Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 08 16, 06:03

Kaliningrado tranzitas vėl kursto įtampą: kas įvyko ir ko tikėtis

Ramu buvo vos kelias dienas. Po amerikiečių ir Briuselio raginimų „Lietuvos geležinkeliai“ liepos pabaigoje atnaujino sankcionuotų rusiškų prekių tranzitą, kurį buvo sustabdę prieš mėnesį. Lietuviai nurijo piliulę, rusai trumpai padžiūgavo, bet netrukus ėmė kelti naujus reikalavimus. Lietuvos vyriausybė to tikėjosi, tačiau bendras atsakas girgžda – ši tema vėl kelia erzelį šalies viduje dėl to, kaip priimti sprendimus ir dalytis atsakomybe.
Kaliningrado tranzitas. Elenos Kanarskaitės iliustracija
Kaliningrado tranzitas. Elenos Kanarskaitės iliustracija

Krovinius pervežantys „Lietuvos geležinkeliai“ ir mokėjimus iki šiol aptarnavęs Šiaulių bankas nori detalių atsakymų iš valdžios institucijų, kaip turėtų būti tęsiami sandoriai su rusais ir baltarusiais.

Kai kurie valdžios atstovai ragina įmones pačias prisiimt atsakomybę, o politikai vengia tokių sprendimų, kurie atrodytų kaip naudingi agresorei Rusijai.

15min pateikia svarbiausius penkis klausimus ir atsakymus. Jie parengti po pokalbių su politikais, tarnautojais ir įmonių atstovais, informuotais apie procesą.

1. Kas atsitiko?

Rusijos valdžia skundžiasi dėl dviejų dalykų:

pirma, jiems gali kilti kliūčių atsiskaityti už tranzitą, nes sandorius iki šiol aptarnavęs Šiaulių bankas paskelbė, kad nuo rugsėjo 1 dienos nevykdys mokėjimų į Rusiją ir Baltarusiją;

antra, rusai išnaudojo Europos Komisijos ir Lietuvos nustatytas kvotas sankcionuotų prekių gabenimui.

2. Kaip tai atsitiko?

Šiaulių bankas pasekė skandinaviškų bankų pavyzdžiu, kurie jau anksčiau sustabdė mokėjimus į Rusiją ir Baltarusiją dėl reputacinių rizikų.

Kvotos tranzitui per Lietuvą skaičiuojamos pagal 2019–2021 metų duomenis. Lietuvių teigimu, šių metų pirmąjį pusmetį rusai buvo padidinę kiekius, ir tai lėmė, kad kai kurios rūšies geležis, plienas, trąšos ir medienos gaminiai jau pasiekė lubas ir „Lietuvos geležinkeliai“ netvirtina naujų pervežimų.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Kauno Palemono stotis
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Kauno Palemono stotis

3. Kaip reaguoja Lietuvos institucijos?

Dėl kvotų Lietuva turi tvirtą užnugarį, nes trejų metų vidurkį nustatė Europos Komisija. Tačiau dėl atsiskaitymų per bankus klausimas atrodo keblesnis.

Derinant Lietuvos atsaką, diskusijų kyla dėl to, kaip taikyti gegužę įsigaliojusi naują Tarptautinių sankcijų įstatymą ir kas turėtų prisiimti pagrindinę atsakomybę.

Pagal įstatymą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai numatyti įgaliojimai spręsti dėl mokėjimų apribojimų ir jų išimčių.

FNTT šią vasarą buvo paskelbusi griežtą išaiškinimą dėl sandorių su Rusijos ir Baltarusijos geležinkeliais.

Tai sukėlė galvos skausmą ne tik bankui, bet ir „Lietuvos geležinkeliams“ – jie sandorius su Rusijos ir Baltarusijos geležinkeliais vykdo ne tik dėl prekių, bet ir keleivių tranzito į Kaliningradą, taip pat perveždami krovinius iš Kinijos ar Kazachstano.

„Lietuvos geležinkeliai“ prašo detalių atsakymų dėl leidimo priimti atsiskaitymus iš Rusijos ir Baltarusijos geležinkelių.

Paklausta apie šiuos prašymus, FNTT atstovė spaudai 15min atsakė, kad „tarnyba iki šios dienos yra gavusi tris prašymus suteikti išimtį dėl atsiskaitymų. Išimtys buvo suteiktos“. Detalizuoti prašymų turinį FNTT atsisakė.

