Nuveikta prasmingų darbų – iš norvegų perimta geroji patirtis ir įdiegtas naujas emocinio raštingumo stiprinimo modelis, kuris efektyviai ne tik Skandinavijoje bet ir Jungtinėje Karalystėje. Taip pat skirta daug dėmesio visuomeniniam atsparumui – kartu su partneriais ugdyti ir naujausiais metodais apmokyti bendruomenių lyderiai, galintys edukuoti žmones ir didinti jų psichologinį raštingumą.
Laidoje „Pokyčių pašvaistė“ apie reikšmingus pokyčius, kuriuos pavyko įgyvendinti psichologinio atsparumo srityje, kalbėjome su psichologe, socialinių mokslų daktare Valentina Demidenko bei LSMU docente, mokslo darbuotoja, psichologe-psichoterapeute Alicja Juškiene.
Mažėjo stigma kreiptis pagalbos
Psichologė, socialinių mokslų daktarė Valentina Demidenko, vertindama Lietuvos visuomenės psichologinį atsparumą, tikino, kad visuomenė auga. O ypač svarbu, kad augo nelengvu metu, kai teko įveikti daug iššūkių – ir praėjusi kovido pandemija, ir Ukrainoje prasidėjęs karas.
Psichologinis atsparumas tampa ne privalumu, o būtinybe.
„Gyvename neramiais geopolitiniais laikais, taigi psichologinis atsparumas tampa ne privalumu, o būtinybe. Turime rasti vidinių ir socialinių resursų, kad galėtume atsilaikyti, juk kalbėdami apie psichologinį atsparumą, turime mintyje ir fizinį, ir kognityvinį bei dvasinį. Kad sugebėtume išbūti tokiais neramiais laikais, visi minėti komponentai yra svarbūs“, – komentavo V. Demidenko.
Profesinį dėmesį į žmogaus psichologinį atsparumą, gebėjimą įveikti iššūkius, sutelkusi psichologė-psichoterapeutė Alicja Juškienė tikina, kad per gerą dešimtmetį situacija Lietuvoje tikrai pasikeitė: „Didėja žmonių psichologinis raštingumas. Jis tikrai galėtų būti geresnis, bet žmonės ieško žinių apie emocijas, streso įveiką ir santykius. Šiuo atžvilgiu visuomenė keičiasi teigiama prasme.“
Psichologė džiaugėsi ir dar vienu matomu pokyčiu, kad tiek visuomenė, tiek pavieniai asmenys dažniau siekia pagalbos ir dažniau atpažįsta, kai jos reikia. „Psichologinės pagalbos kreipimosi stigma mažėja, nors bendrai Lietuvoje išlieka palyginti aukšta. Dar išlieka nuostata, kad pagalbos kreipiasi silpni žmonės.
O mūsų psichologų bendruomenėje manoma, tą rodo ir mokslinė literatūra, kad tai yra stipraus ir psichologiškai atsparaus žmogaus resursas. Gebėjimas įvertinti, ar galiu pats įveikti sunkumus. Panaudoju visas įmanomas žinias, įgūdžius, santykius, o jei to nepakanka – kreipiuosi pagalbos“, – apie kreipimosi psichologinės pagalbos stigmą kalbėjo A. Juškienė.
Įdiegtas naujas modelis Lietuvoje
A.Juškienė pasakojo apie svarbų žingsnį, kurį pavyko žengti LSMU Elgesio medicinos laboratorijos komandai, įgyvendinant Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Sveikata“ priemonę – sukurti emocinės gerovės konsultantų modelį.
Tai metodas, kuris puikiai veikia jau ne vienoje šalyje – Australijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Skandinavijoje. Dirbant kartu su Norvegijos partneriais, panaudojant investicijas ir besidalinant gerąja patirtimi Lietuvoje jau parengta 60 emocinės gerovės konsultantų. Šie specialistai jau pradėjo konsultuoti žmones visoje Lietuvoje ir tikimasi, kad jų tinklą pavyks ne tik išlaikyti, bet ir plėsti.
Kitaip tariant, sukurtas visiškai naujas emocinės pagalbos modelis, kurio Lietuvoje iki šiol nebuvo. „Tai specialistai, kurie nėra psichologai ar psichoterapeutai. Jie paruošti taikyti žemo intensyvumo kognityvinę elgesio terapiją, kai žmogus išgyvena stresą, nerimą, depresiškumą, tačiau tai dar netapo rimta problema“, – sakė A.Juškienė.
Psichoterapeutė tikino, kad itin svarbu emocinę pagalbą žmogui suteikti laiku, dar prieš išsivystant rimtiems psichologiniams iššūkiams. Naujai diegiamas emocinės pagalbos modelis leidžia užbėgti už akių aibei problemų – tai būdas suteikti žmogus psichologinę pagalbą tuomet, kai reikia dar visai, kai bėdos dar netapo didelėmis ir rimtomis.
Bendrystę kuriančios iniciatyvos
Psichologė, socialinių mokslų daktarė V. Demidenko tikino, kad labai svarbu stiprinti ne tik kiekvieno žmogaus individualų psichologinį atsparumą, bet suvokti ir bendruomenių reikšmę bei jas įgalinti. Šia kryptimi taip buvo nukreipta dalis „Norway grants“ investicijų, o projekto siekis – didinti būtent bendruomenių psichologinį atsparumą.
Remiantis norvegų patirtimi ir įžvalgomis, anot V. Demidenko, stengtasi stiprinti nuo karo pabėgusių ukrainiečių bendruomenes, tačiau iš skandinavų perimas modelis gali būti taikomas universaliai – visai plačiajai visuomenei. Anot pašnekovės, projekto esminis tikslas buvo Lietuvoje integruoti MHPSS (angl. Mental Health and Psychosocial Support – Emocinės pagalbos ir psichologinės paramos) piramidės pagrindus.
„Projektas yra nukreiptas į bendruomeninį palaikymą. Skaičiuojama, o atlikta ir nemažai mokslinių tyrimų, kurie grindžia, kad jei laiku ir tikslingai žmogui suteikiamas palaikymas, specializuotos pagalbos poreikis gerokai sumažėja. Ir viena iš geriausių pagalbos priemonių – įveiklinti bendruomenes.
Bendruomenė kaip reiškinys turi daug potencialo, tik mes, atsižvelgiant į mūsų posovietinę patirtį, mažai tai išnaudojame. Lietuvoje tik pastaruosius matome didelį bendruomenių suaktyvėjimą. Projektas, kurį įgyvendinome su norvegais, buvo nukreiptas būtent į pabėgėlių bendruomenes, lyderių išryškinimą, jų mokymą. Tam naudoti įvairūs inovatyvūs metodai“, – aiškino V. Demidenko.
Lietuvoje, pasak pašnekovės, jau įvyko mokymai, psichoedukaciniai užsiėmimai, kuriuose lyderiai gavo naudingų žinių ir praktikų apie psichologinę pagalbą, o dabar galės drąsiai ja dalinsis su savo bendruomenėmis.
Kartu su norvegais ir kitais partneriais buvo daug analizuota bei svarstyta, kaip užtikrinti, kad perimtos gerosios praktikos Lietuvoje iš tiesų įsišaknytų. Anot V. Demidenko, labai svarbu, kad pradėtos iniciatyvos ir metodai, kurie sukuria teigiamą poveikį, būtų palaikomi bei tęsiami nacionaliniu mastu, todėl jau pradėtos diskusijos dėl teisės aktų, kurie įtvirtintų bendruomenių psichologinio atsparumo metodus.
