Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kardiologai skambina pavojaus varpais

Ligoninė
Gedimino Savickio/BFL nuotr. / Ligoninė
Šaltinis: 15min
0
A A

Dviejų pastarųjų dešimtmečių statistikos duomenimis, nuo pirmojo miokardo infarkto mirė daugiau nei kas trečias 25–64 m. vyras (34,9 proc.) ir daugiau nei kas ketvirta moteris (27,8 proc.). Tos pačios amžiaus grupės ligonių, sirgusių pakartotinu miokardo infarktu, vidutinis vyrų mirštamumo rodiklis buvo 47,1 proc., moterų – 37,7 proc.

Nepaisant gerėjančios diagnostikos ir gydymo, Kauno medicinos universiteto Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas bei Kardiologijos instituto direktorius profesorius Rimantas Benetis įsitikinęs, kad gilėjanti ekonomikos krizė ir didėjantis nedarbas yra širdies infarktą provokuojantys faktoriai, todėl sergamumas gali dar labiau padidėti.

Praėjusiais metais Kauno medicinos universiteto Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje buvo atlikta 1023 širdies operacijos. Pačios sudėtingiausios iš jų patikimos klinikos vadovui kardiochirurgijos virtuozui profesoriui Rimantui Benečiui. Per trejus pastaruosius metus jis atliko 571 sudėtingą širdies operaciją dirbtinės kraujo apytakos sąlygomis.

Praėjusiais metais Kauno medicinos universiteto Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje buvo atlikta 1023 širdies operacijos.

Neretai chirurginis širdies ligų gydymo būdas būna vienintelis, juolab svarbu jį pritaikyti nedelsiant, nepavėluoti. Širdies ir kraujagyslių ligos nesukelia ilgalaikio skausmo, nuo jų mirštama staiga. Suomijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, JAV sergamumo širdies infarktu ir mirtingumo nuo išeminės širdies ligos rodikliai mažėja, bet Rytų Europos šalyse tokių tendencijų dar nėra. Nuo 1971 m. Kauno medicinos universiteto Kardiologijos instituto Populiacinių tyrimų laboratorijos mokslininkai analizuoja kauniečių sergamumą ir mirštamumą nuo miokardo infarkto, teigiama pranešime spaudai.

Nustatyta, kad 1983–2005 metais Kauno 25–64 metų vyrų vidutinis sergamumo pirmuoju miokardo infarktu rodiklis buvo 286,1, moterų – 69,2 iš 100 tūkst. gyventojų. Vyrų sergamumas buvo vidutiniškai 4 kartus didesnis nei moterų. Tačiau ilgainiui vyrų sergamumas pirmuoju miokardo infarktu mažai kito, o moterų reikšmingai didėjo, per metus – vidutiniškai 1,5 proc. Vidutinis vyrų sergamumo kartotiniu miokardo infarktu rodiklis buvo net 6,5 karto didesnis nei moterų. Tyrimai rodo, kad per pastaruosius du dešimtmečius vyrų ir moterų sergamumas kartotiniu miokardo infarktu turėjo tendenciją didėti.

Nuo pirmojo miokardo infarkto 1983–2005 m. mirė daugiau nei kas trečias 25-64 m. amžiaus vyras (34,9 proc.) ir daugiau nei kas ketvirta moteris (27,8 proc.). Džiugina tai, kad analizuojamu laikotarpiu kauniečių vyrų ir moterų, susirgusių pirmuoju miokardo infarktu, mirštamumas reikšmingai mažėjo, atitinkamai po 2 ir 5 proc. per metus. Tos pačios amžiaus grupės ligonių, sirgusių pakartotinu miokardo infarktu, vidutinis vyrų mirštamumo rodiklis buvo 47,1 proc., moterų – 37,7 proc. Per pastaruosius du dešimtmečius vyrų, sirgusių pakartotinu miokardo infarktu, mirštamumas nuo šios ligos mažėjo 2 proc. per metus, o moterų turėjo tendenciją mažėti 1,6 proc. per metus.

 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min