Užrašas ant karaliau paminklo
„Вільня наша“ (Vilnius mūsų) – toks provokuojantis užrašas baltarusių kalba „papuošė“ Karaliaus Mindaugo paminklą po Valstybės atkūrimo dienos.
Nuotrauka su užrašu atsidūrė programėlėje tvarkaumiesta.lt, kurioje ir raginama registruoti sostinėje pastebėtas problemas.
Nuotraukos autorius įkėlė paminklo su užrašu nuotrauką ir nurodė, kurioje vietoje tai yra, be jokių papildomų komentarų. Įrašas įkeltas vasario 17 dienos vakarą, apie 19 val.
Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino, kad nuotraukoje išties užfiksuotas tikras faktas – Karaliaus Mindaugo paminklas buvo apipaišytas. Tačiau nurodo, kad dar trečiadienį, vasario 18 d., apie pietus, grafitis buvo nuvalytas.
Kokie vandalai galėjo pasidarbuoti šioje vietoje, greičiausia nepaaiškės. Kaip teigia savivaldybės atstovai, stebėjimo kamerų šioje aikštėje nėra.
„Jei nuotraukose ar vaizdo medžiaga būtų užfiksuotas pažeidėjas, tyrimas būtų atliekamas. Šiuo atveju nustatyti kaltininko galimybių neturime“, – teigė savivaldybės atstovai.
Gali sietis su litvinizmu?
Kaip 15min sakė viena jau daug metų Vilniuje gyvenanti baltarusė (jos prašymu, vardo ir pavardės neskelbiame), tokie užrašai baltarusių kalba dažnai pasirodo. Vis dėlto ji tikina, kad juos rašo esą ne gimtakalbis, nes „raidės parašytos ne taip, kaip reikia rašyti kirilica“.
Jos teigimu, tarp Vilniaus baltarusių seniai ne paslaptis, kad vis kitoje Vilniaus vietoje pasirodantys tokie ir panašūs užrašai yra kažkieno vieno rankų darbas. Ir baltarusiškai kalbančių vilniečių teigimu, jiems visiškai aišku, kad tam žmogui baltarusių kalba nėra gimtoji. Tad esą tokie veiksmai kelia didžiulį pačios bendruomenės nepasitenkinimą ir klausimų, kas ir kodėl tai daro.
Tokie užrašai neretai siejami su litvinizmu. Jį Lietuvos žvalgyba yra įvardijusi kaip radikalią baltarusių šovinizmo atšaką, kurios atstovai neigia Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę valdžiusių kunigaikščių baltišką kilmę ir kvestionuoja Vilniaus krašto priklausomybę Lietuvai.
Žvalgyba akcentuoja, kad Baltarusijos režimas naudojasi litvinizmu siekdamas skatinti priešpriešą tarp Lietuvoje prisiglaudusių baltarusių ir Lietuvos gyventojų, o tokių nuostatų didesnis plitimas baltarusių diasporoje kenktų jos narių integracijai į Lietuvos visuomenę, skatintų etninės įtampos augimą.
Taip pat tvirtinama, kad tarp baltarusių diasporos atstovų yra ir dešiniojo ekstremizmo ideologijų rėmėjų.
Tačiau šiuo atveju neatmestina, kad tai tiesiog kažkieno provokacija.
Grafičių „mada“ neslūgsta
Grafičiai sena Vilniaus problema. Kovą su jais savivaldybė tęsia nuolat, ne kartą buvo ir skambių akcijų, tačiau piešinių ir keverzonių mieste vis tiek gana gausu.
Štai prieš kelias savaites vilnietis Tomas Seikalis nufotografavo, kaip išpieštos namo Gedimino pr. 33 sienos.
„Žlugusi kova su grafitininkais“, – ironiškai įvertino situaciją vilnietis.
Vilniaus miesto savivaldybė sutinka, kad grafičių ir toliau pasitaiko įvairiose miesto vietose, bet bendra tendencija esą yra mažėjanti.









