Dabar populiaru
Tiesiogiai
15min be reklamos
Publikuota 2022 09 30, 20:00

Kada Rusijos režimą ištiks krachas? L.Kasčiūnas įvardija kelis galimus scenarijus

Nors Ukrainą užpuolusi Rusija akivaizdžiai patiria rimtų sunkumų, ji neatsitraukia. Šalyje vyksta šiokie tokie protestai prieš paskelbtą mobilizaciją, dalis žmonių bėga svetur. Vis dėlto, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno nuomone, tai, kas dabar vyksta Rusijos visuomenėje, dar nėra tie procesai, kurie galėtų išjudinti režimą.
Mitingas už referendumus Ukrainoje Maskvoje Tik prenumeratoriams
Mitingas už pseudoreferendumus Ukrainoje Maskvoje / „Scanpix“/AP nuotr.

Kai kuriose Vakarų šalyse jau esama socialinių įtampų. L.Kasčiūnas atkreipė dėmesį į neseniai daug Ukrainai padedančioje Čekijoje vykusį protestą, rafinuotai apgalvotu šūkiu: „Daugiau ne dėl Ukrainos, o dėl savo žmonių.“

Apie panašius dalykus, ypač sudėtingėjant situacijai, įspėjama ir Lietuvoje.

„Matyt, tokio naratyvo mes girdėsime ir daugiau. Kažkas turbūt politiškai bandys naudotis – nebūtinai tos partijos, kurios yra Seime. Gal kažkurios, kurios bandys ateiti iš už Seimo ribų – įvairūs judėjimai gali atsirasti ir panašiai.

Čia yra iššūkis. Ir, be abejo, žiema bus nelengva. Rusija gali tuo pasinaudoti“, – laidai „15/15“ sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Laurynas Kasčiūnas
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Laurynas Kasčiūnas

Mobilizuotieji – „gyva mėsa“ fronte

– Kaip dabar atrodo situacija Ukrainoje ir visa, kas vyksta Rusijoje, – nuo dalinės mobilizacijos iki nežinios, kas bus po pseudoreferendumų?

– Turime tam tikrų signalų iš Kremliaus. Dalinė mobilizacija – vis tiek tai yra veiksnys.

Kokia ji būtų nevykusi: akivaizdu, kad jie tų žmonių neparengs tinkamai, bet vis tiek tai yra gyva jėga, gyva mėsa – kaip norime, taip vadinkime. Ir jie turės tam tikrą funkciją kare.

Ta funkcija, be jokios abejonės, gali lemti tam tikrą karo dinamiką.

Mes dabar matome labai stiprius Ukrainos veiksmus ir ji tęsia kontrpuolimą, bet sunku vertinti, kaip tas paveikslas gali atrodyti po mėnesio ir pusantro.

Aišku, galbūt daugiau tie tik ką mobilizuotieji bus pastatyti užnugaryje, kad atlaisvintų resursą eiti į priekį, sakykime, labiau profesionalesniems daliniams.

Bet kuriuo atveju, Ukrainai gali didėti spaudimas. Matyt, aišku, ir tikslas yra didinti spaudimą.

Aišku, karas šiais laikais vyksta artilerija – labai svarbus ugnies galios klausimas.

Tai šia prasme gyvosios jėgos faktorius ne toks svarbus kaip Antrojo pasaulinio karo metais. Bet bet kokiu atveju tai tikrai bus poveikis.

Ir čia mums reikia labai aiškiai visiems apsispręsti – visiems Vakarams, aš kalbu, apie tai, kaip mes matome toliau paramos Ukrainai planą, ar mes jį turime.

Aš dar grįžčiau ir prie to, kaip skaičiuoja V.Putinas.

AP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas
AP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Šalia dalinės mobilizacijos, didesnio spaudimo Ukrainai jis mojuoja strateginio branduolinio ginklo vėzdu.

Ir, viena vertus, mes žinome, kad jis dažnai blefuoja tuo vėzdu, bandydamas grąžinti baimę į tarptautinius santykius.

Kitaip tariant, jo logika labiau tokia: siunčia signalą Vakarams, kad jūs nustokite remti ukrainiečius, nustokite tiekti ginkluotę, kad karinio sprendimo čia nebus iš jūsų pusės ir spauskite Volodymyrą Zelenskį į derybas jau Rusijai palankiomis sąlygomis.

Kažkada toks derybų etapas, jeigu ukrainiečiai atlaikys, tikrai ateis. Klausimas – kada.

Aišku, V.Putinas nori nusistumti kuo toliau į Ukrainos gilumą ir po to jau primesti tas derybas. Tai mums reikia nepasikabinti ant šito kabliuko ir mes turime išlaikyti paramą Ukrainai.

– Bet kiek tai realu? Nes Vakarų sostinėse V.Putino dar sykį paleistas liežuvis sukėlė tam tikrų dviprasmiškai bent jau mūsų pusėje vertinamų reakcijų. Žinome, kaip Berlynas, Olafas Scholzas vėl paragino susilaikyti nuo branduolinio ginklo naudojimo, apie tai nekalbėti ir panašiai.

Kaip tai vertintumėte? Ar iš tiesų neatsitiks šiek tiek kitaip – kad tos baimės, įsibaiminimo tik padidės Vakaruose?

– Dėl to aš ir kalbu apie šitą blogąjį scenarijų, kad to nebūtų. Atsakas į šitą Rusijos sprendimą – branduolinio vėzdo mojavimą yra dar daugiau ginklų ukrainiečiams, o ne ginklų dozavimas, tiekimo stabdymas ir bandymas stumti Kyjivą į derybas.

Čia yra, mano požiūriu, dabar esminė dilema.

Aš tikiu, kad Vakaruose užteks stiprybės, kad tokiam blogam scenarijui kėslų neatsirastų.

„Scanpix“/AP nuotr./Ukrainos kariai
„Scanpix“/AP nuotr./Ukrainos kariai

– O kiek, jūsų žiniomis, tos ginkluotės vis dar sparčiai tiekiama? Lietuva savo perduoda. Bet žinome, kad buvo kilę tam tikrų būgštavimų, ar mums patiems užteks ir kaip čia būti.

– Kalbama, kiek Vakarai turi rezervo ir kiek jie pasirengę atiduoti savo nacionalinių gynybinių pajėgumų.

Jeigu mes kalbame apie tai, kad Ukraina gina ne tik save, bet ir visą Europą, tada ir nacionaliniai pajėgumai kiekvienos NATO šalies bent iš dalies galėtų būti realizuojami Ukrainoje, nes ten vyksta mūsų visos Europos gynyba.

Tai aš taip ir atsakyčiau, kad mes turime dar kartą permąstyti, kur tas balansas ir kur yra tas vidurio kelias, kai mes subalansuojame savo nacionalinį pajėgumą su parama Ukrainai.

Tai yra dilema, bet ją reikia spręsti ir negalime palikti ukrainiečių vienų.

Kas man baisiausia visada yra – kad mes pasišildome ukrainiečių pergalės spinduliuose, bet galbūt ne iki galo viską padarome, kas nuo mūsų priklauso. Tai linkiu padaryti viską, kas priklauso.

Kas galėtų išjudinti Rusijos visuomenę?

– Jūsų prognozėmis arba spėjimais, kas dabar vyks po tų pseudoreferendumų keliose Ukrainos srityse, kurios dabar yra okupuotos ar iš dalies okupuotos Rusijos? Ko galima tikėtis iš Rusijos prezidento pranešimo?

– Aš net neabejoju, kad jos bus prijungtos prie Rusijos Federacijos, apie tai bus paskelbta.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min