Naujausia informacija: Lietuvos kariuomenė nustatė galimą drono kritimo rajoną

Roberto Riabovo / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

Dalyje Lietuvos dėl drono grėsmės trečiadienio rytą skelbus oro pavojų, prezidentas Gitanas Nausėda situaciją vadina gera pamoka, kurią privalu išmokti.

„Aš manau, kad tai yra pirmiausia tai, ką patyrėme šiandien, yra labai gera pamoka, kuri mums nekainavo skaudžių pasekmių, nes nieko tokio, dėl ko dabar galima būtų apgailestauti, neįvyko, bet gavome šią pamoką ir privalome ją labai gerai išmokti“, – trečiadienį LRT televizijai sakė šalies vadovas.

Pasak jo, galima konstatuoti, jog gyventojų perspėjimo sistema suveikė.

Gudžių kaime Karo policija ir Lietuvos kariuomenė ieško drono

+24

„Ar visose institucijose, mokyklose, švietimo įstaigose ir kitose vietose buvo tinkamai sureaguota į perspėjimą, čia jau kitas klausimas ir tikrai turime ir gerų pavyzdžių, bet, deja, turime ir visiškai netinkamų pavyzdžių, kaip buvo reaguojama“, – tikino G. Nausėda.

Visą tekstą skaitykite čia.

15min nuotr./Evaldas Tamašauskas

Trečiadienio rytą tūkstančiai Vilniaus apskrities gyventojų į mobiliuosius telefonus gavo perspėjimus apie oro pavojų – akivaizdu, kad tai tapo pirmu realiu civilinės saugos sistemos išbandymu. 

Nors dalis priedangų buvo perpildytos, o kai kurios mokyklos reagavo chaotiškai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Civilinės saugos valdybos viršininkas Evaldas Tamašauskas situaciją vertina gana palankiai – aštuonetu iš dešimties. Anot jo, gyventojai buvo perspėti laiku, tačiau krizė išryškino ir silpnąsias vietas: nepakankamą pasirengimą, žinių stoką bei dalies įstaigų nesugebėjimą veikti pagal ekstremalių situacijų planus.

„Mano asmeninė nuomonė – tikrai neblogai situacija išsivystė, buvo laiku perspėti gyventojai, laiku informacija pateikta“, – teigė valdybos viršininkas. Pasak jo, iš spaudos ir televizijos matyti, kad Lietuvoje civilinės saugos sistema šiandien veikia.

Gyventojai tą dieną sulaukė penkių perspėjimo žinučių į mobiliuosius telefonus: keturios iš jų skelbė apie tikėtiną oro pavojų, viena – apie realų oro pavojų Vilniaus apskrityje.

Visą tekstą skaitykite čia.

Lietuvos kariuomenė trečiadienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo įvykių vertinimais.

„Šiandien turėjome oro atakos įspėjimo atvejį, kuris nebuvo pratybos. Prie Lietuvos sienos Baltarusijos teritorijoje kariuomenės radarais stebėtas objektas, turintis bepiločio orlaivio požymių, orlaivio trajektorijai pasisukus Lietuvos kryptimi buvo paskelbtas minėtasis įspėjimas. Kas vyko toliau – visi žinome.

Vilnius oro pavojaus metu

+11

Tokie įvykiai karo kaimynystėje ne visada yra išvengiami, kitos Baltijos šalys irgi nuolat susiduria su panašiais incidentais, dažniausia ligšiolinė priežastis – elektroninės kovos dezorientuoti bepiločiai orlaiviai. Incidento rimtumas labai priklauso nuo konteksto: mums tai – pirmas ryškesnis įvykis, todėl apie jį rašo visa žiniasklaida ir socialiniai tinklai, tuo tarpu Ukrainoje dėl tokio įspėjimo šiandien dažnas net nuo kėdės nepasikeltų, nors ten dronai ne šiaip suklaidinti nuskrenda, o išties atakuoja tikrus objektus ir gyvenamuosius pastatus, todėl savo pavojingumu tokio atvejo nereiktų ne tik nuvertinti, bet ir pervertinti.

Niekas negalime pasakyti, kiek dar tokių atvejų bus, tačiau visi žinome banalų „kaip pasiklosi, taip išsimiegosi“. Tai realus oro atakos įspėjimas tam tikra prasme buvo ir pratybos kiekvienam iš mūsų, nes jei ir nesivadovavome rekomendacijomis, tai bent jau dabar galime pagalvoti, kur yra mūsų slėptuvės. Jei negavome pranešimo į telefoną, turime progą pasitikrinti nustatymus, ar mes patys sudarėme sąlygas tokius pranešimus mums atsiųsti, nes socialiniai tinklai nėra gyventojų perspėjimo sistemos dalis, nors mes, aišku, kai sąlygos leidžia, pasinaudojame ir jais. Gyventojų saugumo sistemos jau yra sukurtos, tobulinti visada yra ką, tačiau kad viskas sklandžiai veiktų, dėmesio tam bent trupučiuką turime skirti ir kiekvienas mūsų.

