V.Putinas parašais paskelbė, kad Chersono ir Zaporižios regionai pripažįstami nepriklausomomis teritorijomis

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusija negaus naujos Ukrainos teritorijos, bet prisidės prie savos katastrofos.

„Okupantas užpildo okupuotą Ukrainos teritoriją kapais, o vis daugiau kapų – pačios Rusijos teritorijoje. Okupantas okupuotoje teritorijoje rengia kankinimus – ir kankinimais užpildys visą Rusijos teritoriją. Tik taip dabar dirbs Rusijos policija, Rusijos specialiosios tarnybos. Teisė Rusijoje sunaikinta“, – vakariniame kreipimesi sako prezidentas.

V.Zelenskis pažymi, kad rusų okupantas visur okupuotoje teritorijoje naikina bet kokius gyvenimo pagrindus – ekonomiką, socialinę sferą, kultūrą.

„Už tai, kad vienas žmogus Rusijoje norės tęsti šį karą, bus sumokėta tokia kaina, kad visa Rusijos visuomenė liks be normalios ekonomikos, be padoraus gyvenimo ir be pagarbos bet kokioms žmogiškoms vertybėms“, – kalba V.Zelenskis.

„Tai vis dar galima sustabdyti. Bet norint jį sustabdyti, reikės sustabdyti tą vieną žmogų Rusijoje, kuris karo nori labiau nei gyvenimo“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.

Dnipro mieste ketvirtadienio vakarą griaudėjo sprogimai. Teigiama, kad rusų pajėgos miestą atakavo raketomis.

Mieste buvo paskelbtas oro atakos pavojus.

Vėliau Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenko sakė, kad į Dniprą atskrido dvi priešo raketos, apgadinti civiliniai objektai.

Daugiau kaip 90 proc. pareigūnų, kurie nuo vasario mėnesio paskirti į pareigas okupuotose Ukrainos teritorijose, yra Rusijos Federacijos piliečiai, beveik 20 proc. jų yra iš teisėsaugos institucijų, o kas dešimtas turėjo problemų dėl įstatymų pažeidimų, teigiama nepriklausomo leidinio „Proekt“ analitinėje medžiagoje, kurią parengė daugiau kaip šimto okupacinės valdžios atstovų biografijas išstudijavę žurnalistai.

Tuo remiantis daroma išvada, kad Ukrainos okupacija buvo suplanuota nuo pat pirmos vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“ dienos, nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tvirtino priešingai.

Kaip pažymi „Proekt“, karo metu į Ukrainą buvo deleguoti beveik vien tik Rusijos piliečiai. Tik nedaugelis vietos pareigūnų ir gyventojų sutiko bendradarbiauti su okupacine valdžia.

Iš šalies bėgančių rusų vaizdai kartais kursto entuziazmą, kad Vladimirui Putinui jau netrukus gresia pražūtis. Tačiau padėtį atidžiai sekantys ekspertai perspėja neapsigauti – mobilizacija turės įtakos karui, nes rusai galės užpildyti gynyboje įsitvirtinusius dalinius. Nors Maskva turės daug iššūkių dėl įrangos ir karininkų trūkumo, dešimtys tūkstančių naujų rusų karių apsunkins ukrainiečių užduotis.

Plačiau skaitykite čia.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir aptarė su Rusijos ir Ukrainos karu susijusius klausimus.

Kaip teigiama Turkijos prezidento komunikacijos tarnybos pranešime, per dialogą R.T.Erdoganas atkreipė V.Putino dėmesį į būtinybę imtis veiksmų įtampai mažinti, kad būtų sudarytos sąlygos pozityvesniems pokyčiams.

„Pongracic“/„Scanpix“ nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas

R.T.Erdoganas pabrėžė, kad iš Kremliaus tikimasi teigiamų žingsnių procesui palengvinti, ypač laikinai okupuotų Ukrainos regionų prijungimo prie Rusijos klausimu.

Jis paragino V.Putiną suteikti deryboms dar vieną galimybę ir pažymėjo, kad Turkija yra pasirengusi padėti šiame procese.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Kaukazo, Sibiro ir kitas Rusijos Federacijos vietines tautas kovoti už laisvę, nes Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nesustos ties pirmąja mobilizacijos banga.

Valstybės vadovas tai pasakė savo vaizdo kreipimesi į Kaukazo, Sibiro ir kitų Rusijos vietinių tautų gyventojus.

„Kaukazo tautos, visos Rusijos teritorijoje gyvenančios tautos – jūs neturite jokios priežasties būti tarp tų, kurie vis dar tarnauja tam, kuris nori šio karo. Negalima mirti Ukrainoje. Jūsų sūnūs neturėtų mirti Ukrainoje. Jūs neturite tokios pareigos ir prievolės. Ne jūsų tėvams. Ne savo vaikams. Ne jūsų ateičiai. Ne jūsų krašto ateičiai. Ir jūs tai žinote. Matome, kad priešinatės nusikalstamai mobilizacijai, kuria Rusijos valdžia nori pridengti savo nesėkmę“, – sakė V.Zelenskis.

