Dabar populiaru
Publikuota: 2019 liepos 9d. 14:15

Jūrų muziejus skendi gedule: atsisveikinama su žuvusiu kurėno kapitonu R.Adomavičiumi

Atsisveikinimas su tragediją patyrusiu kurėno kapitonu R.Adomavičiumi
J. Andriejauskaitės / 15min nuotr. / Atsisveikinimas su tragediją patyrusiu kurėno kapitonu R.Adomavičiumi

Lietuvos jūrų muziejaus laivybos salė dar niekuomet neskendėjo tokioje atmosferoje. Čia atsisveikinama su praėjusią savaitę kurėnu išplaukusiu ir žuvusiu istoriku, ilgamečiu muziejaus darbuotoju Romaldu Adomavičiumi. Trečiadienio rytą audros ištikto kurėno kapitonas iškeliavo amžinojo poilsio.

Su R.Adomavičiumi kolegos atsisveikina jūrine dvasia. Pagerbti atvykusius žmones pasitinka Romo marškinėliai, ant kurių Nacionalinės ekspedicijos dalyvių linkėjimai anapilin iškeliavusiam bičiuliui: „Mes tavęs nepamirškim...“, „Vėjo!“, „Šypsokis kur bebūtum..“, „Ramių bangų ir tykaus vėjo“.

Ant stalelio – albumas, kuriame užfiksuotas kurėno gimimas. Jose – besišypsantis Romaldas darbų sūkury. Nuotraukos mena ir burę, kurią jis siuvo prieš 20 metų pastatytam ir praėjusią savaitę tragedijos ištiktam kurėnui.

Pirmoji burė simboliškai nuklota laivybos istorijos salėje, kur pagerbiamas Romas. Ant jos padėta urna su kapitono palaikais. Salė jaukiai išpuošta gubojomis, ritėmis su jūrinėmis virvėmis, skamba folkloro muzika. Ekrane, kur vis išnyra kurėnas, įvairiausias istorijas pasakoja pats Romaldas, visuomet išliksiantis muziejaus darbuotojų atminty. Jūrų muziejuje istorikas dirbo nuo pat įkūrimo, jau 40 metų.

Ant stalelio ir knygos, prie kurių vertimais bei kūryba prisidėjo R.Adomavičius. Paskutinioji knyga – jo ir sūnaus Romualdo kūrinys bus pristatyta Jūros šventės metu.

„Mes tikėjome iki paskutinės akimirkos, kad jis gyvas, kažkur ten, žolėse, be sąmonės“, – apkabindama Romaldo sutuoktinę Audronę sakė pagerbti atėjusi moteris.

Z.Kelmickaitė: buvo tikras jūros žmogus

Pagerbti ekspedicijose dalyvavusio istoriko atvyko Zita Kelmickaitė, neslėpdama, jog visiems ši žinia buvo šokas.

„Romas ir pirmoje, ir antroje ekspedicijoje buvo mūsų kapitonas, trečioje buvau ne visoje. Čia mums didelis šokas. Galvojau, kokia gėlė jam tiktų – mėlyna, kaip jūra“, – sakė Z.Kelmickaitė ir pridūrė, jog Romas buvo tikras jūros žmogus – lėtas, santūrus.

J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./Zita Kelmickaitė
J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./Zita Kelmickaitė

„Net rūstus, pasakyčiau. Visi siautuly, o jis stichijoje... Vieną dieną ta stichija pasiglemžia...“, – graudinosi moteris, apžiūrėdama pačių ekspedicijos dalyvių linkėjimais išrašinėtus marškinėlius, ant kurių nugaros puikuojasi Romo vardas.

Apie nelaimę į Nacionalinės ekspedicijos sąplauką plaukę dalyviai sužinojo antradienio popietę. Žinia netruko pasklisti ir atsispindėti visų jį pažinojusių ekspedicijos dalyvių veiduose.

Trečiadienio rytą Romas buvo pagerbtas Varnių bažnyčioje.

„Ryte buvo mišios nuo pat ryto. Tokios ne kaimiškos.. Pirmoji Žemaitijoje statyta bažnyčia, tokia simbolika. Iš Telšių buvo pakviestos profesionalios muzikės, buvo taip elegantiška, rūstu, gražu“, – pasakojo moteris. Pakeliui į Kauną moterys nupynė ąžuolų vainiką. Z.Kelmickaitė pasakoja, jog paleistas jis netruko nutolti ir širdis jautė, jog netrukus Romaldo kūnas bus rastas. Taip ir nutiko.

Pagerbs per naktį

Lietuvos jūrų muziejuje urna su Romaldo Adomavičiaus (1955 12 12–2019 07 02) pelenais buvo pašarvota II laivybos istorijos salėje.

„Išlydėsime iš muziejaus Romaldą Adomavičių liepos 10 dieną 9.30 val. Iš Kopgalio urna keliaus į Romaldo Adomavičiaus gimtinę – Kėdainių rajoną, Josvainius. Liepos 11 dieną 12 val. Josvainių bažnyčioje bus aukojamos Šv. Mišios, po mišių – urna su Romaldo Adomavičiaus palaikais bus palaidota Josvainių kapinėse šalia jo tėvų“, – sakė muziejaus atstovė Nina Puteikienė.

