Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 vasario 9d. 16:17

Kauniečiai nerimsta dėl sklypo Vydūno alėjoje, V.Matijošaitis atkerta: „Išparceliuotos Ąžuolyno dalys sugrįžta miestui“

Vieta, kurioje planuojama įrengti automobilių stovėjimo vietas
Kauno miesto savivaldybės nuotr. / Vieta, kurioje planuojama įrengti automobilių stovėjimo vietas
Vasario 8 dieną apie dvi dešimtys kauniečių bendruomeninių ir kitų nevyriausybinių organizacijų kreipėsi į Kauno valdžią, Aplinkos ministeriją, Seimo Aplinkos apsaugos ir Kultūros komitetus dėl savivaldybės ketinimų Ąžuolyne įrengti automobilių parkavimo aikštelę. Nerimaujantiems kyla įtarimų, o meras V.Matijošaitis bando juos užglaistyti, kalbėdamas apie „apgailėtinus“ buvusios valdžios sprendimus.

Teritorija Vydūno alėjoje, prestižiniai sklypai Vytauto parke ir netgi Dainų slėnis – dar neseniai visi šie plotai Ąžuolyno pakraščiuose buvo perleisti į privačias rankas. Jau kuris laikas Kaunas siekia susigrąžinti tai, ką ankstesnės miesto valdžios išdalijo. Tikslas tik vienas – kad vaizdingos erdvės tarnautų ne pavienių subjektų interesams, bet visiems kauniečiams ir miesto svečiams, – taip prasideda Kauno miesto savivaldybės vasario 9 dieną išplatintas pranešimas spaudai.

V.Matijošaitis: „Baigiame surinkti visus išparceliuotus plotus.“

Jame cituojamas ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, negalintis suprasti, ko, anot jo, siekė senieji Kauno politikai, lengva ranka skaldydami aplink Ąžuolyną esančias teritorijas ir vieną po kitos tyliai atriekdami jas privatininkams.

„Kažkada tokios machinacinės schemos gal buvo norma, bet tikrai ne dabar. Baigiame surinkti visus išparceliuotus plotus, kad jie sugrįžtų miestui“, – pranešime aiškina V.Matijošaitis.

Praėjusią savaitę Kauno miesto taryba pritarė sprendimui duoti pradžią procedūroms dėl Vydūno al. 4 sklypo ir nugyventų statinių paėmimo visuomenės poreikiams. Pasak mero, tai bus paskutinis etapas, surenkant kadaise dalytas teritorijas vienoje patraukliausių miesto vietų – Žaliakalnyje, aplink Ąžuolyno parką.

Nemažai kauniečių dar prisimena nuogąstavimus, esą vaizdingame Dainų slėnyje gali prasidėti gyvenamųjų namų statybos. Ne taip seniai panašių būgštavimų kildavo ir dėl Vytauto parko teritorijos. Vis dėlto, pasak Kauno valdžios, realybė kalba pati už save – šie plotai grįžta miestui ir jo žmonėms.

„Ankstesni politikai dosniai dėliojo parašus ant dokumentų, kuriais miesto plotai atiduoti naudoti komerciniais tikslais. Todėl dabar keliamas sąmyšis yra ne kas kita, kaip bandymas užglaistyti senus ir apgailėtinus sprendimus. Ne vieta ir ne laikas politikuoti, kai norime sugrąžinti šias teritorijas miestui. Nebent kažkas turi kitų interesų“, – kategoriškai kalbėjo Kauno meras.

Laukiniai dalybų metodai

Kaip skelbiama Kauno miesto savivaldybės pranešime spaudai, per pirmus 15-ika Lietuvos nepriklausomybės metų ne tik miestui, bet ir patiems kauniečiams brangūs objektai būdavo dalijami vadovaujantis laukiniais principais. Kauno meras pirmiausia bedė pirštu į painią Vytauto parko istoriją. 1993 metais priimtu sprendimu visi Vytauto parko statiniai nuosavybės teise perleisti bendrovei „Vytauto parkas“, o vos po dešimtmečio šis turtas privatizuotas ir iki šių dienų keliskart perparduotas privatiems asmenims bei verslo įmonėms.