Yra ir labai gerų atvejų – dėkojame gyventojams už rekomendacijų laikymąsi, mokytojams – kad vedė vaikus į priedangas ir visiems kitiems, kurie reagavo. Laikytis saugumo instruktažo yra labai adekvati reakcija visais gyvenimo atvejais, nes nutinka visko. Adekvačios mūsų reakcijos tik mažina pažeidžiamumą ir didina pasirengimą, kas yra vienas tiesiausių kelių į ramybę savo kasdieniniuose sprendimuose, o būtent į šią vietą priešas tokiais incidentais arba tyčia taikosi, arba išnaudoja atsitiktinumus“, – rašoma kariuomenės pranešime.

Roberto Riabovo / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda socialiname tinkle X pasidalijo padėka Lietuvos sąjungininkams už paramą po to, kai trečiadienį šalies oro erdvėje pastebėtas dronas, o gyventojams buvo paskelbtas oro pavojus.

„Dėkoju NATO ir Europos Sąjungos sąjungininkams už šiandien parodytą tvirtą paramą ir solidarumą.

Akivaizdu: Baltijos valstybių saugumas yra visos Europos saugumas. Lietuva išlieka stipri, ryžtinga ir pasiryžusi ginti mūsų laisvę“, – socialiniame tinkle parašė Nausėda.

Primename, kad Lietuvoje trečiadienio rytą buvo paskelbtas gyventojų perspėjimas dėl galimo bepiločio orlaivio patekimo į šalies oro erdvę, kiek vėliau kontaktas su objektu buvo prarastas, todėl organizuota tikėtinų vietovių patikra ir paieška galimo kritimo rajone.

Lietuvos kariuomenė su kitomis tarnybomis trečiadienio vakarą tęsia drono paiešką tikėtinoje nukritimo teritorijoje Alytaus apskrityje.

Nurodoma, jog paieška vykdoma Druckūnų, Marcinavos, Babriškių ir Gudžių apylinkėse.

Roberto Riabovo / BNS nuotr./Kęstutis Budrys

Rusijai pastaruoju metu kaltinant Baltijos šalis suteikiant Ukrainai teritoriją rengti smūgius prieš Kremlių, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina, jog tokie pareiškimai rodo, kiek regionui svarbios veiksmingos atgrasymo priemonės.

„Matome, kad Rusijos oro gynyba susiduria su didelėmis problemomis (...), tačiau vietoj karo nutraukimo, Rusija pradėjo melagingai kaltinti kitus, pirštu rodydama į Baltijos valstybes. Ši retorika, kaltinimai mums vėl primena, kad mums reikalingas veiksmingas atgrasymas“, – Baltijos šalių ir Kanados užsienio reikalų ministrų spaudos konferencijoje Taline kalbėjo ministras.

Lietuvoje, taip pat Estijoje ir Latvijoje pastarosiomis savaitėmis nukrito keli dronai, tačiau jie nepadarė rimtesnės žalos ir nepareikalavo aukų.

Visą tekstą skaitykite čia.

Antonio Costa / NICOLAS TUCAT / AFP

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa pareiškė, kad Europos Sąjunga stiprins gynybą, reaguodama į Rusijos spaudimą Baltijos šalims.

„Nuolatiniai Rusijos grasinimai ir provokacijos prieš Baltijos valstybes yra nepriimtini. Jie yra Rusijos hibridinio karo taktikos dalis ir kelia grėsmę visai Europos Sąjungai“, - pareiškė politikas.

„Europos Sąjunga išlieka stipri ir vieninga. Mes spartinsime bendras pastangas stiprinti savo gynybos pajėgumus. Taip pat didinsime spaudimą Rusijai, siekdami, kad ji nutrauktų savo nepateisinamą ir neišprovokuotą agresijos karą prieš Ukrainą“, - pridūrė jis savo pareiškime.

Antonio Costa yra portugalų politikas, pirmininkaujantis Europos Sąjungos viršūnių susitikimams.  

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė padėkojo toms mokykloms ir darželiams, kuriuose šiandien suveikė aiškūs veiksmai ir susitarta tvarka – reagavimas į oro pavojaus signalus buvo ramus, koordinuotas ir atsakingas.

Tačiau ministrė pabrėžė, kad būta ir situacijų, kurios neturi kartotis.

Roberto Riabovo / BNS nuotr./Raminta Popovienė

„Pagal įstatymą, už pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, aiškius planus ir jų įgyvendinimą yra atsakingi įstaigų vadovai ir savivaldybės. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiandien jiems vėl siunčia priminimus dėl veiksmų krizinių situacijų ir gyventojų perspėjimo signalų metu“, – pareiškė ministrė.

Ji dar kartą nurodė, ką tokiais atvejais privalo daryti ugdymo įstaigos ir ko neturėtų daryti nei jos, nei tėvai.

