Dabar populiaru
Publikuota: 2018 kovo 11d. 17:00

Kaune mediciną studijuojantys užsieniečiai – atvirai apie Lietuvą: kasdien susiduriame su diskriminacija

Diplomų įteikimo ceremonija
Absolventai/ Asociatyvi nuotr.

Studijuoti į Lietuvą kasmet atvyksta vis daugiau užsieniečių, neretai pasirenkančių medicinos mokslus. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) žiniomis, 2017 m. į LSMU įstojusių studentų skaičius išaugo net 71 proc. Mokslus čia pasirinko 305 užsieniečiai. Kaip Lietuva atrodo atvykėlių akimis ir su kokiais iššūkiais jie susiduria, sutiko papasakoti trys LSMU studijuojantys jaunuoliai.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) duomenis, 2012–2017 m. į Lietuvos aukštąsias mokyklas stojančių užsienio studentų skaičius augo vidutiniškai po 4 proc. kasmet. Nors atvykstančiųjų skaičius auga, dirbti pasilieka vienetai. Kodėl? Į šį klausimą atsakyti pabandė (vardus ir pavardes viešinti atsisakė) trys Kaune mediciną studijuojantys užsieniečiai – danas, švedė ir mergina iš tolimosios šalies, kurios pavadinimo atskleisti visiems nepanoro.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Aukštųjų mokyklų mugė
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Aukštųjų mokyklų mugė

Lietuvą renkasi dėl pigesnio mokslo

Pratęs prie gražių skandinaviško stiliaus pastatų ir išpuoselėtos aplinkos, danas nusivylė lietuviškais vaizdais – pilkais, neretai apleistais namais, skurdžiu miesto peizažu. Vėliau jis išgirdo, kad studentai tarpusavyje Lietuvą juokaudami vadina Černobyliu.

Trejus metus Kaune gyvenantis medicinos studentas iš Danijos teigia, kad į Lietuvą atvyko dėl praktinių priežasčių. Nors studijos Danijoje yra nemokamos, pasak jo, konkurencija stojant į mediciną – labai didelė. Todėl ne vienas, net nebandęs studijuoti gimtinėje, išvyksta į užsienį.

Vienas iš populiariausių danų pasirinkimų – Lenkijos Ščecino mieste veikiantis universitetas. Miestas nuo Berlyno nutolęs apie 150 km, todėl dalis studentų į paskaitas važinėja gyvendami Vokietijos sostinėje. Be to, vokiškai laisvai kalbantiems danams suteikiama galimybė egzaminus laikyti šia kalba.

Kuo Lietuvos universitetas pranašesnis už šį Lenkijos universitetą? Pigumu. Mokslas Lietuvoje yra pigesni, o pragyvenimo lygis – žemesnis. Be to, naudojantis pigių skrydžių bendrovių paslaugomis galima nebrangiai sugrįžti į namus Danijoje.

Ta pati priežastis į Lietuvą atviliojo ir penkto kurso medicinos studentę iš Švedijos. 15min ji paaiškino, kad norint mokytis Švedijoje, reikalingas išankstinis pasiruošimas.

„Programa, pagal kurią mokiausi, nėra tinkama norint stoti į mediciną. Jeigu norėčiau studijuoti namuose, turėčiau dar metus mokytis fizikos. Norėjau sutaupyti laiko, todėl kreipiausi į agentę, kuri pasiūlė LSMU. Buvo ir kitų variantų: Lenkija, Latvija, Rumunija, Vengrija. Pasirinkimą nulėmė studijų kaina. Lyginant su kitomis šalimis, medicinos mokslas Lietuvoje pigesnis“, – paaiškino švedė.

Šokiravo pirmosios patirtys

Pirmaisiais įspūdžiais Lietuvoje su 15min pasidalijo ir LSMU odontologiją studijuojanti mergina. Atvyko ji, kaip pati sako, iš kito pasaulio krašto, – šalies, kurioje nuolat šviečia saulė, o gyventojams nuo veidų nedingsta šypsena. Tiesa, pašnekovė paprašė viešai neatskleisti jos gimtinės pavadinimo.

