TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Kai premjeras susiruošė lipti ant Gedimino kalno, pranešta, kad jis bus pradėtas tvarkyti

Liana Ruokytė – Jonsson ir Saulius Skvernelis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Liana Ruokytė – Jonsson ir Saulius Skvernelis
Šaltinis: 15min
1
A A

Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) antradienį pranešė, kad su UAB „Rekreacinė statyba“ pasirašė Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų sutartį. Ši bendrovė šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbus pradeda vykdyti šią savaitę, jų vertė – 2,86 mln. eurų, teigiama muziejaus pranešime. Šis pranešimas paskelbtas tuomet, kai lipti ant kalno susiruošė premjeras Saulius Skvernelis, prarandantis kantrybę dėl lėtų apsukų.

Premjero S.Skvernelio, aplinkos ministro Kęstučio Navicko, kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson, ekspertų iš Lenkijos ir būrio žurnalistų žygį ant Gedimino kalno antradienio popietę sutrukdė Vilnių užklupusi liūtis. Tiesa, kurį laiką pasitarę LNM salėje, politikai vis dėlto užlipo ant Gedimino kalno ir iš ten apžvelgė, kaip ši vieta atrodo. Tarp juos lydinčiųjų nebuvo LNM direktorės Birutės Kulnytės, direktorė jau kelias savaites serga.

Tačiau Lietuvos nacionalinis muziejus premjerui vis dėlto staigmeną pateikė: likus 15 minučių iki numatyto susitikimo išplatino pranešimą, kad kalno tvarkybos darbai pagaliau bus pradėti.

Pagrindinė problema – vanduo

LNM pranešė, kad prieš prasidedant Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbams, muziejus priėmė Lietuvos geologijos tarnybos ir Lenkijos specialistų – geologų, hidrogeologų, geotechnikų, geofizikų – delegaciją, kuriai plačiau pristatė įgyvendinamą tvarkybos darbų projektą ir supažindino su netrukus prasidėsiančiais darbais.

Anot Lietuvos specialistų, pagrindinė Gedimino kalno problema – vanduo, kuris patenka ant kalno paviršiaus, susigeria į gruntą ir, pasiekęs nelaidų grunto sluoksnį, išteka šaltiniais kalno šlaituose. Kita bėda – supiltinis gruntas, kurį reikės pašalinti tvarkant Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaitą.

„Po susitikimo lenkų specialistai įvardijo tas pačias problemas, kaip ir kovo mėnesį susirinkę Lietuvos specialistai. Dviejų šalių specialistai atkreipė dėmesį, kad, nors šiaurės vakarų šlaitas yra labiausiai pažeistas ir jo sutvarkymui teikiamas didžiausias prioritetas, tačiau būtinas kompleksinis visų Gedimino kalno nestabilių vietų, kurias fiksuoja įrengta poslinkių ir posvyrių daviklių sistema, tvarkymas“, – sakė susitikime dalyvavusi Lietuvos nacionalinio muziejaus architektė Asta Meškauskienė.

„Dar pernai Lietuvos nacionalinio muziejaus atlikti tyrimai parodė, kad visus dabartinius Gedimino kalne vykstančius procesus lemia į kalno viršutinę aikštelę patenkantis vanduo. Kalnas kaip geologinė struktūra yra stabilus ir nejuda, o paviršinės nuošliaužos susidaro dėl daugiau nei prieš 12 metų ant kalno supilto grunto. Supiltinis gruntas yra imlus drėgmei, lengvai įmirksta ir tuomet ima slinkti. Būtent taip ir nutiko 2016 metų vasarį, nuslinkus pirmai nuošliaužai ir dar kartą, bet jau vėliau – spalį“, – teigė Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Jonas Satkūnas.

