Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kaune iškils paminklas lietuviškosios brailio abėcėlės sudarytojui Pranui Dauniui

Prano Daunio skulptūra
Kaunas.lt nuotr. / Prano Daunio skulptūra
Šaltinis: 15min
0
A A

Minint Aklųjų švietimo metus, prasidėjo Lietuvos savanorio, visuomenės veikėjo, aklųjų ir kurčiųjų švietimo pradininko, lietuviškosios brailio abėcėlės sudarytojo Prano Daunio atminimo įamžinimo darbai.

Prie buvusio Kauno aklųjų instituto rūmų (dab. Kauno Prano Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras), esančių Taikos prospekte, kur prasidėjo aklųjų švietimas, o su juo – ir neregių sąjūdis, iškils paminklas Pranui Dauniui. Paminklo pastatymo iniciatorius – Katalikiškasis Prano Daunio fondas. Kauno miesto savivaldybė įsipareigojo sutvarkyti būsimo paminklo aplinką. Šią savaitę jau prasidėjo naujojo skverelio tvarkymo darbai.

Paminklo P. Dauniui sukūrimo konkursui buvo pateikti šešių skulptorių darbai. Nugalėtoju išrinktas Jono Gencevičiaus iš Vilniaus pasiūlymas. Birželio mėnesį su paminklo skulptoriumi pasirašyta autorinio darbo sutartis. P.Daunio skulptūros kūrimo darbus planuojama užbaigti šį rudenį.

“Pirma mintis, atėjusi į galvą, perskaičius konkurso sąlygas – paprasta realistinė bronzinė skulptūra, atlikta su didele pagarba akliesiems ir pritaikyta liesti. Paminklas P.Dauniui turi būti aiškus ir matantiems, ir akliesiems. Tiesa, turiu tokį norą: liejant iš bronzos „paslėpti" nedidelį brailio rašto tekstelį, kurį surastų tik liečiantieji statulą, o užrašo žodžiai bent truputį sušildytų skaitančiojo širdį.

Ryžtingai žengianti (tiek, kiek drąsiai gali žengti aklas žmogus) bronzinė figūra turėtų būti maždaug natūros dydžio. Kai darbas tikro dydžio, lengviau rasti meninę bronzos plastiką, pritaikytą rankų prisilietimams. Manau, kad kiekvienam skulptoriui malonu, kai mato savo kūrinį, nublizgintą žmonių pirštais. Juk jie liečia tai, ką skulptorius kūrė taip pat rankomis”, – pasakojo skulptorius J.Gencevičius.

“Šiam puikiam sumanymui – pastatyti paminklą Lietuvos šviesuoliui P.Dauniui – įgyvendinti dar trūksta apie šeštadalio reikalingos sumos, todėl ir toliau norime paprašyti visų pagal išgales aukoti lėšų neregio atminimui įamžinti. Tikime, kad netrukus daugelio neregių ir Lietuvos patriotų svajonė taps realybe – skulptūra P. Dauniui papuoš Kauno miestą, bus reprezentatyvi ir informatyvi”, – teigė Katalikiškojo Prano Daunio fondo viceprezidentas Juozas Valentukevičius.

Norintys ir galintys paaukoti, pinigus gali pervesti į specialiąją sąskaitą Prano Daunio paminklui LT 837044060007683332 SEB bankas

Mušyje prarado regėjimą

Utenos rajone gimęs P.Daunys 1919 m. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, rašoma Kvb.lt. Jis beraščius kareivius mokė rašto. 1921 m. jam suteiktas vyresniojo puskarininkio laipsnis. 1923 m. mūšyje buvo sužeistas ir prarado regėjmą.

1923 m. mūšyje buvo sužeistas ir prarado regėjmą.

Gyvendamas karo invalidų bendrabutyje Kaune išmoko kankliuoti. 1925–1926 m. komiteto Karo invalidams šelpti pasiųstas mokėsi muzikos Rygos aklųjų institute. Grįžęs rengdavo fortepijono koncertus. Sukūrė dainų ir pjesių fortepijonui.

1926 m. Liaudies namuose akluosius sukvietė į suvažiavimą, kurio metu buvo įkurta Lietuvos Aklųjų sąjunga, patvirtinti jos įstatai. Valdybos nariu P. Daunys išbuvo 1926–1930 m. Daug nuveikė steigiant Kauno aklųjų institutą, kuriame 1927–1929 m. dirbo muzikos mokytoju. Lietuvių kalbai pritaikė L.Brailio abėcėlę. Rūpinosi aklųjų švietimu ir jų integracija į visuomenę.

1938 m. buvo vienas iš Lietuvos kurčnebylių globos draugijos ir instituto įkūrėjų. 1944–1945 m. – Kauno aklųjų įmonės direktorius. Pokario metais dirbo namudininku Kauno aklųjų kombinate, gyveno skurdžiai. Mirė nuo insulto.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min