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas ketvirtadienį pasmerkė Rusijos planus paskelbti apie okupuotų Ukrainos teritorijų aneksiją ir pavadino šiuos ketinimus „pavojinga eskalacija“, kuriai „nėra vietos šiuolaikiniame pasaulyje“.

„Bet koks sprendimas įgyvendinti Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporožės regionų aneksiją neturėtų jokios teisinės vertės ir turėtų būti pasmerktas“, – pareiškime nurodė A.Guterresas.

„Su tuo negalima taikytis“, – pabrėžė JT vadovas.

Anksčiau Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad keturios Ukrainos sritys, daugiausia kontroliuojamos Maskvos pajėgų, bus formaliai inkorporuotos į Rusijos sudėtį per penktadienį Kremliuje vyksiančią ceremoniją.

Pasak A.Guterreso, bet kokia užsienio valstybės teritorijos aneksija panaudojant jėgą tolygi JT Chartijos ir tarptautinės teisės pažeidimui.

Generalinis sekretorius pridūrė, kad daug kritikos sulaukę pseudoreferendumai minėtose srityse vyko viduryje karo, Rusijos ginkluotai okupacijos sąlygomis ir nesilaikant pačios Ukrainos konstitucinės sistemos.

„Jų negalima vadinti tikra liaudies valios išraiška“, – sakė jis.

„Rusijos Federacijai, kaip vienai iš penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių, tenka ypatinga atsakomybė laikytis Chartijos“, – pridūrė A.Guterresas.

„Bet koks Rusijos sprendimas imtis šių veiksmų dar labiau pakenks taikos perspektyvoms“, – nurodė JT vadovas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai atrėmė Rusijos užpuolikų atakas 11-oje gyvenviečių teritorijoje.

Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Rusijoje gyvenantys italai turėtų apsvarstyti galimybę išvykti iš šalies, pareiškė Italijos ambasada Rusijoje, rašo „The Guardian“.

Rusijoje gyvenantiems italų emigrantams „rekomenduojama apsvarstyti, ar jų buvimas šalyje yra būtinas, o jei ne, išvykti iš šalies“, sakoma ambasados pareiškime ir perspėjama, kad išvykti tampa vis sunkiau.

Ji taip pat atkreipė dėmesį į „svaiginamai išaugusias ir taip dideles skrydžių iš Rusijos kainas“ ir pranešė apie ilgas eiles pasienio punktuose su kai kuriomis kaimyninėmis šalimis.

Pasak JAV analitinio centro, Rusijos pajėgoms gresia „neišvengiamas pralaimėjimas“ svarbiausiame šiaurės rytų mieste Lymane, nes Ukrainos kariai tęsia kontrpuolimą šalies rytuose.

Karo studijų institutas, remdamasis Rusijos pranešimais, teigė, kad Ukrainos pajėgos užėmė daugiau kaimų aplink Lymaną, esantį maždaug už 160 km į pietryčius nuo Charkovo, antro pagal dydį Ukrainos miesto.

Papildomi Rusijos nuostoliai dar labiau pakirstų moralę šalyje vykstant mobilizacijai, teigė institutas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad konfliktai buvusiose sovietinėse šalyse, įskaitant Ukrainą, yra Sovietų Sąjungos žlugimo pasekmė.

„Užtenka pažvelgti į tai, kas dabar vyksta tarp Rusijos ir Ukrainos ir kas vyksta prie kai kurių kitų Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalių sienų. Visa tai, žinoma, yra Sovietų Sąjungos žlugimo pasekmė“, – sakė V. Putinas per susitikimą su NVS valstybių žvalgybos vadovais, kuris buvo transliuotas per televiziją.

AP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Rusijai Ukrainoje vykdant vadinamąją „specialiąją karinę operaciją“, įvairiose buvusios sovietinės imperijos dalyse vėl įsiplieskė ginkluotų konfliktų.

Vien per pastarąjį mėnesį būta susirėmimų tarp dviejų Vidurio Azijos šalių – Kirgizijos ir Tadžikijos, taip pat kovų tarp Armėnijos ir Azerbaidžano.

V.Putinas ketvirtadienį bedė pirštu į Vakarų šalis, kurios, anot jo, „rengia scenarijus, kaip kurstyti naujus konfliktus“ posovietinėje erdvėje.

Rusijos prezidentas kalbėjo, Kremliaus jau penktadienį besiruošiant formaliai aneksuoti keturis Maskvos okupuotus Ukrainos regionus. Šis žingsnis tikriausiai dar labiau eskaluos karą.

