„Kalbant apie pajėgų kiekį, esame jau seniai susiplanavę ir pasiskaičiavę. Be jokios abejonės, reikalingas parlamento mandatas ir tokiu atveju, jeigu būtų priimtas galutinis sprendimas pajudėti, aišku, kad demokratinės procedūros yra būtinos, kreipimasis į parlamentą“, – žurnalistams trečiadienį sakė D. Šakalienė.
Vis tik ji pabrėžė, kad ugnis Rusijos ir Ukrainos kare iki šiol nėra nutraukta, o tuo metu „fiziškai šitos pajėgos negali būti Ukrainos teritorijoje“.
Ministrė pažymėjo, kad šiuo metu vyksta intensyvūs procesai ir formuojasi aiškesnis potencialios taikos palaikymo misijos vaizdas.
Kyjivo sąjungininkės Europoje siekia suformuoti taikos palaikymo pajėgas. Šią iniciatyvą sutiko remti 30-ies šalių „Norinčiųjų koalicija“, įskaitant Europos valstybes, Japoniją ir Australiją.
NATO kariuomenių vadai virtualiame susitikime trečiadienį aiškinasi, kaip taikdarių pajėgos galėtų veikti.
Tuo metu JAV vadovas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) atmeta galimybę siųsti amerikiečių karius ir sako, kad saugumo garantijos Ukrainai galėtų apimti JAV paramą ore.
Apie pasirengimą į Ukrainą siųsti taikdarius yra kalbėjęs ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Jo patarėjas savaitės pradžioje sakė, jog Lietuva siųstų panašų skaičių karių, kiek anksčiau siųsdavo į NATO vykdytą taikos palaikymo misiją Afganistane.
Į taikos palaikymo misijas Afganistane Lietuva paprastai siųsdavo iki kelių šimtų karių.
Galimą taiką Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Rusijos lyderiai aptarė Aliaskoje praėjusią savaitę, tačiau proveržio nepasiekė, nesutarę dėl ugnies nutraukimo.
D. Šakalienė po šio susitikimo ir Europos lyderių bei Ukrainos prezidento vizito Vašingtone teigė matanti „pirmą pozityvų pajudėjimą“ iš JAV, amerikiečiams teigiant, kad kažkokia forma jie galėtų dalyvauti taikos palaikyme Ukrainoje.