Ugdymo įstaigoms:

Gavus oficialų oro pavojaus signalą, mokiniai nedelsiant vedami į priedangas ar kitas saugias vietas pagal įstaigos planą.

Negalima kviesti tėvų pasiimti vaikų.

Veiksmus būtina organizuoti griežtai pagal ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, ne improvizuoti.

Nedelsiant informuoti tėvus, kad vaikai yra saugūs ir jais pasirūpinta, aiškiai paprašyti nesiimti savarankiškų veiksmų.

Sprendimai turi būti priimami įstaigos viduje, koordinuotai, užtikrinant visų vaikų saugumą.

Tėvams:

Gavus oro pavojaus signalą, nevykti į mokyklas ar darželius pasiimti vaikų.

Pasitikėti, kad įstaigos veikia pagal nustatytas procedūras ir pirmiausia rūpinasi vaikų saugumu.

Laukti oficialios informacijos iš įstaigos ir atsakingų institucijų.

„Šiandien fiksuoti atvejai – kai buvo kviečiami tėvai ar jie patys vyko pasiimti vaikų – kelia papildomą pavojų. Judėjimas, chaosas, nekoordinuoti sprendimai tokiose situacijose tik didina riziką. Tai nėra formalumas – tai tiesiogiai susiję su vaikų ir bendruomenės saugumu“, – teigia ministrė.

Ką ugdymo įstaigos turi padaryti dabar:

peržiūrėti ir atnaujinti ekstremaliųjų situacijų planus;

užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas tiksliai žinotų savo veiksmus;

nuolat organizuoti civilinės saugos mokymus ir pratybas;

stiprinti komunikaciją su bendruomene, kad krizės metu nekiltų neaiškumų.

Šį penktadienį su Nacionaline švietimo agentūra ministerija inicijuoja dar vieną posėdį, kuriame ugdymo įstaigų ir savivaldybių vadovams bus dar kartą pateikta informacija apie veiksmus krizinių situacijų ir gyventojų perspėjimo signalų metu.

Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis trečiadienio įvykius, kai dėl drono buvo paskelbtas oro pavojus, pavadino pratybomis, „kurių, tikiuosi, neteks panaudoti realybėje“.

„Šiandien iš Vilniaus link Dzūkijos judantis svetimos valstybės dronas sukėlė daug nerimo alytiškiams, bet ėmėme ir susitvarkėme.

Patricija Adamovič / BNS nuotr./Nerijus Cesiulis

Alytus yra Lietuvos savivaldybių penketuke, galinčiame užtikrinti saugią priedangą savo gyventojams. Tai reiškia, kad daugelis alytiškių turėtų kur pasislėpti reikalui esant, o dabar telieka užtikrinti procesus, kad viskas vyktų sklandžiai.

Jau rytoj vyks susitikimas su priedangų valdytojais ir dar kartą pasikartosime, kokios jų pareigos, priminsime apie būtinybę būti pasiekiamais 24/7, apie galimybę dalintis atsakomybe su kitais. Jau šiandien perkėlėme Alytaus priedangų virtualų žemėlapį į patogesnę ir lengviau įsimenamo pavadinimu svetainę – visas miesto priedangas rasite alytauspriedangos.lt Nusprendėme atnaujinti ir sirenų sistemą – tarsimės dėl galimybės jas įjungti ne senoviškai (nes sistema įrengta daug dešimtmečių atgal), kai žmogus turi atvažiuoti ir fiziškai paspausti mygtuką, bet šiuolaikiškai – nuotoliniu būdu, o tai sutaupytų labai daug laiko. Nutarėme nufotografuoti ir visų priedangų įėjimus – juk ugdymo įstaiga, kurios rūsyje galima pasislėpti, kartais gali turėti 8 įėjimus ir kai reikės, nebus laiko ant kiekvienų durų ieškoti geltono lipduko.

Šiandien buvo gera pamoka visiems – sužinojome, kad ne visi gavo laiku pavojaus žinutes, kurios vėlavo, ne visos interneto svetainės veikė, ne visi informavo kaip reikia. Mūsų savivaldybės komunikacija Alytaus miesto savivaldybė ne tik suveikė greičiau nei kai kurių aliarmai telefonuose, bet ir visą laiką dalijosi aktualia informacija – kviečiu visus užsukti ir prisiminti, ką reiškia keturios oro pavojaus spalvos iš kurių šiandien buvo paminėtos net dvi. Taip pat dėkoju visiems mūsų įstaigų darbuotojams, kurie nekėlė panikos, operatyviai dalijosi informacija ir noriai prisideda prie procesų gerinimo.

Tad nebūkime abejingi, pasidomėkime jau dabar, kur artimiausia priedanga nuo jūsų namų, pagalvokime apie būtiniausius daiktus ir, svarbiausia, stenkimės likti ramūs“, – rašo socialiniame tinkle „Facebook“ N.Cesiulis.