„Matome, kaip formuojasi nauja pasaulio tvarka, o tai yra sudėtingas procesas“, – pareiškė V.Putinas, ir anksčiau kalbėjęs apie blėstančią Vakarų įtaką.

Sovietmečiu Valstybės saugumo komitete (KGB) tarnavęs Rusijos prezidentas, kuris kitą savaitę švęs savo 70-ąjį gimtadienį, dažnai nostalgiškai kalba apie SSRS.

Neseniai jis paskelbė mobilizaciją, kuri daugelį rusų vyrų paskatino bėgti į užsienį, įskaitant tokias šalis kaip Kazachstanas, kurio prezidentas pažadėjo priglausti šaukimo vengėjus iš Rusijos.

Lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą turintys Rusijos piliečiai bus įleidžiami į Lietuvą, ketvirtadienį paskelbė Vidaus reikalų ministerija (VRM).

Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės vadovaujamas Nepaprastosios padėties valdymo koordinavimo komitetas, apsvarstęs galimas Rusijoje paskelbtos mobilizacijos pasekmes bei pastarųjų dienų migracijos iš Rusijos tendencijas, nusprendė patikslinti valstybės sienos kirtimo tvarką, teigiama pranešime.

VRM pažymi, kad Lietuva laikosi nuostatos, jog Rusijoje paskelbta mobilizacija nėra automatinis pagrindas įleisti šios šalies pilietį į Lietuvą. Kiekvienas atvejis sprendžiamas individualiai, įvertinant visą informaciją ir galimas grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Roma nepripažins Maskvos surengtų „neteisėtų“ aneksinių referendumų Rusijos okupuotuose Ukrainos teritorijose rezultatų, ketvirtadienį pareiškė Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi.

Italų premjero biuras pranešė, kad M.Draghi per pokalbį su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu patikino jį, kad Roma „toliau remia“ Kyjivą.

Abu lyderiai aptarė „neteisėtus „referendumus“, kurių „Italija nepripažins“, nurodė biuras.

Antradienį Kremliaus primesta valdžia keturiuose Maskvos kontroliuojamuose Ukrainos regionuose paskelbė, kad dauguma vietos gyventojų per balsavimą pasisakė už prisijungimą prie Rusijos.

Ukrainos Luhansko, Chersono ir Zaporižios sričių vadovai trečiadienį paragino prezidentą Vladimirą Putiną formaliai inkorporuoti šias teritorijas į Rusijos sudėtį.

Tik Doneckas, kuris kartu su Luhansku sudaro pramoninį Donbaso regioną, nuo 2014 metų iš dalies kontroliuojamą prokremliškų separatistų, dar oficialiai neprašė V.Putino įvykdyti aneksijos.

Italija remia Ukrainą nuo Rusijos invazijos pradžios vasarį, tačiau Europa atidžiai stebi, ar Roma tęs dabartinį kursą, savaitgalį visuotinius rinkimus laimėjus euroskeptiškoms politinėms jėgoms.

Giorgia Meloni, kurios vadovaujama ultradešiniųjų partija „Italijos broliai“ (it. Fratelli d'Italia) triumfavo rinkimuose, antradienį per „Twitter“ pažadėjo teikti „lojalią paramą“ ukrainiečiams.

Tačiau G. Meloni partneriai iš dešiniojo sparno aljanso – ultradešiniųjų partijos „Lyga“ lyderis Matteo Salvini ir buvęs ministras pirmininkas Silvio Berlusconi – jau ilgą laiką palaiko šiltus ryšius su Maskva.

Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad nuo mobilizacijos paskelbimo Rusijoje jau buvo pašaukta 100 tūkst. žmonių.

„Rusijoje, paskelbus dalinę mobilizaciją, aktyviai vyksta šauktinių mobilizacija. Šiai dienai iš paskelbtų 300 tūkst. žmonių jau pašaukta daugiau nei 100 tūkst.. Suprantame, kad paskelbtas skaičius 300 tūkst. nėra galutinis Labiausiai tikėtina, kad demobilizuotųjų skaičius bus daug didesnis“, – skelbiama pranešime. 

Štabas taip pat pažymėjo, kad mobilizacija Rusijoje prasidėjo ne rugsėjo 21 d., o anksčiau. Iš kalinių gauta informacija rodo, kad rugsėjį mobilizuoti buvo išsiųsti į frontą nepasirengę mažiau nei po savaitės.

Kai kurie ekspertai baiminasi, kad Rusija galės kovoti su Ukraina metų metus, tačiau karo ekspertas Olehas Ždanovas teigia, jog to nebus.

„Taip, tikrai, jie turi daug rezervų. Bet šie rezervai... jie jau praeitis. Net ir dabar Rostove stebime karinės technikos ešelonus. Yra sunkvežimių, išvežtų iš sandėlių. Yra tokių, kurių naudojimo atsisakyta net Sovietų Sąjungoje“, – pažymėjo jis.

