveikinimas su urna). Išlydimas bus spalio 17 d. 13 val.
Velionis bus laidojamas Klaipėdos Lėbartų kapinėse.
Šv. Mišios bus aukojamos spalio 17 d. (šeštadienį) 8 val. Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje.