 LNM nuotr./Gedimino kalno supiltinio grunto sluoksnio ir vandens  iškrovos vietų schema
LNM nuotr./Gedimino kalno supiltinio grunto sluoksnio ir vandens iškrovos vietų schema

Ant kalno – blogo grunto sluoksnis

Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito projekto vadovas Rimas Grigas, remdamasis tyrimais, teigia, kad vietomis Gedimino kalno aikštelės paviršių sudaro trijų metrų supiltinio grunto sluoksnis, o pažeistame šlaite toks sluoksnis siekia nuo vieno iki keturių metrų.

„Šalinsime blogą gruntą, kuriame nėra kultūrinio sluoksnio, ir užpilsime naują. Blogojo grunto reikės nukasti apie metrą. Kalno apačioje to blogojo grunto yra apie keturis metrus, bet tiek nukasti nebūtina, nes jis yra gana tvirtas“, – teigė projekto vadovas R.Grigas.

Anot architekto, šiaurinis piliakalnio šlaitas apima apie 3500 kvadratinių metrų, o nukasamo grunto kiekis galėtų siekti apie 3000 kubų, bet tai priklausys nuo situacijos.

 LNM nuotr./Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų konstrukcijų sprendinių schema
LNM nuotr./Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų konstrukcijų sprendinių schema

„Pažeista šlaito dalis bus tvarkoma nesiimant invazinių priemonių ir nenaudojant betoninių konstrukcijų. Pašalinę blogąjį gruntą ir užpylę naują, tinkladėžėmis, pripildytomis skaldos, formuosime terasas, ant jų pilsime dar vieną grunto sluoksnį ir tuomet ant jo jau bus galima kloti augalinę dangą“, – apie tai, kaip atrodys būsimi darbai, pasakojo Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų projekto vadovas R.Grigas.

Pažeista šlaito dalis bus tvarkoma nesiimant invazinių priemonių ir nenaudojant betoninių konstrukcijų.

Tvarkant šiaurės vakarų šlaitą išskirtos trys Gedimino kalno teritorijos dalys – kalno aikštelė, šiaurės vakarų pusėje pažeistas kalno šlaitas ir kalno papėdės teritorija, esanti aplink Šv. Onos ir Šv. Barboros bažnyčių pamatus. Kiekvienai iš šių dalių tvarkybos darbų projekte numatyti inžineriniai techniniai sprendimai: Gedimino kalno aikštelėje įrengti kritulių surinkimo sistemą; izoliuoti aikštelę nuo kritulių; stabilizuoti ir drenuoti pažeistą šlaitą, atkurti pirminio šlaito paviršių su augaline danga; Gedimino kalno aikštelėje ir šiaurės vakarų šlaite besikaupiančius kritulius nuleisti į miesto lietaus nuotekų tinklus.

Šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų projektą kartu su vadovu R.Grigu rengė architektų, geotechnikų, geologų, hidrotechnikų, konstruktorių ir archeologų grupė.

2016-ųjų vasarį Gedimino kalną suniokojo pirmoji po ilgesnio laiko nuošliauža. Vasarą, prasidėjus liūčių sezonui, vanduo nuplovė dar daugiau šiaurinio šlaito, spalį situacija dar pablogėjo.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Darbai prie Gedimino kalno prasideda
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Darbai prie Gedimino kalno prasideda

Dairėsi nuo kalno

Ant Gedimino kalno užlipęs premjeras S.Skvernelis neslėpė nusivylimo, kad kalnu daug metų nebuvo tinkamai rūpinamasi, todėl esą dabar situacija tokia grėsminga.

„Man liūdna konstatuoti, bet, matyt, šitas valstybės simbolis atspindi daugelį procesų mūsų valstybėje – išorė kaip ir nebloga, bet viduje yra didžiulių bėdų, didžiulių grėsmių. Tai, kas vyksta su kalnu, pakankamai rimta“, – kalbėjo premjeras.