O.Ždanovo teigimu, Rusija planuoja pašaukti 1,2 mln. rezervistų. Į karą pašaukti rusai nesipriešina, nepaisant to, kad yra įsikūrę siaubingomis sąlygomis – palikti miegoti sporto salėse ant sovietinių čiužinių.

Pašnekovo pateikta nuotrauka/Ukrainiečių kontrpuolimo vaizdai lietuvio akimis

„Yra išteklių ir atsargų... Taip, technika sena. Bandys užvesti. Iš dešimties vienas tankas veiks, vadinasi, turės 2–3 tūkst. tankų... Bet ar šis karas truks 2–3 metus? Manau, kad ne“, – sakė jis.

Ekspertas aiškino, kad Rusijos Federacijos silpnoji vieta – finansai ir ekonomika, kuri ir taip dūsta.

„Mobilizuotieji neturi kuo apsirengti ir apsirūpinti. Dabar jie skambins į namus ir paprašys nupirkti kojinių, apatinių, higienos priemonių, vaistinėlių... Ar įsivaizduojate, koks bus deficitas?“ – pridūrė O.Ždanovas.

Jis teigia, kad dėl masinės mobilizacijos kai kuriose vietovėse jau dabar trūksta vyrų. Dėl to padėtis Rusijos Federacijoje dar labiau pablogės.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad už incidentą, po kurio užfiksuoti keli nuotėkiai iš dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“, jungiančių Rusiją su Europa, tikriausiai atsakinga tam tikra užsienio valstybė.

„Žinoma, įsivaizduoti, kad toks teroro aktas galėtų įvykti neprisidėjus kokiai nors valstybei, labai sunku“, – per kasdienę spaudos konferenciją sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Po anksčiau šią savaitę pasirodžiusių pranešimų apie povandeninius sprogimus, NATO ir ES laikomus sabotažo aktu, ketvirtadienį buvo aptiktas ketvirtas nuotėkis iš Baltijos jūros dugnu nutiestų vamzdynų.

„Tai itin pavojinga situacija, kurią būtina skubiai ištirti“, – pabrėžė D.Peskovas.

Trečiadienį Rusija iškėlė „tarptautinio terorizmo“ bylą dėl šio incidento.

D.Peskovas sakė, kad tokiam tyrimui „reikalingas kelių šalių bendradarbiavimas“, bet pasmerkė „didelį ryšių trūkumą ir daugelio šalių nenorą susisiekti“ su Rusija.

Maskva trečiadienį pareiškė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas  „privalo“ atsakyti, ar už nuotėkius atsakingas Vašingtonas.

Tiek Maskva, tiek Vašingtonas neigia kaip nors prisidėję prie šio incidento.

Penktadienį JT Saugumo Tarybos rengs posėdį, kuriame aptars nuotėkius iš dujotiekių.

„Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ tapo politinės įtampos objektais, Kremliui vasarį pasiuntus karius į Ukrainą.

Įtariama, kad Rusija keršydama už Vakarų šalių jai įvestas sankcijas nutraukė gamtinių dujų tiekimą Europai, tačiau abiejuose dujotiekiuose, nors jie ir neveikė, tebebuvo dujų.

Suomija nuo penktadienio uždraus įvažiuoti į šalį Rusijos piliečiams, turintiems Šengeno turistines vizas, ketvirtadienį pranešė vyriausybė, smarkiai išaugus atvykėlių skaičiui dėl Maskvos paskelbtos mobilizacijos karui Ukrainoje.

„Šiuo sprendimu siekiama visiškai užkirsti kelią dabartinei rusų turizmo Suomijoje ir su tuo susijusio tranzito per Suomiją situacijai“, – spaudos konferencijoje sakė užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Pekka Haavisto

Ministras pridūrė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino praėjusią savaitę paskelbta „dalinė mobilizacija“ turėjo „reikšmingos įtakos“ Helsinkio sprendimui.

Pasak ministro, „neteisėti referendumai Ukrainoje“ ir abiejų „Nord Stream“ dujotiekių veikimo įtariamas sabotavimas Baltijos jūroje „padidino susirūpinimą“.

Helsinkio įvedami apribojimai numato tam tikras išimtis – rusams tebebus leidžiama atvykti į Suomiją darbo, studijų ar giminaičių aplankymo tikslais.

„Sprendimas taip pat neturi užkirsti kelio kelionėms dėl humanitarinių priežasčių“, – nurodė P.Haavisto.

Suomijos vidaus reikalų ministrė Krista Mikkonen savo ruožtu perspėjo, kad dėl apribojimų gali padaugėti prašymų suteikti prieglobstį ir neteisėto sienos kirtimo atvejų.

Anot K.Mikkonen, šaukimas į karo tarnybą savaime nėra pagrindas prašytis prieglobsčio – nebent būtų įrodyta, kad asmuo gali būti priverstas įvykdyti karo nusikaltimų, arba kad jis gali sulaukti neproporcingos bausmės.