Pauliaus Petrausko nuotr./Vytauto parkas Kaune
Pauliaus Petrausko nuotr./Vytauto parkas Kaune

Dar vienas akivaizdus kenkimas miestui, pasak V.Matijošaičio, susijęs su Dainų slėniu, kuris su visa infrastruktūra taip pat ilgą laiką buvo įtrauktas į UAB „Vytauto parkas“ balansą, o kai įmonė buvo privatizuojama, tapo jos nuosavybe. Tai, dabartinės Kauno valdžios teigimu, sukėlė pagrįstą susirūpinimą visiems kauniečiams ir ne tik.

Tik 2017 metais buvo suformuotas valstybinės žemės sklypas, kurį dabar panaudos pagrindais teisėtai valdo miestas. Kaunas ir toliau puoselėja ambicijas Dainų slėnį rekonstruoti, kad didžiosios dainų šventės vyktų savęs vertoje erdvėje.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Dainų slėnis
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Dainų slėnis

Užbėgo už akių statyboms

Miestui susigrąžinus Dainų slėnį ir įsibėgėjus procedūroms dėl Vytauto parko žemės paėmimo visuomenės poreikiams, beliko paskutinis, kaip teigiama savivaldybės pranešime spaudai, etapas – 3,34 hektarų ploto vadinamoji „Magnus“ teritorija Vydūno alėjoje, kuriai dar 1993 metais suteiktas komercinės paskirties teritorijos statusas ir šis žemės plotas buvo 99 metams išnuomotas.

Nuo to laiko sklypą valdė privačios verslo įmonės, o pastaruoju metu verslininkai turėjo užmojų čia vystyti nekilnojamojo turto projektus, pastatant gyvenamuosius būstus ar net viešbutį.

„Tenka pripažinti, kad tarybos sprendimas inicijuoti šio objekto paėmimą visuomenės poreikiams, nurodant konkrečią galimą paskirtį – automobilių stovėjimo vietas – sukėlė prieštaringas visuomenės reakcijas, tačiau šioje vietoje turime labai paprastai paaiškinti žmonėms, kad Žemės įstatymo 45 straipsnis numato tik konkrečius atvejus, kada tokia procedūra yra galima: kapinės, sąvartynai, oro uostai, krašto ir sienos apsauga, geležinkeliai, naudingos iškasenos, švietimo, sporto, sveikatos ir kitų visuomeninių objektų statybos bei panašūs atvejai, iš kurių nė vienas šiuo atveju nebūtų logiškas.

Tad natūralu, kad pasirinktas buvo būtent vienas iš duotų variantų, tačiau labai svarbu suprasti, jog tai nereiškia, kad vaizdingoje aplinkoje esančią teritoriją miestas pavers išvien milžiniška stovėjimo aikštele – to nėra ir negali būti. Šis sklypas puikiai pasitarnautų visų kauniečių patogumui – nuo vaikų žaidimų aikštelių iki kitokios rekreacinės infrastruktūros“, – užtikrino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.

Šiuo metu Vydūno al. 4 sklypo žemės nuomos sutartis su Nacionaline žemės tarnyba nutraukta ir jis grįžęs valstybės žinion, tačiau sunykę statiniai ar jų likučiai tebepriklauso privačiai bendrovei, – teigia Kauno miesto savivaldybė.

Peticiją pasirašė 10 tūkst. žmonių

Dieną prieš, vasario 8-ąją, 15min redakciją pasiekė viešas suinteresuotos visuomenės kreipimasis dėl planuojamos automobilių parkavimo aikštelės Kauno Ąžuolyne.

Jame teigiama, kad kauniečiai sunerimo sužinoję, jog Kauno miesto savivaldybės taryba savo sprendimu pritarė poreikiui automobiliams statyti 3,35 ha dydžio žemės sklype Vydūno al. 4, t. y., teritorijoje, kuri šiuo metu yra dirbtinai atskirta nuo Kauno Ąžuolyno ir yra į jį įsiterpusi.

Vos per kelias dienas apie 10 tūkst. žmonių pasirašė peticiją „Apsaugokime Kauno Ąžuolyno parko vientisumą“, prieštaraudami tokiems ketinimams.