Jo teigimu, tai, kaip buvo rūpinamasi kalnu, tik rodo, kad šito negalima palikti vienai ministerijai ar institucijai. Pirmadienį žadama tartis Vyriausybėje, kokie darbai laukia.

Dešimt metų niekam nerūpėjo šitas kalnas, buvo savieigai palikta, – kalbėjo S.Skvernelis.

Problemų yra ne tik šiaurės vakariniame kalno šlaite. Kur kas didesni darbai laukia pietrytinėje pusėje, iki rugsėjo turėtų būti parengtas techninis projektas ir galbūt dar šiemet pradėti jo tvarkymo darbai. L.Ruokytė-Jonsson teigė, kad kol kas negalima pasakyti, kiek tiksliai pinigų tam reikės, tačiau S.Skvernelis užsiminė apie mažiausiai penkis milijonus eurų.

„Turėsime rasti, – paklaustas apie tai, iš kur bus paimta reikalinga suma, šyptelėjo premjeras. – Geriausias rėmėjas yra valstybės biudžetas.“

Monitoringo nevykdė

Anot S.Skvernelio, jis tik dabar sužinojo, kad dar 2008 metais buvo nutrauktas kalno monitoringas, leidęs stebėti, kaip kalnas juda, kokie procesai jame vyksta, ar jis stabilus. Šie stebėjimai atnaujinti tik šiemet vasarį.

„Dešimt metų niekam nerūpėjo šitas kalnas, buvo savieigai palikta. Kai prasidėjo tokie procesai, kuriuos dabar matome šlaituose, nuošliaužos, tada gaisro gesinimas“, – kalbėjo S.Skvernelis ir parodė pirštu į vieną iš Aukštutinės pilies pastatų – jame per mėnesį susidarė apie centimetro pločio plyšys.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Saulius Skvernelis ir Liana Ruokytė – Jonsson
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Saulius Skvernelis ir Liana Ruokytė – Jonsson

Šiuo metu lietuvius konsultuoja lenkų ekspertai. Daro tai nemokamai, tačiau, anot L.Ruokytės-Jonsson, jų nuomonė iš esmės sutampa su lietuvių ekspertų. Lenkijos ekspertai savo išvadas ketina pateikti po maždaug trijų savaičių, pasitelkę savo techniką neinvaziniu būdu apžiūrės tai, kas yra kalne. Jame yra tuneliai, šachtos, tačiau nežinia, kokios jie būklės.

Darbų pradžia buvo atidėliojama

Šių metų kovo pabaigoje LNM surengė spaudos konferenciją, kurioje užtikrino, kad pažeisto Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai prasidės gegužę, po to, kai bus baigtas rengti techninis projektas ir atlikta jo ekspertizė.

Tačiau gegužė baigėsi, beveik baigėsi ir birželis, o niekas Gedimino kalno netvarkė.

Dabar L.Ruokytė-Jonsson visų pirma pabrėžia, kad darbai negali būti vykdomi po vieną – būtina kompleksiškai spręsti viso kalno sutvarkymą.

„Tai yra sisteminis, kompleksinis požiūris į sprendimą. Žinome, kad šiaurės vakarų šlaito biudžetas jau aiškus – 2,9 mln. eurų. Mes preliminariai pagal problemos sudėtingumą žinome, kad mažiausiai penkių milijonų eurų pareikalaus antro židinio šalinimas, t.y., būsimų nuošliaužų, „katastrofos“ šalinimas pietrytiniame šlaite. O sisteminis kalno tvarkymas pareikalaus daug didesnių investicijų tiek tyrimų prasme, tiek pasirengimo darbų, tiek finansinių investicijų prasme. Žiūrime į kalną kaip į rimtą ligonį, tai rimta liga, su kuria susiduriame“, – kalbėjo kultūros ministrė.

Viską sutvarkyti, anot ministrės, gali prireikti ir dešimtmečio.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vaizdas nuo Gedimino kalno
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vaizdas nuo Gedimino kalno

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min