„Tačiau šiuos sprendimus visada individualiai priima valdžios institucijos“, – kalbėjo ministrė.

Dar iki Rusijoje prasidėjusios mobilizacijos Suomija sumažino rusams išduodamų vizų skaičių, Europoje padidėjus pasipriešinimas rusų turistų įsileidimui vykstant karui Ukrainoje.

Tačiau P.Haavisto pabrėžė, jog dabartinėje padėtyje jau galiojančių apribojimų „nepakanka“.

NATO ketvirtadienį pareiškė, kad nuotėkius iš dujotiekių „Nord Stream“ tikriausiai nulėmė sabotažas, ir pažadėjo „ryžtingą atsaką“ į bet kokias atakas prieš svarbią infrastruktūrą.

„Visa šiuo metu prieinama informacija rodo, kad tai tyčinių, beatodairiškų ir neatsakingų sabotažo aktų rezultatas“, – sakoma 30 valstybių karinio aljanso pareiškime.

„Nuotėkiai kelia pavojų laivininkystei ir [daro] reikšmingą žalą aplinkai. Remiame vykdomus tyrimus siekiant nustatyti pažeidimų kilmę“, – nurodoma pareiškime.

Jame priduriama, kad Aljansas įsipareigojęs pasirengti energijos kaip prievartos priemonės naudojimui ir kitokiai hibridinei taktikai atgrasyti, taip pat gintis nuo tokių dalykų.

„Bet kokia tyčinė ataka prieš svarbią sąjungininkių infrastruktūrą išprovokuotų vieningą ir ryžtingą atsaką“, – perspėjo NATO.

Vladimiras Putinas penktadienį Kremliuje dalyvaus naujų teritorijų prijungimo prie Rusijos sutarčių pasirašymo ceremonijoje, pranešė Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Rytoj 15.00 val. Didžiuosiuose Kremliaus rūmuose vyks sutarčių dėl naujų teritorijų prijungimo prie Rusijos pasirašymo ceremonija. Renginyje bus pasakyta ilga prezidento V.Putino kalba“, - sakė D.Peskovas.

Jis pažymėjo, kad pranešimo forma skirsis nuo prezidento kreipimosi į Federalinę Asamblėją. Pats kreipimasis vyks vėliau, jo data bus paskelbta iš anksto.

AP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Kremliaus primesti keturių Rusijos okupuotų Ukrainos regionų lyderiai, raginę prezidentą Vladimirą Putiną oficialiai aneksuoti šias teritorijas, ketvirtadienį lankosi Maskvoje. 

Maskvos primesti Ukrainos Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios regionų vadovai teigė, kad gyventojai „referendumuose“ pritarė aneksijai. Vakarai paskubomis surengtus balsavimus vadina suklastotais ir laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas.

„Aš jau Maskvoje“, – ketvirtadienį Rusijos valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė Ukrainos prorusiškų separatistų kontroliuojamo Luhansko regiono lyderis Leonidas Pasečnikas.

Maskvos remiami separatistai dideles Luhansko ir Donecko sričių dalis kontroliuoja nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį.

Maskvos primestos Chersono regiono administracijos vadovo pavaduotojas Kirilas Stremousovas sakė, kad planuojamas V.Putino ir okupuotų teritorijų vadovų susitikimas.

„Žinoma, numatytas susitikimas su prezidentu. Dabar... negaliu pasakyti kur, kaip, kada“, – vienai prokremliškai radijo laidai sakė K.Stremousovas.

Ukrainos pietinį Chersono regioną Rusijos pajėgos užėmė pradiniu vasario 24-ąją pradėtos invazijos etapu. 

Trečiadienį vakare K.Stremousovas paskelbė Donecko separatistų lyderio Deniso Pušilino, Maskvos primesto Chersono srities vadovo Vladimiro Saldos ir Rusijos įvestos administracijos Zaporižios regione vadovo Jevgenijaus Balickio nuotrauką, ir paskelbė, kad jie atvyko į Maskvą.

„Labai greitai tapsime naujais Rusijos Federacijos subjektais“, – platformoje „Telegram“ rašė K.Stremousovas.

Reaguodamas į numatomą aneksiją Kyjivas paprašė daugiau karinės pagalbos, o Vakarų šalys pažadėjo niekada nepripažinti Rusijos organizuotų balsavimų.

Ketvirtadienį Rusijos sostinės centre ruošiamasi iškilmėms aneksijos proga.

Maskva trečiadienį tvirtino, kad balsavimas okupuotuose regionuose buvo sąžiningas, nors vyko užėmus šias teritorijas jėga ir dėl Kyjivo kontrpuolimo buvo organizuojamas skubotai.