„Jeigu pasakysiu, iš kur atvykau, visi kaipmat supras, kas aš esu. Nenoriu atskleisti asmeninių duomenų. Nerimauju, kad tai gali turėti įtakos studijų rezultatams“, – paaiškino pašnekovė.

Ji papasakojo, kad ilgos kelionės išvarginta, su į Lietuvą atlydėjusiu tėčiu iš Vilniaus į Kauną ji nusprendė važiuoti taksi. Tai jai atsiėjo apie 800 litų. Prisiminusi brangią kelionę, mergina juokiasi. Iki to laiko vienintelė aplankyta Europos šalis buvo Anglija. Atvykusi tikėjosi pamatyti kažką panašaus, tačiau greitai suprato, kad čia – viskas kitaip.

„Buvau visiškai viena, nebuvo žmogaus, kuris galėtų man padėti. Viską turėjau padaryti pati. Sudėtingiausia buvo tvarkyti migracijos dokumentus. Buvau siunčiama iš vienos įstaigos į kitą. Migracijos departamento darbuotojai, su kuriais teko bendrauti, nekalbėjo angliškai. Buvau pasimetusi. Šiuo metu universitete yra žmogus, kuris padeda šiais klausimais. Kai atvykau, jo nebuvo, todėl klaidžiojau painiomis ir man keistomis gatvėmis, nesuprasdama nei kur, nei ką reikia padaryti. Nenorėjau čia pasilikti“, – prisimena mergina.

Lietuvą juokais vadina Černobyliu

O kokie gi buvo dano studento patys pirmieji įspūdžiai Lietuvoje? Iš Kopenhagos į Vilnių atskridusį ambicingą jaunuolį šokiravo pirmieji vaizdai. Išėjusį iš oro uosto jį pasitiko girti benamiai ir išmaldos prašančios romų moterys. Prieš atvykdamas į Lietuvą benamį vaikinas buvo matęs vos keletą kartų.

Vėlesni įspūdžiai taip pat nebuvo geresni. Pratęs prie gražių skandinaviško stiliaus pastatų ir išpuoselėtos aplinkos, danas nusivylė lietuviškais vaizdais – pilkais, neretai apleistais namais, skurdžiu miesto peizažu. Vėliau jis išgirdo, kad studentai tarpusavyje Lietuvą juokaudami vadina Černobyliu.

Panaši ir švedės patirtis. Ji prisipažįsta, kad pamačiusi, kur reikės gyventi ateinančius šešerius metus, palūžo ir manė, nė už ką neištversianti.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Diplomų teikimas LSMU studentams „Žalgirio“ arenoje
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Diplomų teikimas LSMU studentams „Žalgirio“ arenoje

Pirmenybė – lietuviams studentams

Universitetas, pasak kalbintų užsienio studentų, kelia aukštus reikalavimus. Norint pasiekti gerų rezultatų, reikia daug mokytis. Vis dėlto, pašnekovai džiaugiasi, kad priešingai nei kituose universitetuose, Lietuvoje jiems suteikiama galimybė pasitaisyti – neišlaikytą egzaminą leidžiama pakartoti.

Būsima gydytoja iš Švedijos teigia, kad vasaros atostogų metu grįžusi į gimtinę dirba ligoninėje. Vietos gydytojai, kuriems teko bendrauti su Lietuvoje mokslus baigusiais jaunuoliais, pastebi, kad šie turi puikias teorines žinias, tačiau stinga praktinių įgūdžių. Švedės teigimu, įgyti praktinių žinių trukdo prastas lietuvių kalbos mokėjimas. Nors visi studijuojantys mokosi lietuvių kalbos, paskaitos nėra pritaikytos medicinos studentams. Lietuvių kalba labai sunki, be to, daugiausiai dėmesio, anot pašnekovų, skiriama dalykams, kurie medicinoje retai praverčia, pvz., išmokstama pasakoti, kokie baldai yra kambaryje.

