Vaikšnoras paaiškino, kodėl poligonas būtinas
R.Vaikšnoras savo paskyroje „Facebook“ rašo, kad Lietuvos kariuomenė naujo poligono poreikį išreiškė 2025 m. pradžioje.
„Šis poreikis tiesiogiai susijęs su divizijos sukūrimu ir didėjančiu sąjungininkų skaičiumi Lietuvoje. Paprastai kalbant, divizijos pilnas operacinis pajėgumas nėra galimas, jeigu vienetai neturi kur treniruotis – lygiai tas pats galioja ir sąjungininkų buvimui Lietuvoje, kadangi viena iš esminių jų buvimo sąlygų yra realių treniruočių galimybių sudarymas“, – rašo kariuomenės vadas.
Jis išsamiai atsako į klausimą, ar Lietuvoje naujas poligonas apskritai yra reikalingas.
„Pietų Lietuva patenka į NATO saugumo dilemos teritoriją – Suvalkų koridorių, kurio užėmimas leistų izoliuoti Baltijos šalis nuo likusio Aljanso. Ką tai reiškia praktiškai? Būtų apribotos galimybės NATO pajėgoms atvykti mums į pagalbą.
Natūraliai kyla klausimas – kuo tai siejasi su poligonu, kuris iš esmės susideda iš mokymo laukų? Atsakymas paprastas: taikos metu poligonas yra mokymo vietovė, skirta palaikyti aukštą padalinių parengtį, tačiau kartu jis suteikia galimybę vietovę fortifikuoti, įsteigiant inžinerinius parkus. Konflikto ar provokacijų atveju tai leidžia greičiau perkelti pajėgas į operacijos rajoną, o sujungiant gamtinę aplinką – miškus – su inžinerinėmis užtvaromis, būti geriau pasirengus atremti smūgį“, – rašo R.Vaikšoras.
Anot jo, būtent todėl Lietuvos kariuomenės poligonai yra išdėstyti aplink perimetrą – Pabradė, Rūdninkai, Tauragė ir planuojamas Kapčiamiesčio poligonas. Visos šios karinio mokymo vietovės užpildo gynybinį žiedą ir yra numatytos kaip sudėtinė gynybos linijos dalis.
Pabradė, Rūdninkai, Tauragė ir planuojamas Kapčiamiesčio poligonas užpildo gynybinį žiedą ir yra numatyti kaip sudėtinė gynybos linijos dalis.
„Karas Ukrainoje parodė, jog Rusija karinius veiksmus pradeda vykdyti iš mokymo laukų – pradedant pratybomis poligonuose, o pasiekus reikiamą parengtį pereinant prie konvencinių veiksmų. Būtent todėl Kapčiamiesčio poligonas yra ypač aktualus, kadangi prie pat mūsų sienos yra Gožos poligonas, kurį akylai stebime „Zapad“ pratybų metu“, – aiškina R.Vaikšnoras.
Jis taip pat atsako į klausimą, kodėl mums nepakanka jau turimų poligonų.
„Reikia pabrėžti, kad bataliono dydžio vienetai centralizuotai gali treniruotis tik Pabradės ir Rūdninkų poligonuose – visos kitos treniruočių vietos yra ne didesnės nei kuopos lygmens ir geografiškai per mažos sutalpinti didesnius vienetus. Dažnai teigiama, kad kaimyninės šalys neturi tokių poligonų, tačiau peržvelgus statistiką matyti, jog Latvija ir Estija turi panašius arba net didesnius mokymo laukus, nors jų kariuomenės yra ženkliai mažesnės.
Todėl kalbant apie diviziją ir į ją įeinančias brigadas, be naujo poligono fiziškai neturėsime kur vykdyti didelio masto mokymų su jungtiniu ginklų panaudojimu (angl. combined arms), įskaitant ir kovinius dronus, kurie vis aktyviau integruojami į bendras pratybas“, – aiškina kariuomenės vadas.
Žemaitaičiui poligonas nereikalingas
Tuo tarpu valdančiosios „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sako, kad koalicijoje nebuvo aptartas poligono steigimas Kapčiamiestyje, anot jo, šis yra nereikalingas, o šalies apsaugą užtikrinti reikėtų investuojant į modernią įrangą.