Didžiosios Britanijos žvalgybos duomenimis, per savaitę nuo mobilizacijos Rusijoje paskelbimo iš šalies pabėgo daugiau žmonių, nei buvo Rusijos karių grupėje plataus masto atakos prieš Ukrainą pradžioje.

„Per septynias dienas po to, kai prezidentas Putinas paskelbė apie „dalinę mobilizaciją“, iš šalies gana masiškai išvyko to išvengti norintys rusai. Tikslūs skaičiai nežinomi, bet tai, greičiausiai, jau daugiau nei bendras grupės, kurią Rusijos Federacija dislokavo invazijai 2022 m. vasario mėn., skaičius“, – teigia žvalgyba.

Ekrano nuotr. iš „Twitter“/Automobilių eilės vaizdo įrašas pasirodė su komentaru, esą tai - nuo mobilizacijos bėgantys Rusijos piliečiai

Tuo pačiu metu, kiek žinoma, tarp bėglių vyrauja turtingiausi ir labiausiai išsilavinę žmonės.

„Jei tai pridėsime prie tų rezervistų, kurie vis dar yra mobilizuoti, faktoriaus – vidinis ekonominis mažesnio darbo resursų prieinamumo ir spartėjančio protų nutekėjimo poveikis greičiausiai taps vis reikšmingesnis“, – priduriama apžvalgoje.

Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos valdybos duomenimis, Baltarusijoje planuojama dislokuoti 20 tūkst. mobilizuotų asmenų iš Rusijos.

Apie tai „Telegram“ pranešė Ukrainos gynybos viceministrė Hana Maliar.

Jie iki mėnesio pabaigos turi papildyti Baltarusijoje dislokuotus Rusijos kariuomenės dalinius. Anot jos, patyrusių ir mobilizuotų santykis turėtų būti vienas prieš penkis.

Rusijos kariškiams apgyvendinti planuojama panaudoti karines lėšas ir civilių namus. Pažymima, kad šioms reikmėms perleidžiami ir apleistų žemės ūkio įmonių sandėliai, angarai, patalpos.

H.Maliar teigė, kad rusai, padidinę karių skaičių, naudos karinę techniką iš sandėlių Baltarusijoje ir išgabentą iš sandėlių Rusijos Federacijoje. Be to, Rusija kariuomenei gabenti planuoja mobilizuoti civilius sunkvežimius ir automobilius.

Pasak žvalgybos, Baltarusijos valdžia nurodė saugumo pajėgoms palengvinti neseniai į šalies teritoriją atvykusių rusų mobilizaciją.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis nuotėkius iš dujotiekių „Nord Stream“ ketvirtadienį pavadino teroristiniu veiksmu.

„Dar vienas nuotėkis – dar vienas įrodymas, kad tai yra sąmoningas aktas, veiksmas, kuris, manau, tikrai turi teisę būti pavadintas teroristiniu veiksmu“, – žurnalistams Seime sakė šalies diplomatijos vadovas.

Taip jis komentavo Švedijos pakrančių apsaugos tarnybos pranešimus, jog Baltijos jūroje aptiktas ketvirtas nuotėkis iš dugnu nutiestų dujotiekių „Nord Stream“.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Gabrielius Landsbergis

Anksčiau šią savaitę seismologams pranešus apie sprogimus prie „Nord Stream“ dujotiekių, Europos vadovai pareiškė, kad labiausiai tikėtina nuotėkių šiuose Baltijos jūros dugnu iš Rusijos į Europą nutiestuose dujotiekiuose priežastis yra sabotažas.

Manoma, kad to kaltininkė tikriausiai yra Rusija, norinti eskaluoti karą Ukrainoje. Tačiau Kremlius atmeta kaltinimus, sakydamas, kad kaltinti Rusiją dėl nuotėkių sukėlimo yra „kvaila ir absurdiška“.

Pasak G.Landsbergio, tokiais veiksmais siekiama kelti baimę ir apsunkinti Europos aprūpinimą dujomis.

„Visa tai atitinka teroristinio akto apibrėžimą, bent jau politiniu vertinimu, teisinis vertinimas bus dar vėliau“, – kalbėjo ministras.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba penktadienį planuoja aptarti šį klausimą.

Rusijos teismas trečiadienį skyrė kardomąjį kalinimą trims jauniems poetams, dalyvavusiems renginyje prieš mobilizaciją kovoti Ukrainoje, o vienas iš jų teigė, kad sulaikymo metu buvo išprievartautas policijos.

Nevyriausybinė žmogaus teisių stebėsenos organizacija „OVD-Info“ pranešė, kad Artiomas Kamardinas, Jegoras Štovba ir Nikolajus Dainenka buvo sugrąžinti kardomajam kalinimui dviem mėnesiams.

Anot organizacijos, jie yra įtariamieji pradėtoje byloje dėl „neapykantos kurstymo grasinant smurtu“.

