Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kaune jau nėra vietos po žeme

Planai įrengti Vainatrakio kapines įstrigo.
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Planai įrengti Vainatrakio kapines įstrigo.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Į paskutinę kelionę artimuosius lydintys kauniečiai šiemet bus vieni paskutiniųjų, kurie žinos, kur atguls jiems brangūs žmonės. Senosios kapinės jau užpildytos, o naujosiose Vainatrakio kapinėse duobės kasamos tik popieriuje.

Naujosios kadencijos Kauno miesto tarybai teks skubiai spręsti Vainatrakio kapinių klausimą, ties kuriuo ilgai klupo miesto politikai ir valdininkai. Abejotinais sandoriais su gyventojais, iš kurių buvo išpirkta žemė visuomenės reikmėms, domisi prokuratūra. Į teismų karuselę savivaldybę įsuko žemės savininkams atstovauti pasišovęs Rimvydas Tvarijonas, buvęs SSKP „platformininkų“ veikėjas.

Apie grėsmingą laidojimo vietų trūkumą Kaune kalbama jau daugiau kaip 10 metų, rasta ir vieta, išpirkta iš savininkų žemė, padarytas kelio į Vanatrakį rekonstrukcijos projektas. Ir pačių kapinių projektas jau yra.

Netgi pinigai – milijonas litų – kapinėms įrengti numatyti savivaldybės biudžete. Tik nėra nei kapinių, nei gero kelio. Privažiuoti prie popieriuje nubraižytų kapinių teritorijos galima tik išsibarškinus dantis: žvyrkelis seniai nelygintas. O kauniečiai, kaip tyčia, mirti nesiliauja.

Jaučia korupcijos kvapą

„Vainatrakio kapinių problema turi būti išspręsta. Po metų verkiant reikės naujų kapinių, antraip nežinia, kur laidosime mirusius. Juk žmonėms neuždrausi mirti“,– kalbėjo savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ direktorius Valdemaras Olšauskas.

Kauno miesto tarybos narys, Antikorupcinės komisijos pirmininkas Arvydas Garbaravičius mano, kad pradėti realius Vainatrakio kapinių įrengimo darbus labiausiai sutrukdė neteisingos ir galbūt neskaidrios žemės išpirkimo sutartys, kurias dar 2008 m. pasirašė tuometis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas.

Kapinių reikmėms buvo paimtas 40 hektarų sklypas, už kurį trims savininkams sumokėta 1,89 mln. Lt. Šiuo sandoriu susidomėjusiems miesto tarybos nariams Kauno savivaldybės miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis atsakė, kad savivaldybė ne tik nepatyrė nuostolio, bet net išlošė, nes sklypams išpirkti buvo numatyti 2 mln. Lt.

Tačiau dabartinis Antikorupcijos komisijos pirmininkas A.Garbaravičius su tokia optimistine išvada nesutinka. Jo teigimu, įtartina, pagal kokius kriterijus buvo atrinkti tie trys savininkai, nes detaliajame plane nurodyti kiti savininkai, iš viso jų buvo 17.

Sutartys kelia įtarimų

Politiko nuomone, sutartys apskritai yra neteisėtos. Jos surašytos ranka, pirkimo-pardavimo sandoriai nesuderinti su atsakingomis savivaldybės struktūromis.

Svarbūs dokumentai iš pažiūros tikrai neatrodo solidžiai. Dalis sutarčių teksto surašyti ranka. Dviejose sutartyse matyti tik V.Gudėno parašas, trečioje greta buvusios administracijos direktoriaus pavardės dar suraitytas ir buvusio Komunalinio ūkio skyriaus komunalinių objektų poskyrio vedėjo Viliaus Knoknerio parašas.

Labiausiai kliūva, kad 2008 m. pasirašyti žemių pardavimo-pirkimo sandoriai remiasi prieš dvejus metus atlikto turto vertės nustatymo pažymomis. Juk nekilnojamojo turto vertę nuolat veikia rinkos svyravimai, todėl po dvejų metų reali objekto vertė gali žymiai pasikeisti.

Kalta tik aplinka?

Tačiau „15min“ kalbintas V.Gudėnas tvirtino jokių įstatymų nepažeidęs ir apskritai padaręs viską, kad kapinių klausimas būtų kuo greičiau išspręstas.

