Dabar populiaru
Publikuota: 2015 rugpjūčio 24d. 18:56

Kupiškio kalvis Audrius Laucius: „Gabių žmonių nesunku rasti, tik reikia to norėti“

Kalvis Audrius Laucius prie savo pagamintos tvoros Kupiškyje
Virginijos Juškienės / „Ūkininko patarėjas“ nuotr. / Kalvis

Įprasta mažame miestelyje prie gyvenamųjų namų palei gatvę matyti dekoratyvinius krūmus, žydinčius gėlynus, medines, plastikines ar net solidžias betonines tvoras, sandarius vartus. Kupiškyje, pagrindinėje miesto gatvėje ties staigiu posūkiu, žvilgsnį patraukia neįprasta masyvi metalinė tvora. Juoda, iškalta, su augalų motyvais, galbūt saulėlydžio fragmentais. Tvora masina prieiti arčiau, paliesti, vėl atsitraukti, paėjėti tolyn, įsižiūrėti iš kitos pusės...

Nuo kalvės iki tvoros

„Sudomino, užkabino? Tai gerai, darbas pastebėtas, ne veltui tiek laiko triūsiau“, – linksmai užkalbina tvorą bebaigiantis montuoti ir dailinti Audrius Laucius. Kalvis, metalo skulptorius, vaikų kalvystės stovyklų vadovas, įvairių projektų dalyvis gerai žinomas daugeliui vietos verslininkų ir ūkininkų, mat puošia jų sodybas, vasarvietes, kolektyvinius sodus. Tik tvorą tveriančio, vartus statančio kalvio iki šiol neteko matyti.

Autorius dosniai kalba apie šį savo bene trejus metus mąstytą, projektuotą ir per šią žiemą padarytą darbą, kuris atveria erdvę vaizduotei, o kiemo šeimininkui suteikia neišsemiamų galimybių atnaujinti statinį pagal norą ir nuotaiką. Galima tvorą ir vartus perdažyti viena arba skirtingomis spalvomis, inkrustuoti stiklu, pridėti naujų metalinių akcentų, daugiau kiemo erdvės atverti arba sumažinti.

Tokios tvoros kalviui iki šiol neteko kalti, puoselėjo svaresnius bendruomeniškus planus. Prieš gerą penkmetį tuometė  rajono valdžia turėjo vilčių rekonstruoti Palėvenės dominikonų vienuolyną, ten planuota įkurdinti amatų centrą su atskira kalve,  rengti kalvystės edukacines programas. Deja, planai žlugo, vienuolyno rekonstrukcijai valdžia pinigų neskyrė, projektas finansavimo negavo, gerokai kuklesnis amatų centras šią vasarą įrengtas Uoginių kaime, Adomo Petrausko muziejuje. Ar ten kas nors bus daroma su kalvystės projektu, A.Laucius sako nežinantis, sutrikusi ir valdžia, ir amatininkai, dar neaišku, ar kas imsis veiklą organizuoti, ar bus toks poreikis.

Kupiškis šiandien būtų kitoks, jeigu vietos valdžia būtų pastebėjusi kūrybingus savo krašto žmones, amatininkus, tau­todailininkus, medžio ir  ak­mens meistrus, keramikus.

Kol dideli planai tebekuriami, kūrybingi žmonės susitelkia mažesniems darbams. Salamiesčio mokykla norėtų atnaujinti vestibiulio interjerą, pridėti naujų puošybos akcentų. Vienas užsakovas paprašė imtis itin jautrios temos – padaryti masyvią šuns skulptūrą iš betono, įamžinančią.

Metalo meistro ieško ir baikeriai, kurie nori pasigražinti savo galingus motociklus. Kalvį kalbina mokyklų vadovai, norintys kūrybingus vaikus mokyti kalvystės ar skulptūros pradmenų. Pačiam A.Lauciui norėtųsi susikoncentruoti į metalo skulptūros darbus, kur greta patogumo, tradicinio funkcionalumo būtų galima pridėti modernių linijų ir šio laikmečio prasmių.

Savi kūrėjai – nepastebimi?

„Kupiškis šiandien būtų kitoks, jeigu vietos valdžia būtų pastebėjusi kūrybingus savo krašto žmones, amatininkus, tau­todailininkus, medžio ir  ak­mens meistrus, keramikus“, – įsi­tikinęs kalvis A.Laucius.

Ilgus metus ieškoma savitumo, Kupiškio įvaizdžio unikalių akcentų, patrauklaus šio krašto išskirtinumo. Tas išskirtinumas, anot pašnekovo, buvo monopolinis, vieno autoriaus, vieno kūrėjo.

Kelis dešimtmečius pabrėžta: Kupiškyje yra skulptoriaus Henriko Orakausko darbų muziejus po atviru dangumi. Vejose, aikštėse, prie tvenkinių, ant šaligatvių, prie viešųjų pastatų stovi metalo angelai, paukščiai, literatūros ir dramos personažai, skulptūros ir jų kompozicijos, mažosios metalo plastikos darbai, suolų, fontanų puošybos elementai. Yra parengtas ir teminis turistinis maršrutas miesto svečiams. Bet šiam unikalumui jau daugiau nei du dešimtmečiai, gražus amžius, o kai akys pripranta, tai jau ir nebepastebi unikalumo. Ne dulkės sugraužia, o kasdienio matymo įprotis pradangina daiktus, ir paprastus, ir išskirtinai gražius.

„Kūryboje monopolio neturi būti, kiti vietos kūrėjai, amatininkai ilgai buvo nustumti, lyg jų visai nebūtų. Valdžia, manau, turėtų juos pastebėti, kviestis į talką, kuriant estetinį miesto veidą, formuojant viešąsias erdves. Ypač dėmesiui jautrūs jauni žmonės, jų Kupiškyje tikrai yra, žinau, susitinkame miesto kultūros  namuose, ten jie turi savo kampelį, „Šamano menų centrą“. Įdomių minčių jie turi, jeigu verslininkai, politikai įsiklausytų, naudos visai bendruomenei būtų. Reikėtų imti pavyzdį iš kaimynų, anykštėnai turi savitą braižą ir vietinių kūrybos galių panaudojimo patirties“, – svarstė pašnekovas.

A.Lauciaus teigimu, niekas taip žmonių nesuburia į vieną darnią bendruomenę kaip kultūros sfera, tradicinių amatų, kūrybingumo skatinimas. Kūrybai gabių žmonių nesunku rasti, tik reikia to norėti, reikia juos pamatyti ir padrąsinti. O tai turėtų daryti savivaldos lyderiai, politikai, verslininkai.

Kitąmet planuojama rekonstruoti miesto pagrindinę aikštę, valdžia užsiminė, kad laukia visuomenės pasiūlymų. A.Laucius su bičiuliais sakė jau diskutuojantys šia tema, idėjas kaupia, kad tik  būtų kam jas išklausyti ir įgyvendinti.

Ūkininko patarėjas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

07:05
00:51
01:25

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie 15min