Jei bus pateikti kaltinimai, jiems grės šešeri metai įkalinimo.

Sekmadienį trys vyrai dalyvavo skaitymuose prie poeto Vladimiro Majakovskio paminklo Maskvos centre, kur sovietmečiu rinkdavosi disidentai intelektualai.

Skaitymų pradžioje vienas kalbėtojas pareiškė, kad tai yra akcija prieš mobilizaciją, turėdamas omenyje praėjusią savaitę Rusijoje paskelbtą karinę mobilizaciją, rodo opozicijos „YouTube“ kanale „Mospiket“ paskelbtas renginio vaizdo įrašas.

A.Kamardinas deklamuodamas vieną iš savo eilėraščių pabaigoje pasakė „Šlovė Kyjivo Rusiai“, o „Novorosijai“ skyrė keiksmažodį.

Kitą dieną poetas buvo suimtas per kratą jo namuose.

Jo advokatas Leonidas Solovjovas Rusijos nepriklausomai žiniasklaidai sakė, kad sulaikytas jis buvo mušamas ir prievartaujamas svarmeniu.

Rusijos saugumo pajėgoms artimo „Telegram“ kanalo „112“ paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip šis vyras parklupęs ant kelių atsiprašinėja.

A.Kamardinas vėlai trečiadienį teisme sakydamas kalbą, kurią nufilmavo nepriklausoma žiniasklaidos priemonė SOTA, sakė, kad atsiprašymas buvo išgautas kankinant.

N.Dainenka buvo suimtas sekmadienį per poezijos skaitymus. Skyrus baudą už „nesankcionuotą protestą“ jis buvo paleistas, bet pirmadienį pareigūnai jį vėl suėmė, pranešė „OVD-Info“.

Nuo pat karo Ukrainoje pradžios jo kritikai Rusijoje baudžiami areštais ir baudomis, o kai kuriais atvejais – ir griežtomis laisvės atėmimo bausmėmis.

Rusai, esantys karinėje įskaitoje, negali išvykti iš šalies.

Apie tai „Telegram“ pranešė Valstybės Dūmos pirmininkas Večeslavas Volodinas.

Jis nurodė federalinį įstatymą „Dėl mobilizacijos mokymų ir mobilizacijos Rusijos Federacijoje“, kuris draudžia išvykti be karinių komisariatų leidimo.

„Yra tokia įstatymo norma, jos privalo laikytis visi šauktiniai“, – rašė jis.

Anksčiau nemažai Rusijos leidinių skelbė, kad po „referendumo“ mobilizacinio amžiaus vyrams bus uždrausta išvykti iš Rusijos. Norėdami kirsti sieną, vyrai turės gauti karinio komisariato leidimą.

Aptiktas ketvirtas nuotėkis iš Baltijos jūros dugnu nutiestų dujotiekių „Nord Stream“, ketvirtadienį pranešė Švedijos pakrančių apsaugos tarnyba.

Anksčiau šią savaitę buvo pranešta apie kelis sprogimus prie šių dujotiekių, nutiestų iš Rusijos į Europą, ir didžiulius tris dujų nuotėkius. Sprogimai ir nuotėkiai buvo siejami su įtariamu sabotažu.

„Yra du nuotėkiai Švedijos pusėje ir du nuotėkiai Danijos pusėje“, – ketvirtadienį sakė vienas švedų pakrančių apsaugos pareigūnas.

Jis pridūrė, kad du nuotėkiai Švedijos pusėje yra „arti vienas kito“.

Per visą savo istoriją Rusija mobilizaciją paskelbė tik du kartus. JAV įsitikinusios, kad tai rodo problemas, kurias ukrainiečiai sukūrė agresoriui, pareiškė neįvardytas Pentagono pareigūnas, praneša JAV Gynybos ministerijos spaudos tarnyba.

„Prieš tai jie mobilizavosi du kartus – 1914 ir 1941 metais. Jeigu pagalvoji apie pasekmes, kuriose jie yra dabar, ir palygini jas su Pirmuoju ir Antruoju pasauliniais karais, tai daug ką pasako apie tai, ką ukrainiečiai sugebėjo padaryti Rusijos kariuomenei“, – sakė amerikiečių pareigūnas.

Pažymima, kad rusai teigiamai nereagavo į paskelbtą 300 tūkst. rezervistų mobilizaciją. Pasak pareigūno, tai ne pirmas kartas Rusijos Federacijos istorijoje, kai dėl problemų siekiant savo tikslų ji bando verbuoti kovotojus tarp civilių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mobilizacija Rusijoje

Tikimasi, kad Rusija susidurs su daugybe iššūkių mobilizuodama tiek daug civilių. Internete pasigirsta pranešimų, kad naujai mobilizuotieji perkeliami į frontą vos po vienos dienos mokymų.

