Jau apskaičiuota, kad ant Kauno merijos stogo tilps 21 kilovato galios saulės baterija. Teigiama, kad jos ne tik pakaks norint elektros energija aprūpinti miesto valdžios pastatą, bet dar ir liks ką parduoti Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorei (LESTO).
Pagal galiojančią tvarką saulės baterijos pagamintą energiją LESTO privalo supirkti 12 metų nuo jos įrengimo pradžios. Taip savivaldybė, investavusi apie 200 tūkst. litų, užsitikrintų, kad projektas per dešimtmetį atsipirks.
Jei Kauno valdžios projektą lydėtų sėkmė, saulės baterijos atsirastų ant daugelio valdiškų pastatų – darželių, mokyklų, kultūros įstaigų – stogų. Kauno miesto tarybos narys Rytis Šatkauskas įsitikinęs, kad būtent savivaldybė turi galimybių pirmoji įgyvendinti tokį projektą.
Tuo metu fosforines rodykles, žyminčias kelią iki avarinio išėjimo, norima įrengti po to, kai prieš kelias savaites viename iš Šilainių daugiabučių kilo gaisras, kurio metu žuvo jaunuolis ir apie dešimt žmonių buvo sužeista.
Iš karto po tragedijos garsiai prabilta apie tai, kad dauguma daugiabučių nesaugūs, nes juose esantys avariniai išėjimai uždaryti arba užkrauti nereikalingais daiktais. Prie pastatų, net ant žaliųjų vejų pristatyta daugybė gyventojų automobilių, trukdančių ugniagesiams sklandžiai atlikti savo darbą, nes jie atima 10-15 minučių itin brangaus laiko šalinant kliūtis.
Pasak Kauno miesto tarybos nario Gintauto Labanausko, siekiant parodyti gyventojams, kaip dar labiau užtikrinti daugiabučių patalpų saugumą, nuspręsta parodyti pavyzdį – kai kurioms daugiabučių bendrijoms įteikti fosforines ryškiaspalves juosteles. Jos įkraunamos dienos šviesoje, o tamsoje ar patalpai pritvinkus dūmų, ima švytėti.
„Tokia juostele turėtų būti pažymėtas kelias iki artimiausio avarinio išėjimo“, – teigė G.Labanauskas.
Panašios technologijos, tik brangesnės ir sudėtingesnės, naudojamos lėktuvuose bei viešbučiuose. Vienas kvadratinis metras tokios plėvelės kainuoja nuo 110 litų, jos kol kas galima įsigyti tik specializuotose parduotuvėse.