„Mums dažnai primena, kad lietuviai studentai daug geresni, tačiau pamiršta, kad jie mokosi gimtąja kalba. Be to, mes sulaukiame mažiau pagalbos. Norėčiau, kad daugiau dėmesio būtų skiriama integracijai ir bendram darbui su lietuviais. Tenka susidurti su gydytojais, kurie, nors ir moka, tačiau atsisako kalbėti angliškai. Keista, tačiau labiausiai padėti linkę tie gydytojai, kurie angliškai kalba prasčiausiai. Jie labai stengiasi paaiškinti, o kai reikia, nesigėdija naudotis net žodynu“, – patikino mergina.

Privilegijuojami ir išeivių palikuonys

Tenka susidurti su gydytojais, kurie, nors ir moka, tačiau atsisako kalbėti angliškai. Keista, tačiau labiausiai padėti linkę tie gydytojai, kurie angliškai kalba prasčiausiai.

Pasitaiko pacientų, kurie atsisako svetimšalių paslaugų, dėl to atsiranda išsilavinimo spragų. Su šia problema dažniau susiduria studijuojantys stomatologiją. Įdomu tai, kad užsienio studentų programoje taip pat mokosi keli išeivių iš Lietuvos palikuonys. Studentas iš Danijos pastebi, kad dėstytojai lietuviškų šaknų turintiems grupės draugams skiria daugiau dėmesio.

„Paskaitoje dalyvavo lietuvių kilmės mergina. Ji atėjo nepasiruošusi paskaitoms, neatsakė į dėstytojo užduotus klausimus. Nors su bendramoksliu atsakėme teisingai, gydytojas vis vien pasirinko ją. Kol jiedu apžiūrinėjo pacientą, mes viską stebėjome iš šalies. Tai tik vienas iš pavyzdžių, kai esame diskriminuojami.

Mums, ypač atvykusiems iš Skandinavijos šalių, sunku su tuo susitaikyti. Skaudu tai, kad Skandinavijoje mokosi daug iš Baltijos šalių atvykusių studentų, su kuriais pas mus elgiamasi pagarbiai. Juk visi mokame už mokslą, dauguma ėmėme studijų paskolas, taigi baigę mokslus turėsime rimtų finansinių įsipareigojimų. Nereikia privilegijų, tik norime, kad su mumis būtų elgiamasi teisingai“, – neseniai nutikusį įvykį prisiminė pašnekovas iš Danijos.

Kita kalbinta studentė atskleidė iš gydytojo sulaukusi netgi pastabos dėl garbanotų plaukų, esą jie atrodo neprofesionaliai.

Svarbiausia – pinigai, o ne studijų kokybė

Atvykėliai studentai teigia, kad sunku surasti bendrą kalbą ir su universiteto administracija, kuri, iškilus problemai, apsišarvuoja dokumentų ir reglamentų citatomis. Nors yra darbuotojų, kurie puikiai atlieka savo darbą, yra geranoriški ir lankstūs, tačiau jie veikiau išimtis, o ne taisyklė. Susidaro įspūdis, kad svarbiausia – pinigai, o ne studijų kokybė.

Nors per metus kiekvienas studentas iš užsienio universitetui sumoka po 8–11 tūkst. eurų, papildomai turi pasirūpinti tokiais dalykais, kaip vienkartinės pirštinės, medicininės kaukės, stetoskopai ir kt. O kur dar knygos, kainuojančios nuo kelių iki kelių šimtų eurų.

Vis dėlto, nepaisant išsakytų pastabų, pašnekovai vieningai sutaria, kad kiekvienas yra atsakingas už savo studijų rezultatus. Kaip ir visame pasaulyje, kai kurie medicinos studentai mokosi tik tam, kad gautų diplomą, ir daugiau laiko skiria vakarėliams, o ne mokslui. Tokie patys nesistengia pagerinti situacijos, gyvena mintimis kuo greičiau baigti mokslus ir išvykti.