„Aš tik galvoju apie rusų ginkluotųjų pajėgų pasirengimo lygį ir suprantu, kad jis... gana neadekvatus“, – apibendrino Pentagono pareigūnas.

Charkivo srityje Rusijos kariai toliau apšaudo civilius gyventojus teritorijose, esančiose greta kontaktinės linijos ir sienos su Rusija, pranešė srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.

„Praėjusią dieną rusų okupantai toliau apšaudė civilius gyventojus teritorijose, esančiose prie kontaktinės linijos ir sienos su Rusijos Federacija. Buvo apgadinti privatūs namai ir komerciniai pastatai, kilo gaisrai“, - teigė jis.

Srities greitosios medicinos pagalbos centro duomenimis, Kupjansko rajone per parą sužeisti 7 žmonės. Per minos sprogimą Iziumo rajone buvo sužeistas 26 metų vyras.

Deokupuotose teritorijose išminavimas tęsiamas. Per parą Valstybinės pagalbos tarnybos pirotechnika neutralizavo 586 sprogstamuosius objektus.

Kovos tęsiasi fronto linijoje. Ukrainos gynėjai naikina rusų kariuomenę ir įrangą, pridūrė O.Synjehubovas.

Pastarosiomis dienomis rusų okupantai iš Krymo į Chersono sritį išsiuntė du tūkstančius mobilizuotų karių.

Tai rašoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo Facebook puslapyje.

„Žinoma, kad du tūkstančiai iš Krymo mobilizuotų žmonių rugsėjo 27 dieną buvo išsiųsti iš Sevastopolio į Chersono sritį“, – rašoma pranešime.

Generalinis štabas pažymi, kad laikinai okupuotoje Krymo Autonominės Respublikos teritorijoje kariniai komisarai gavo įsakymą pirmiausia dėl Krymo totorių šaukimo į Rusijos okupacinių pajėgų gretas su jų siuntimu į kovinius padalinius, vykdančius užduotis intensyviausiuose taškuose.

„Šių metų rugsėjo 26 dieną 21 nurodytos tautybės asmuo buvo mobilizuotas tik Sakskų rajone“, – rašoma pranešime.

Ukrainos rytinės Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus sakė, kad prorusiškų pareigūnų nurodytas vietos rinkėjų, dalyvavusių Maskvos organizuotame pseudoreferendume dėl prisijungimo prie Rusijos, skaičius neatitinka regione po septynių karo mėnesių likusių žmonių skaičiaus.

„2012 metų spalį, kai [rinkimuose] balsavo visa Luhansko sritis, rinkėjais buvo įregistruota 1,829 mln. žmonių. Dabar jie „atvedė į rinkimus“ 1,662 milijono“, – sakė S.Haidajus.

„Scanpix“/AP nuotr./Luhanskas

Jo teigimu, kilus karui nuo pusės iki dviejų trečdalių Luhansko srities miestų gyventojų išvyko iš regiono.

„Beveik niekas nesistebi [Kremliaus surežisuotų pseudoreferendumų] rezultatais. Tūkstančiai yra pasipiktinę, bet nedaug kas stebisi“, – pridūrė S.Haidajus.

Tikimasi, kad Maskva dabar greitai aneksuos keturis Ukrainos regionus, kuriuose buvo surengti pseudoreferendumai. Vis dėlto S.Haidajus sakė, kad „referendumų“ rezultatai nepaveiks ukrainiečių kontrpuolimo šalies rytuose, kur, jo žodžiais, Kyjivo pajėgos juda okupuotų Luhansko srities miestų link.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos ketina apsupti Rusijos karius Lymane. Ukrainos kovotojai aktyviai veikia į vakarus, šiaurę ir šiaurės rytus nuo gyvenvietės. Taip teigiama naujoje JAV Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje.

Analitikų teigimu, Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau gali smogti į Rusijos okupantų pozicijas šioje teritorijoje.

„Tikėtina, kad Lymano katilo žlugimas turės rimtų pasekmių Rusijos grupuotei Donecko srities šiaurėje bei Luhansko srities vakaruose ir gali leisti Ukrainos kariuomenei grasinti Rusijos pozicijoms palei vakarinę Luhansko srities sieną ir Sjevjerodonecko-Lysyčansko rajone“, – teigia ekspertai.

Rusijos kanaluose publikuotas Ukrainos pajėgų kontrpuolimo žemėlapis

Tuo pat metu Rusijos karių pralaimėjimas prie Lymano dar labiau smukdys rusų moralę, nes jie informaciniu požiūriu nėra pasirengę tokiam scenarijui.

„Pikta Rusijos informacinės erdvės reakcija tikriausiai turėjo įtakos tam, kad netrukus po pirmojo didelio masto Ukrainos kontrpuolimo Vladimiras Putinas paskelbė dalinę mobilizaciją, siekdamas sustiprinti Rusijos kariuomenės dalinius“, – sakė analitikai.