Darbuotojų akyse žibėjo nežinomybė, kai kurie tarpusavyje šnabždėjosi: „Einam arčiau, bent pačiupinėsime.“ Vienas iš senbuvių pakuždėjo: „Mūsų ministro durys visuomet būdavo atviros.“ Apie savo atvirumą kalbėjo ir naujasis ministerijos vadovas.
„Esu žmogus atviras, jei matysite, kad ką nors darau ne taip, sakykite drąsiai į akis – Masiuli, ne taip darai. Kabineto durys bus atviros, visada galėsite įeiti“, – žadėjo E.Masiulis. Kad tik laikui bėgant savo pažadų nepamirštų.
„Mylėkite mane, aš mylėsiu jus“, – juokavo naujasis ministras.
Pristatytas ir viceministras Arūnas Štaras – matematikos docentas, dirbęs Vilniaus miesto savivaldybėje.
Pokyčiai bus neišvengiami
„Šiek tiek jaudinuosi, bet ne pirmą dieną politikoje, todėl didelės įtampos nejaučiu“, – atviravo naujasis susisiekimo ministras.
Jo nuomone, darbuotojai nežino, kas jų laukia, todėl bando nuraminti.
„Matau šiokį tokį išgąstį darbuotojų akyse. Per tarpuvaldį, matyt, sklandė daug gandų, kad daug kas keisis, kažkas praras darbo vietas. Manau, pasibaigus tarpuvaldžiui viskas pagerės – atsiras aiškumo. Kad pokyčių bus, natūralu ir neišvengiama“, – nekonkretino E.Masiulis, bet žadėjo, jog viskas greitai paaiškės.
Trečiadienį pasirašytas priėmimo ir perdavimo aktas, kuriuo A.Butkevičius naujajam ministrui perdavė dokumentus: ministerijos darbuotojų sąrašą, sąskaitas ir kt.
Svarbiausi darbai
„Per artimiausias dienas bus formuojamas politinių patarėjų korpusas. O kitas darbas bus auditas“, – teigė E.Masiulis.
Ministras nori žinoti, ar efektyviai valdomos susisiekimo sritys, kaip mažinti sąnaudas ir didinti įmonių pelningumą. E.Masiulio teigimu, pokyčių jau dabar gali laukti tokios įmonės kaip „Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos paštas, atskirai bus peržiūrimi Šventosios ir Klaipėdos uostų klausimai, Vilniaus oro uosto reikalai.
Vilniaus oro uostas dabar neturi vadovo, todėl ministrui šiuo metu svarbu rasti tinkamą žmogų, kuris į vadybą žvelgtų moderniai ir suformuotų užduotį – kokią misiją jis atliks.
„Jei oro uostas nori vystytis, jis turi aiškiai žinoti savo nišą, nes konkurencija yra didžiulė. Galimi keli variantai. Galbūt Vilniaus oro uostas bus tranzitinis, skrendant iš Skandinavijos į buvusias sovietines šalis. Ar jis bus kraštinis oro uostas prieš pakylant į Aziją. Turi būti aiškiai nustatyta uosto specifika“, – mano E.Masiulis.
Tik tuomet bus pasirinktos priemonės. Ministras teigė sieksiąs, jog Vilniaus oro uostas taptų vienas pigiausių visame regione ir teiktų kokybiškiausias paslaugas.Man atrodo, nenormalu, kad kai kurie geležinkelių vadovai turi net septynis pavaduotojus, – mano E.Masiulis.
Mažins valdininkų skaičių
AB „Lietuvos geležinkeliai“ šiuo metu išgyvena sunkius laikus. Žemesnės grandies darbuotojai skundžiasi negaunantys darbo valandų tiek, kad galėtų užsidirbti atlyginimą. Situaciją E.Masiulis žino ir tikina, jog keisti ją įmanoma.
„Reikia mažinti sąnaudas. Mano galva, „Lietuvos geležinkelių“ valdymo struktūra yra per sudėtinga. Yra daug turto ir atskirų funkcijų, kurios niekaip nesusijusios su pervežimais, pvz., vaikų sanatorijos, poilsio namai. Tos funkcijos turėtų būti naikinamos ar perduodamos tarnyboms, kurios tuo ir rūpinasi, o gal net privatizuotos“, – dėstė savo planus E.Masiulis.
„Man atrodo, nenormalu, kad kai kurie geležinkelių vadovai turi net septynis pavaduotojus. Pirmiausia reikia padaryti, kad įmonė dirbtų pelningai. Mums reikia įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvą, pagal kurią turime atskirti infrastruktūrą nuo pervežimo. Apie privatizavimą kalbėti dar anksti“, – mano E.Masiulis.
„Valstybė turi išlaikyti aiškų interesą, kalbant apie Kaliningrado tranzitą, tai mūsų instrumentas derantis su Rusija. Tačiau neturi taip atsitikti, kad privatininkams atitektų pelningiausias kąsnis – krovinių pervežimas, o valstybei liktų nuostolingas keleivių pervežimas. Reikės galvoti, kaip privatininkams suformuoti sąlygas“, – apie privačių vežėjų priėmimą kalbėjo naujasis ministras.
Giliavandenio uosto neatsisakoma
Šventosios uostas nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto skirsis paskirtimi. Pasak E.Masiulio, Šventojoje turėtų būti įrengtas pramoginis uostas su žvejams skirtomis priekrantėmis. Kiek jis kainuotų, kol kas neaišku, tačiau E.Masiulis tikina, jog uostas taptų ne tik valstybės turtu.
„Yra krūva pavyzdžių, net ir pačioje Latvijoje, kai uostas valdomas ir plėtojamas kooperuojant valstybės ir privatininkų pinigus. Privatus ir valstybinis kapitalas gali bendrai įgyvendinti tokius projektus“, – pasakojo E.Masiulis.
Naujasis ministerijos vadovas prisipažino skeptiškai žiūrintis į giliavandenio uosto atsiradimą Melnragės teritorijoje.
„Reikėtų atlikti labai aiškaus poveikio analizę. Tik tokiu būdu nepažeistume ir regiono žmonių interesų, ir gamtosaugos reikalavimų. Nesu tas, kuris sako, kad nereikia modernizuoti uosto. Reikia išnaudoti esamą pajėgumą“, – aiškino E.Masiulis.
Uostas teoriškai pajėgus perkrauti 40 milijonų tonų krovinių, iki metų galo bus krauta 30 milijonų tonų. Galimybių augti yra. Giliavandenio uosto neatsisakoma, tačiau nebūtinai Melnragėje.
„Galbūt kitoje vietoje“, – svarstė E.Masiulis.