„Koalicijoje tas klausimas nebuvo aptartas, tai buvo konservatorių palikimas ir premjerė nežinau kodėl čia taip labai įšoko į šitą temą nediskutavusi“, – Žinių radijui trečiadienį sakė R.Žemaitaitis
„Esantys poligonai yra nenaudojami pilnu efektyvumu arba apkrova, kokia ji būtų reikalinga. Dabar kodėl yra pasirinktas Kapčiamiestis ir kodėl žmonės nėra informuoti ir kodėl su žmonėm nėra diskutuojama, tai vėlgi keistas dalykas“, – kalbėjo jis.
BNS skelbė, kad gruodžio mėnesį Valstybės gynimo taryba (VGT) nusprendė Lazdijų rajone, Kapčiamiestyje, steigti brigados dydžio karinį poligoną, o Tauragės poligono plotą padidinti dvigubai.
Savo ruožtu Lazdijų rajone esančio Kapčiamiesčio bendruomenė antradienį laišku kreipėsi į valdžios institucijas, skundžiasi, kad miestelio gyventojai jaučia nerimą dėl pašonėje planuojamo poligono.
Anot R. Žemaitaičio, kiti pasaulyje vykstantys konfliktai, kaip karas Ukrainoje, rodo, kad sunkioji ginkluotė nebėra tokia efektyvi kaip anksčiau.
„Mes dar kažkaip tai norim kariauti tankais ir ta sunkioji artilerija mums dar matyt prie širdies, kai tuo momentu akivaizdu, kad moderni technika, tai yra droninės sistemos, antidroninės sistemos, oro valdymo sistemos ir kitos sistemos yra žymiai efektyvesnės ir duoda didesnę naudą“, – sakė „aušriečių“ lyderis.
„Tai (sprendimo – BNS) daryti šiandieną poligoną niekaip nesuprantu“, – pridūrė jis.
Kokio dydžio bus poligonas
Kaip rašė BNS, Kapčiamiesčio poligono teritorija apims apie 14,6 tūkst. hektarų, kur šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.
Šiame poligone vyktų Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių pratybos, o vienu metu galėtų treniruotis 3,5–4 tūkst. karių. Didesnės pratybos poligone vyktų apie penkiskart per metus ir truktų iki dešimties dienų, mažesnės apimties vyktų nuolat.
Bendruomenė priešinasi
Lazdijų rajone esančio Kapčiamiesčio bendruomenė antradienį laišku kreipėsi į valdžios institucijas, skundžiasi, kad miestelio gyventojai jaučia nerimą dėl pašonėje planuojamo poligono.
„Nuo tada, kai buvo paskelbta apie planuojamą karinį poligoną, mūsų kraštą apėmė nerimas ir nuolatinė nežinia. Nežinia, ar rytoj dar turėsime namus. Nežinia, ar galėsime likti ten, kur gyveno tėvai ir seneliai. Nežinia, ar visa tai, ką kūrėme visą gyvenimą, nebus tiesiog nubraukta iš žemėlapio ir istorijos. Senjorai sako, kad nebemiega. Žmonės pradėjo gerti raminamuosius. Tėvai slepia ašaras nuo vaikų, bet vaikai viską jaučia. Tai ne panika. Tai – bendruomenės trauma“, – rašoma Kapčiamiesčio bendruomenės socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
Antradienį parengtas kreipimasis adresuotas Sveikatos apsaugos ir Krašto apsaugos ministerijoms, europarlamentarui Aurelijui Verygai, kuris pristatomas kaip Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys, bei Lazdijų rajono savivaldybei.
„Didžiausia žala šiandien daroma ne sprendimais, o tyla ir „sausais“ paaiškinimais, kuriuose nėra vietos žmogui. Kalbama apie hektarus, bet ne apie gyvenimus. Apie strategijas, bet ne apie širdis. Ne apie Lietuvą. Todėl mes prašome vieno – pagalbos žmonėms. Ne vėliau. Ne po sprendimų. Dabar. Mes prašome: psichologų, kurie atvyktų į Kapčiamiestį ir aplinkinius kaimus, emocinės pagalbos, vietos / telefono linijos, kur būtų galima išsikalbėti, pasikonsultuoti, nusiraminti“, – pareiškime akcentuoja bendruomenė.