15min montažas / Jūrų muziejaus nuotr./Kuršių mariose nuskendęs laivas buvo istorinis kurėnas
15min montažas / Jūrų muziejaus nuotr./Kuršių mariose nuskendęs laivas buvo istorinis kurėnas

Amžinai Romaldo Adomavičiaus atminimą saugos marių bangos. Vandenų stichijos istorijai ir papročiams Romaldas Adomavičius paskyrė savo gyvenimą. Vandenų stichijoje liko ir paskutinis Romaldo atodūsis, o į gimtąją žemę kapitonas sugrįžta jau pelenu...

Liepos 2-ąją istorinio kurėno replika „SüD 1“ išplaukė iš Klaipėdos Pilies uostelio. Jos kapitonas, Lietuvos jūrų muziejaus vyr. istorikas, Romaldas Adomavičius pamojavo ranka žmonai Audronei ir krantui. Tai buvo atsisveikinimo mostas... Netikėtai audros užkluptą laivelį ėmė semti vanduo, jis apvirto ir kranto nebepasiekė. Trys įgulos nariai atsidūrė vandenyje. R.Adomavičius greit pranyko Kuršių marių platybėse, kiti du vyrai išgelbėti.

Pirmadienį laivininkų dėka iš vandens buvo traukiamas tragedijos ištiktas kurėnas.

Išliks visų atminty

Romaldo Adomavičiaus atlikti Lietuvos laivybos istorijos tyrimai, parašytos ir išverstos knygos, straipsniai, parengtos ekspozicijos ir parodos yra fundamentalūs Lietuvos, kaip jūrų valstybės, įtvirtinimo darbai.

Gimė Romaldas Adomavičius 1955 metų gruodžio 12 dieną toli nuo didžiųjų vandenų – pačiame Lietuvos viduryje – Kėdainių rajone, Varnupės kaime. 1978 metų liepos 1 dieną, baigęs Vilniaus Valstybiniame universitete istorijos studijas, pradėjo dirbti Lietuvos jūrų muziejuje – vadovauti Laivybos istorijos skyriui.

Didžioji Romaldo Adomavičiaus aistra buvo Kuršių marių žvejiško paveldo tyrimas ir atgaivinimas. 2001 metais Lietuvos jūrų muziejuje buvo pastatyta kurėno – žvejiškos Kuršmarių valties replika. Taip prasidėjo etnokultūrinis projektas „Kurėno sugrįžimas“. Nuo 2002 metų Romaldas Adomavičius su Lietuvos jūrų muziejaus kurėnu „SüD 1“ dalyvavo etnografinėse ekspedicijose Lietuvoje ir svečiose šalyse – Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Olandijoje. Šioje šalyje parade „SailAmsterdam 2005“ kurėnas reprezentavo Lietuvos jūrinį paveldą. 2015 metais Romaldas Adomavičius su kurėnu pradėjo Lietuvos televizijos ir radijo projektą „Nacionalinė ekspedicija“, kurioje vandens keliu buvo apiplauktos visos LDK žemės.

Liepos 23 dieną Klaipėdos apskrities I.Simonaitytės bibliotekoje bus pristatyta naujausia Romaldo Adomavičiaus ir jo sūnaus Romualdo knyga – Lietuvos jūrininkų žinynas „Prie Lietuvos laivyno ištakų. Žmonės ir laivai“, apimantis tarpukario laikotarpį.

Romaldas Adomavičius, populiarindamas laivybos istorijos temą, sukūrė ne vieną parodą.

Ryškus ir svarus Romaldo Adomavičiaus indėlis ir į Klaipėdos istoriją: iš vokiečių kalbos jis išvertė tris Johano Zembrickio Klaipėdos miesto istorijos tomus bei Bruno Le Coutre „Mano miestas Klaipėda, 1900-1939 metai: atsiminimai“. Jo bibliografija gausi straipsnių apie žvejišką ir jūrinį Lietuvos paveldą.

Romaldas Adomavičius, populiarindamas laivybos istorijos temą, sukūrė ne vieną parodą: „Kurėno sugrįžimas“ (2002–2004 m.), „Šią kelionę padariau lietuvių tautos garbei“ (2007 m.), „Lietuvos Baltijos Lloydas“ (2011 m., ) „Su pirmojo Prezidento vardu“ (2012 m.), „Po kruopelę iš viso pasaulio. Romano Vilčinsko Vilko marinistinis archyvas Lietuvos jūrų muziejuje“ (2016 m.) ir kt. Jis dalyvavo kuriant visas Lietuvos jūrų muziejaus laivybos istorijos ekspozicijas.

„Linkim vėjo kapitono sielai Amžinybės jūroje...“, – išplatintame pranešime „In Memoriam“ rašė Lietuvos jūrų muziejus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

01:09
02:13
02:24

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min