Viešą kreipimąsi paruošusių bendruomeninių ir kitų nevyriausybinių organizacijų narių neįtikina Kauno valdžios argumentai. Anot jų, viešai deklaruojamiems savivaldybės tikslams būtų galima pritarti, jeigu savivaldybės įsipareigojimai būtų paremti teisinėmis garantijomis, o išdėstyti faktai būtų teisingi. Viešai deklaruojama pozicija, pasak kreipimosi autorių, neatitinka realios teisinės situacijos.

Pirma, anot jų, ši teritorija niekada nebuvo privati, todėl jos paėmimas visuomenės reikmėms tėra teisinė fikcija.

„Pagal viešus registro duomenis šios teritorijos savininkas visada buvo ir tebėra Lietuvos Respublika. Su verslininkais sudaryta žemės nuomos sutartis seniai yra nutraukta. Todėl bauginimas, kad „verslininkai“ gali ją užstatyti ar urbanizuoti – tėra propagandinis būdas pagrįsti dabartinį sprendimą. Šio sprendimo esmė yra ne žemės paėmimas visuomenės poreikiams, o pritarimas šiame žemės sklype įrengti parkavimą automobiliams“, – teigiama kreipimesi.

Keista prieš aikštelę tokioje vietoje stojusiems kauniečiams yra tai, kad savivaldybė tikina, jog neva 2 tūkst. automobilių vietų planą išgalvojo žiniasklaida, nors tarybos sprendimo aiškinamasis raštas bei prie jo pridėta „automobilių vietų pasiūlymų schema“ vienareikšmiai nurodo, kad „pagal pridedamą schemą numatoma papildomai iki 1950 automobilių stovėjimo vietų“.

„Todėl savivaldybės pranešimas visuomenei, kad tai yra tik “žiniasklaidos publikacijose įvardintas skaičius„ arba, kad “automobilių stovėjimo aikštelė tėra viena iš galimų šio sklypo panaudojimo alternatyvų„ ir pan., yra visuomenę klaidinanti informacija, kurios turinys trukdo pasitikėti skelbiamų ketinimų sąžiningumu.

Sprendimo aiškinamajame rašte nurodyta, kad visuomenės poreikiams taip pat bus paimami pastatai: šiltnamis-paviljonas (užstatytas plotas 1 313 kv. m), šiltnamis-paviljonas (užstatytas plotas 438 kv. m), kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštele, lauko tualetai – 2 vnt., prausykla, pavėsinė), nors sprendime apie tai neužsimenama.

Privačiam UAB priklausančių pastatų paėmimas visuomenės reikmėms galėtų būti pagrįstas, jeigu ne aplinkybė, kad kai kurių įvardintų pastatų tiesiog nėra, o jų rinkos vertė viešame registre įregistruota apie 450 tūkst. eurų; kad dabartinis pastatų savininkas turtą perėmė tik 2019 metais neaiškiomis aplinkybėmis iš bankrutavusio savininko, o prieš pat šio turto perdavimą savivaldybė, kaip užsakovas, įvykdė detaliojo plano pakeitimus.

Todėl nevalingai peršasi mintis, kad šiuo sprendimu, prisidengiant fiktyviu žemės paėmimu visuomenės poreikiams, galimai siekiama paimti visuomenės poreikiams šioje teritorijoje esančius statinių likučius, juos iš savininkų išperkant už viešame registre įregistruotą rinkos kainą“, – teigiama viešame kreipimesi.

Kviečia atkurti dialogą

Pagrįstą abejonę šio administracinio proceso skaidrumu kauniečiams kelia ir naujųjų pastatų savininkų nevienareikšmiai komerciniai ryšiai su Kauno miesto tarybos politikais, atsakingas pareigas savivaldybei pavaldžiose įstaigose turinčiais asmenimis bei „Vieningu Kaunu“. Apie tai daugiau išplatintame rašte nedetalizuojama.

Visuomenę sujaudinęs sprendimas, prieš jį priimant, neva nebuvo vertintas antikorupciniu požiūriu, o savivaldybės viešai paskelbtoje informacijoje faktai neva yra iškraipyti arba nutylėti.