Surūgusios pardavėjos ir arogantiškos padavėjos

Mes, lietuviai, mėgstame pasigirti esantys darbšti ir geraširdė tauta. Klausantis mediciną studijuojančių jaunuolių iš užsienio pasakojimų, kyla klausimas, ar nebūsime šių bruožų istorijos tėkmėje išbarstę? Nuomonę formuoja maži dalykai – apsilankymas parduotuvėje, kelionė į universitetą, gatvėje sutikti žmonės. Kiekvieną dieną užsieniečiai studentai teigia patenkantys į nepatogias situacijas. Jų nebestebina suirzusi prekybos centro darbuotoja ar arogantiška kavinės padavėja, tačiau prie kitokios kultūros pratusiems žmonėms tai sudaro nedraugiškos šalies įspūdį.

Nors per metus kiekvienas studentas iš užsienio universitetui sumoka po 8–11 tūkst. eurų, papildomai turi pasirūpinti tokiais dalykais, kaip vienkartinės pirštinės, medicininės kaukės, stetoskopai ir kt.

„Viename prekybos centre lietuviškai paklausiau darbuotojos, kur galėčiau rasti aliuminio folijos. Ji pažiūrėjo į mane ir tarusi „ne“ nuėjo į šalį. Tai buvo melas. Dabar prieš prašydamas pagalbos gerai pagalvoju. Kavinėse ne ką geriau. Aptarnaujantis personalas jaučiasi esantis visa galva aukščiau už klientą. Padavėja, vietoje juodos arbatos atnešusi kavą, sąskaitą pateikia už abu gėrimus. Taksi vairuotojas, pasirinkęs ilgiausią maršrutą, nesiklauso pasiūlymo važiuoti trumpesniu.

Ilgiau pagyvenęs Lietuvoje pradedi suprasti, kiek kainuoja vienas ar kitas dalykas. Už daugelį dalykų esame priversti mokėti daugiau vien todėl, kad esame užsieniečiai. Namo grįžtu kiekvieną mėnesį. Net savo oro uosto apsaugos darbuotoją pamatyti smagu, nes žinau, kad jis elgsis mandagiai“, – mintimis pasidalijo danas studentas.

Taip pat jis užsiminė, kad kai kurie studentai meta mokslus ir grįžta namo, kiti – prisitaiko, tačiau šis gyvenimo etapas nėra maloni patirtis.

Sulaukia rasistinių juokelių

Sakoma, kad skandinavai yra šalti žmonės, tačiau pagyvenęs Lietuvoje studentas iš Danijos pastebėjo, kad lietuviai – dar uždaresni. Dažnai, pasak jo, jie nekalba angliškai, o ir tais atvejais, kai kalba, yra nusistatę prieš užsieniečius.

Štai pašnekovo iš Danijos tėvai kilę iš Irako. Gimtinę jiems teko palikti dėl pasikeitusios politinės situacijos. Visą gyvenimą Danijoje gyvenęs vaikinas dėl neįprastos išvaizdos Kaune išgirdo ne vieną neigiamą komentarą. Kartą netgi sulaukė klausimo, ar moka pagaminti bombą.

Taip pat jo klausiama, ar išpažįsta islamo religiją. Vaikinas pastebi, kad lietuviai neskiria, kas yra arabas, o kas – musulmonas. Jiems naujiena, kad dalis arabų yra krikščionys. Lietuvių žinios apie Artimųjų Rytų šalis ir kultūrą, anot jo, prastos, o rasizmo ir diskriminacijos lygis – aukštas, ir žmonės dažnai to net nepastebi. Net Danijoje, valdomoje dešiniosios krypties politikų, kovai už lygias žmonių teises, pašnekovo teigimu, skiriama daugiau dėmesio.

„Keli mano draugai, atvykę į Kauną, pradėjo nešioti kryželius. Kartą vieno jų, kilusio iš Libano, atvyko aplankyti tėtis. Nustebo ant sūnaus kaklo pamatęs kryželį. Šis paaiškino, kad pavargo aplinkiniams aiškintis nesąs musulmonas. Tėtis negalėjo suprasti, kodėl Lietuvoje žmonės klausia tokių dalykų, – juk negarbinga puikuotis religija. Kiekvienas, nepriklausomai nuo to, kokiai religinei bendruomenei priklauso, turi būti gerbiamas. Taigi, kokia prasmė to klausti?“ – draugo patirtimi dalijosi danas studentas.