„Antraip jau seniai sėdėčiau už grotų. Buvo sudaromos ne pirkimo, o žemės, už kurią atlyginta savininkams, paėmimo visuomenės reikmėms sutartys. Turto vertę nustatė valstybinis Registrų centras“, – aiškino buvęs administracijos direktorius.

V.Gudėnas taip pat teisinosi, jog su gyventojais dėl sklypų tarėsi ne jis, o jo pavaduotojas Romaldas Rabačius. Už Vainatrakio kapinių įrengimo strategiją buvo atsakingas tuometis vicemeras Steponas Vaičikauskas. Visi sandoriai suderinti su tuomete Kauno apskrities viršininko administracija.
R.Rabačius seniai atleistas iš pareigų, pastaruoju metu yra vienas kaltinamųjų „auksinio tualeto“ byloje. S.Vaičikauskas į miesto tarybą nepateko. Nebėra nei apskričių, nei jų viršininkų.

Suskubo pirkti žemes

Naujųjų Kauno kapinių projektas gali būti palaidotas teisinių ir biurokratinių kliučių duobėje. Žemės išpirkimo sandorių teisėtumo klausimas tėra žymiai keblesnės problemos nuotrupa.

Nesėkmės kilpą užveržė, kaip dažnai Kaune atsitinka, pernelyg ilgas reikalų vilkinimas ir neryžtingi valdininkų sprendimai.

Dar 1998 m. parbilta, kad Karmėlavos kapinėse neužilgo pritrūks vietos ir reikia ieškoti naujos miesto kapavietės. Buvo ieškoma įvairių variantų, kol apie 2003 m. komisijos akys nukrypo į Vainatrakį.

Iš pradžių buvo numatyta miesto kapinėms skirti per šimto hektarų plotą. Būtent tokiam plotui ir buvo sudaryti detalieji planai. Sužinoję apie čia ketinamas įrengti miesto kapines sujudo verslūs kauniečiai ir rajono gyventojai, supirkę žemes šioje vietoje ir taip sumanę pasipelnyti.

Ypač mitriai sukosi buvęs „platformininkas“ R.Tvarijonas, pasišovęs būti žemės savininkų atstovu.

Vainatrakio mazgas užsiraizgė

Planus lengvai pasipelnyti sužlugdė Vyriausybė, nurodžiusi, jog miesto kapinėms skirtas plotas neturi viršyti 40 hektarų. Tuomet dabar į kapinių zoną nepatekusių žemių savininkai bando išpešti naudos iš sanitarinės zonos.

Aplink kapines turėtų būti įrengta 300 metrų sanitarinė juosta, apimanti 28 hektarus ploto. Į teritoriją įeinančių žemių savininkai padavė savivaldybę į teismą, reikalaudami, kad su jais būtų sudaryta taikos sutartis ir sumokėta po 20 tūkst. Lt už hektarą  visuomenės reikmėms (sanitarinei zonai įrengti) paimamos žemės. Jeigu miesto valdžia sutiks su šiomis sąlygomis, iš kapinėms įrengti skirto milijono liks tik 200 tūkst. Lt.

Vyriausybės nutarimas mažinti kapinių plotą sujaukė visą projektą: detalieji planai sudaryti pagal anksčiau numatytą 112 hektarų plotą, tad naujajam 40 hektarų plotui jie negalioja. O jeigu teismas dar nuspręs, kad žemės išpirkimo sandoriai su trimis savininkais negalioja, teks skelbti restituciją: savivaldybė turėtų grąžinti savininkams žemę, o šie savivaldybei – jiems sumokėtus pinigus. Tai padaryti sudėtinga ir vargu ar įmanoma.

Mirusieji guldomi į vandenį

Laidojimo vietų trūkumą Kaune bandoma nors laikinai išspręsti. Kauniečiams skirtas 1,3 hektaro sklypas Ledos (Kauno raj.) kapinėse.

Į vieną hektarą telpa apie 1 tūkst. kapų. Šiuo metu jau yra palaidota 400 žmonių, tad laidojimo vietų greitai pritrūks. Kita problema: Ledos kapinės nepritaikytos plėtrai, nėra reikiamos infrastruktūros, tinkamų prieigų prie kapaviečių. Plotas pelkėtas, mirusieji tiesiogine to žodžio prasme laidojami į vandenį. Prie kai kurių kapų galima prieiti tik padėjus plytas ir lentas, net einantieji bendrais takeliais klimpsta į vandenį.
 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min