„Atsižvelgiant į gyventojų susirūpinimą, kviečiame Kauno miesto savivaldybę viešai išsklaidyti išsakytas abejones, taip pat pakeisti priimtą sprendimą taip, kad jo turinys atitiktų viešai išsakytą savivaldybės administracijos poziciją. Taip pat kviečiame atkurti dialogą su Kauno miesto gyventojais dėl sklypo Vydūno al. 4 tolesnio plėtojimo vizijos jau pirminėje sprendimų priėmimo stadijoje“, – taip užbaigiamas viešas kreipimasis, adresuotas Kauno valdžiai, Aplinkos ministerijai, Seimo Aplinkos apsaugos ir Kultūros komitetams.

Toliau išvardijama, kad šiam kreipimuisi pritarė Kauno bendruomenių centrų asociacijos taryba, Lampėdžių bendruomenės centras, Panemunės bendruomenės taryba, Kauno Vilijampolės bendruomenės centras „Veršva“, Aleksoto bendruomenės centras, Eigulių – Žaliakalnio bendruomenės centras, Kalniečių bendruomenės centras, Romainių bendruomenės centro taryba, Sargėnų ir Vytėnų bendruomenės centras, Asociacija Kauno Šilainių bendruomenės centras, VšĮ Šilainių bendruomenės centras, Labdaros-paramos fondas „Petrašiūnų bendruomenės centras“, Asociacija „Žaliasis Ąžuolynas“, Asociacija Kauno centro bendruomenė, Aukštųjų Šančių bendruomenės centras, Žemųjų Šančių bendruomenė, Visuomeninė organizacija „Lietuvos žaliųjų judėjimas“, VšĮ MEDA PROJECT, Viešojo intereso gynimo fondas.

Puola antivisuomeniniai godumo interesai

Kartu su šiuo kreipimusi išplatintas ir architekto, architektūrologo, humanitarinių mokslų daktaro, profesoriaus Jono Minkevičiaus (1999 metais apdovanotas Lietuvos architektų sąjungos Architektūros riterio ordinu, 2010 metais – Vyriausybės kultūros ir meno premija) atsiliepimas apie numatytą įrengti automobilių stovėjimo aikštelę Vydūno al. 4.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Vieta, kurioje planuojama įrengti automobilių stovėjimo vietas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Vieta, kurioje planuojama įrengti automobilių stovėjimo vietas

„Kauno miesto viduryje nuo amžių išlikęs unikalus europinio masto Ąžuolyno parkas – Nekilnojamoji kultūros vertybė – yra nuolatiniame pavojuje. Jį nuolat puola antivisuomeniniai godumo interesai. Jie stengiasi po kąsnelį nukąsti savo reikalams. Toks kąsnis buvo ir 3,35 ha sklypas Vydūno al. 4, kuris dabar, savivaldybei nusprendus jį perimti visuomenės reikalams ir paversti beveik 2 000 vietų automobilių stovėjimo aikštele, tapo iššūkiu tai pačiai Kauno visuomenei.

Pagrindinė iškilusios problemos priežastis – rekonstruojamo S.Dariaus ir S.Girėno stadiono automobilių aptarnavimas. Apie tai buvo seniai kalbėta, dar projektavimo metu. Problema liko neišspręsta iki šiol. Bekonfliktiškų vietų naujiems automobilių parkavimams čia apskritai nėra. Drastiški sprendimai, prie kurių priklauso ir sklypo Vydūno al. 4 pavertimas parkavimo vieta, yra visiškai nepriimtini dėl visiems akivaizdžių miesto žaliųjų plotų žalingų naikinimo priežasčių, iššaukiančių pagrįstus visuomenės ir problemas suvokiančių specialistų protestus.

Anksčiau iš Ąžuolyno išimtas Vydūno al. 4 sklypas turi būti vėl prijungtas prie jo ir tapti vieningo žaliojo komplekso dalimi.

Problemiški automobilių transporto ir stovėjimo klausimai turi būti sprendžiami kompleksiškai, viso miesto mastu“, – teigia profesorius.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Mėgaukis šiandien

Rūpintis aplinka – paprasta

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min