Pastebi, kad gyvenimas Lietuvoje gerėja

Vaikinas pastebi, kad lietuviai neskiria, kas yra arabas, o kas – musulmonas. Jiems naujiena, kad dalis arabų yra krikščionys. Lietuvių žinios apie Artimųjų Rytų šalis ir kultūrą, anot jo, prastos, o rasizmo ir diskriminacijos lygis – labai aukštas

Ketverius metus Kaune gyvenanti stomatologijos studentė žavisi sostine. Teigia, kad Vilnius – ne tik gražesnis už Kauną, bet ir žmonės ten draugiškesni. Ji prisiminė istoriją, kaip kartą pasiklydus, pagalbos ranką ištiesė pro šalį važiavę policijos pareigūnai.

Pasak merginos, visos šalys sostinėms skiria daugiausiai dėmesio ir lėšų, tad nieko keisto, kad gyvenimas Vilniuje atrodo gražesnis. Tiesa, Kaunas kasmet taip pat gražėja – tvarkomi seni ir statomi nauji pastatai. Žmonės po truputėlį apsipranta su mintimi, kad pasaulis nesibaigia ties miesto riba, todėl vis rečiau stebisi matydami užsieniečius.

Vis dėlto, lietuviai jai atrodė paniurę ir pikti, tačiau sužinojusi, kokios algos mokamos gydytojams, suprato, kad nuolat galvodamas, kaip išmaitinti šeimą vargu, ar kuris spinduliuos džiaugsmu.

„Kaune esu matęs tokių prabangių automobilių, kokių akyse nebuvau regėjęs. Tačiau ir benamių niekur kitur tiek daug nemačiau. Atskirtis tarp turtingų ir vargšų labai ryški. Galbūt tai yra viena iš emigracijos priežasčių. Lietuva siekia būti vakarietiško pasaulio dalimi, tačiau kartais susidaro įspūdis, kad esi trečiojo pasaulio šalyje. Daug ką reikia keisti, bet viskas įmanoma, juk turite tai, kas svarbiausia – laisvę“, – patikino danas studentas.

Pasak būsimos medikės iš Švedijos, Lietuvoje viskas labai greitai keičiasi. Šalis kasmet darosi gražesnė, o žmonės tampa vis labiau tolerantiškesni ir atviresni. Nepaisant to, jog gyventi svetimoje šalyje sunku, ji tai vertina kaip naudingą patirtį. Juokais sako, kad artimiausius 10 metų nė pagalvoti apie čia praleistą laiką nenorės, o vėliau, pripažįsta, kad nors ir svetimas, tačiau laikinais namais tapęs Kaunas atras vietą širdyje.

„Atvyksiu kada, po daugelio metų, apžiūrėti, kaip užaugo Lietuva“, – šyptelėjo švedė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

„Supras net neturintys jokios nuovokos“: Rusijos propaganda Ukrainos televizijoje

Trys parduotuvės Naujojoje Ūtoje: istorija ne apie konkurenciją

Aktualu

L.Baltrūnas „švenčia“ bylos metines: „Liemenė grąžinta, apykojė nuimta, bet žmonos namas areštuotas“

Aktualu

„Socialdarbiečių“ sąlyga „valstiečiams“: arba pinigai partijai, arba balsai už biudžetą?

Ginčas dėl „Žalgirio“: pavojus ar tiesiog geras sprigtas?

Aktualu

A.Merkel sąjungininkų nesėkmę Bavarijoje nulėmė bandymai įtikti radikalams

Vardai

Vakarienėje visiškoje tamsoje – ir retai renginiuose besilankanti Goda Alijeva

Aktualu

Priekabiavimu apkaltintas Šakių meras Edgaras Pilypaitis: esu šantažuojamas ir terorizuojamas

Verslas

R.Abramovičius Niujorke suplanavo grandiozines statybas – buvusiai žmonai įrengs rūmus