„Lietuvos geležinkeliai“ 15min pateikė trumpą atsakymą, kad „palaiko ryšį su visomis atsakingomis institucijomis, tarp jų – ir su FNTT“.

4. Kas kelia įtampą šalies viduje?

Svarstydami, kaip spręsti situaciją, politikai, tarnautojai ir „Lietuvos geležinkeliai“ jautriai prisimena krizes, kilusias dėl baltarusiškų trąšų tranzito ir Europos Komisijos nurodymo atnaujinti tranzitą į Kaliningradą.

Užsienio reikalų ministerija ir valdantieji konservatoriai pabrėžia, kad europinės sankcijos taikomos tiesiogiai, todėl atsakomybę turi prisiimti patys bankai ir „Lietuvos geležinkeliai“, o transporto sritį turėtų koordinuoti Susisiekimo ministerija.

Jie pabrėžia, kad bankai mokėjimus su Rusija ir Baltarusija stabdo dėl savo atitikties politikos, o ji neišeina tiesiogiai iš europinių reglamentų.

Ministras Gabrielius Landsbergis pranešė, kad gavę ir perskaitę rusų notą diplomatai ją atidavė kolegoms pagal kompetenciją į Susisiekimo ministeriją. Susisiekimo ministerijoje tai sukėlė nuostabą.

„Lietuvos geležinkeliai“ gyvi prisiminimais, kad dėl baltarusiškų trąšų skandalo turėjo trauktis įmonės vadovas. Atsidūrę pilkojoje zonoje dėl kai kurių mokėjimų, jie siekia detalių atsakymų, leidimų ir patikinimų iš kitų institucijų.

Šiaulių bankas svarsto vykdyti mokėjimus su Rusija tik jei gaus patikinimą, kad tranzitas yra valstybei svarbi funkcija.

Susisiekimo ministerijos atsakomybės sritis patikėta Laisvės partijai, ir kai kurie jos atstovai įžvelgia riziką, kad didieji koalicijos partneriai konservatoriai norės permesti jiems atsakomybę, jei vėl kils krizė.

Kritikai teigia, kad URM nepagrįstai kratosi lyderystės, nes tarptautinės sankcijos yra užsienio politikos dalis, o kuriant precedentus svarbus koordinavimas, nes skirtingos įstaigos ir įmonės kol kas gali turėti skirtingus požiūrius. URM vadovybė laikosi pozicijos, kad taip išsiplėtus sankcijų taikymui tuo turi rūpintis tiesiogiai atsakingi subjektai konkrečiose srityse.

5. Kaip viskas gali baigtis?

Kilę klausimai nėra tokie sudėtingi, kad esant tinkamam koordinavimui negalėtų būti išspręsti darbiniu lygmeniu, šalies viduje suderinus skirtingus požiūrius, kaip taikyti naująjį įstatymą.

Tranzitas vyksta pagal Europos Komisijos numatytas gaires, todėl Lietuva siekia, kad su Maskva bendrautų tiesiogiai Briuselis. Lietuvos diplomatinė tarnyba pabrėžia, kad sprendimų dėl apmokėjimo pirmiausia turi ieškoti pati Rusija. Apie naujus rusų reikalavimus Lietuvos valdžios atstovai taip pat jau diskutavo ir su amerikiečiais.

Visgi signalai iš Briuselio gali sukelti naujų klausimų, kam prisiimti atsakomybę. Europos Komisijos atstovė ketvirtadienį pareiškė, kad Lietuvos valdžios institucijos yra „kompetentingos ir turi patikinti bankus, kad ES sankcijos nedraudžia aptarnauti su geležinkelių transportu susijusių mokėjimų“.

Būtent „patikinimai“, kuriuos mini Komisija ir kurių prašo bankas su „Lietuvos geležinkeliais“, kelia dilemų politikams ir institucijų vadovams– jie nerimauja, kad sprendimai nebūtų interpretuojami kaip naudingi Rusijai.

Viešojoje erdvėje girdimi balsai, kad Lietuva būtų nenuosekli, jei imtųsi aktyviai rūpintis Rusijos tranzitu po to, kai pats šalies Seimas šią šalį paskelbė teroristine valstybe.

Jei Šiaulių bankas negaus valdžios patikinimų ir sandorių neaptarnaus, mokėjimai galėtų vykti ir per kitų šalių bankus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min