Gazas

Lietuvos kariuomenės sunkvežimis „Unimog“: bekele važiuoja ir neaimanuoja

24sek

ESPN prognozė: po dvejų metų NBA duris gali praverti du lietuviai

Gyvenimas

Kaip pritraukti prie savęs žmones: specialiųjų agentų patarimai

Vardai

Į Lietuvą grįžusi Jūratė Bitinaitė pristatė nėštumo metu rašytą knygą: „Dukra man suteikė sparnus“

Pasaulis kišenėje

Aplink pasaulį su kuprine: kaip meksikiečiai linksminasi kapinėse

24sek

„Ryto“ naujokas iš arti: nenuginčijamų stiprybių ir žalingų įpročių intriga

Vardai

Karolina Meschino su mylimuoju Remigijumi pasidarė tatuiruotes ant veidų

Vardai

Vilniuje slapta susituokė „Eurovizijos“ dalyvė Catrinah: „Daugelis draugų liko mūsų nesupratę“

Kultūra

H.Kunčiaus „Laisvės arenoje“ įkalinti cirko žvėrys bando įrodyti, kad dar gali būti reikalingi

Vardai

Grupės „Golden Parazyth“ gerbėjams – ypatinga dovana: surengė išankstinę albumo perklausą

15min recenzija Kultūra

Istorijos ir ateities pamokos 31-ajame „Vilnius Jazz“

Naujienos

Aktualu

„Supras net neturintys jokios nuovokos“: Rusijos propaganda Ukrainos televizijoje

Trys parduotuvės Naujojoje Ūtoje: istorija ne apie konkurenciją

Aktualu

L.Baltrūnas „švenčia“ bylos metines: „Liemenė grąžinta, apykojė nuimta, bet žmonos namas areštuotas“

Aktualu

„Socialdarbiečių“ sąlyga „valstiečiams“: arba pinigai partijai, arba balsai už biudžetą?

Vardai

Vakarienėje visiškoje tamsoje – ir retai renginiuose besilankanti Goda Alijeva

Aktualu

A.Merkel sąjungininkų nesėkmę Bavarijoje nulėmė bandymai įtikti radikalams

24sek

D.Sabonio konkurentas dėl minučių „Pacers“ klube pasirašė įspūdingą kontraktą

Aktualu

Priekabiavimu apkaltintas Šakių meras Edgaras Pilypaitis: esu šantažuojamas ir terorizuojamas

Ginčas dėl „Žalgirio“: pavojus ar tiesiog geras sprigtas?

Verslas

R.Abramovičius Niujorke suplanavo grandiozines statybas – buvusiai žmonai įrengs rūmus

Gazas

Lietuvos kariuomenės sunkvežimis „Unimog“: bekele važiuoja ir neaimanuoja

24sek

ESPN prognozė: po dvejų metų NBA duris gali praverti du lietuviai

Gyvenimas

Kaip pritraukti prie savęs žmones: specialiųjų agentų patarimai

Vardai

Į Lietuvą grįžusi Jūratė Bitinaitė pristatė nėštumo metu rašytą knygą: „Dukra man suteikė sparnus“

Pasaulis kišenėje

Aplink pasaulį su kuprine: kaip meksikiečiai linksminasi kapinėse

Vardai

Karolina Meschino su mylimuoju Remigijumi pasidarė tatuiruotes ant veidų

Vardai

Vilniuje slapta susituokė „Eurovizijos“ dalyvė Catrinah: „Daugelis draugų liko mūsų nesupratę“

24sek

„Ryto“ naujokas iš arti: nenuginčijamų stiprybių ir žalingų įpročių intriga

Kultūra

H.Kunčiaus „Laisvės arenoje“ įkalinti cirko žvėrys bando įrodyti, kad dar gali būti reikalingi

Vardai

Grupės „Golden Parazyth“ gerbėjams – ypatinga dovana: surengė išankstinę albumo perklausą

Daugiau vandens

Gera keliauti kartu

Nacionalinis sveikatos egzaminas 2018

Video

01:02
01:11
35:31

BALTIJOS MAISTO IR GĖRIMŲ PARODA „BAF“ 2018

Įkvėpk daugiau gyvenimo

Parašykite atsiliepimą apie 15min