15min be reklamos
2018 10 22, 13:00

Kauniečių šeimą išardė praeivio skambutis: motina teigia, kad vaikus atėmė dėl pliaukštelėjimo per ranką

Kaunietė Eglė Kručinskienė tvirtina, kad pliaukštelėjimas per dvimečio sūnaus ranką viešoje vietoje išardė jos ir vyro Gintaro šeimą. Anot jos, pakako vieno vienintelio praeivio skambučio, ir šios poros atžalos buvo negailestingai išplėštos iš tėvų rankų. Gintaras ir Eglė pradėjo kryžiaus žygį dėl savo vaikų. Vaiko teisių apsaugos specialistai, anot jų, žlugdo žmonių gyvenimus.
Gintaro ir Eglės Kručinskų šeima
Gintaro ir Eglės Kručinskų šeima / Gintaro ir Eglės Kručinskų šeimos nuotr.

Gintaro ir Eglės istorija žaibišku greičiu ėmė sklisti interneto platybėse. Verčiama pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą, prigąsdinta, kad, jei skųsis žiniasklaidai, vaikų tikrai nematys, atžalų netekusi kauniečių pora kurį laiką tylėjo. Tačiau tylai atėjo galas. Šiandien Gintaras ir Eglė ieško visų galimų pagalbos būdų: jie tetrokšta vieno – susigrąžinti vos dvejų metų sūnelį ir trimetę dukrelę į šeimą. Vienas iš tų kovos būdų – viešumas.

Užteko praeivio skambučio?

Istorija prasidėjo rugsėjo 29 dieną apie 13 valandą, kai Gintarui Kručinskui paskambino žmona Eglė Kručinskienė ir pranešė, kad jai grasina ir ją su vaikais persekioja kažkoks agresyviai nusiteikęs vyras. Telefono garsiakalbyje Gintaras girdėjo, kaip žmona tikino prašaliečiui, kad tuoj ateis jos vyras.

„Buvau išėjusi su dviem mažamečiais vaikais pasivaikščioti Panemunės šile Kaune. Sūnus, kuriam dveji metukai, pasileido bėgti miško takeliu į dviračių taką (tokia situacija pastaruoju metu kartodavosi) ir dingo iš akiračio. Kviesdama sūnų sugrįžti, bėgdama ir už rankos laikydama trimetę dukrą, bandžiau jį pasivyti. Matydama, kad nepavysiu, palikau dukrą ir puoliau vytis sūnaus. Pasivijusi pliaukštelėjau porą kartų per kombinezoną, bet vaikas nesuprato, juokėsi ir vėl norėjo bėgti. Sudaviau per rankytę, kad vaikas sureaguotų.

Vedant jis toliau priešinosi ir ketino vėl pabėgti, tad vėl sudaviau ranka porą kartų per kombinezoną. Tuomet netoli nuo įvykio vietos su žmona ir vaikais buvęs nepažįstamas vyras pradėjo šaukti: „Kodėl muši vaiką?!“ Pribėgęs prie manęs, jis ėmė filmuoti ir šaukti: „Ką darai?“ Išsigandusi tokio riksmo ir agresijos, saugodama vaikus (nes jie labai išsigando to šauksmo ir telefono kišimo prie nugaros), kartu su jais sprukau nuo to vyro. Konflikto metu aš jam pasakiau: „Atstok, beproti, iškviesiu policiją“, – šeimą išardžiusią istoriją ėmė pasakoti susijaudinusi Eglė.

Norėdama pasprukti nuo persekiojančio praeivio, moteris sparčiu žingsniu pasuko į miško tankmę vingiuojančiu takeliu, žmonių aplinkui nebuvo.

„Išjungęs telefoną, tas vyras man pagrasino: „Dabar aš tave primušiu“. Išsigandusi skambinau vyrui, kviesdama jį į pagalbą. Bėgdama mišku pasiklydau. Tas žmogus mane persekiojo. Mano vyras, sutikęs tą žmogų, vėliau klausė, kodėl persekioja jo žmoną, ir vyriškai, be smurto, pasikalbėjo“, – kas vyko toliau, dėstė Eglė.

Vaikų motiną išvežė policija

Norėdama pasprukti nuo persekiojančio praeivio, moteris sparčiu žingsniu pasuko į miško tankmę vingiuojančiu takeliu, žmonių aplinkui nebuvo.

Išėję į kelią, sutuoktiniai pamatė policijos ekipažą. Pareigūnai sulaikė Eglę – įsodino ją į policijos automobilį. Norėjo apklausti, nufotografuoti ir vaikus, tačiau pora to padaryti neleido.

„Mane įsodino į automobilį matant vaikams. Po to vyras sakė, kad jie verkė ir klausinėjo: „Kur mamą veža?“, nes policijos automobilis lėtai sekė paskui einantį vyrą su vaikais. Po to policijos ekipažas, vežęs mane, stabtelėjo, ir susitarė su vyru susitikti prie mūsų namų ir kalbėtis namuose. Prie namų atvažiavo kitas ekipažas su vilkšuniu – į tą automobilį mane ir įsodino. Šuo labai lojo ir labai mane gąsdino (aš labai bijau didelių šunų). Nei vyrui, nei man nebuvo pranešta, kur mane veža.

Tos pačios dienos apie 14 valandą (laikrodžio aš neturėjau) buvau uždaryta į tardymo izoliatorių. Izoliatoriuje atliko kratą, atėmė telefoną, tikrino girtumą alkotesteriu. Nuvedė į vienutę, kur laikė apie 3 valandas ar dar ilgiau (lauke jau pradėjo temti). Buvau valgiusi tik ryte, tad labai norėjau valgyti ir gerti, bet man nedavė net vandens atsigerti. Kamera neatitiko elementarių higienos reikalavimų.

Aš vartoju vaistus nuo aukšto spaudimo – ši problema išryškėjo pirmojo nėštumo metu, dėl to gimė neišnešiotas kūdikis. Vakare, atlikus apžiūrą (pirštų atspaudų nuėmimas, DNR tyrimas, fotografavimas), jaučiausi labai alkana ir silpna. Kai paprašiau pareigūno maisto, buvo pasakyta, kad valgyti gausiu tik ryte. Tą patį vakarą, kai vyras paskambino ir pasiteiravo, ar žmona bus pamaitinta ir ar ja bus pasirūpinta, buvo atsakyta: „Taip, ja pasirūpinta.“ Naktį praleidau vienoje kameroje su girta moteriške.

Ryte pažadino ir liepė eiti į koridorių – neleido net apsirengti. Pareigūnas garsiai šaukdamas liepė nusisukti veidu į sieną ir šaukiant vardą atsiliepti. Per naktį man pakilo kraujo spaudimas, pasijutau blogai. Ryte, pamatavus spaudimą, jis buvo 170/110. Tik tuomet buvo suteikta medicininė pagalba“, – tai, kas vyko atsidūrus policijos pareigūnų rankose, atskleidė Eglė.

Vaikų teisių atstovai jos vyrui pranešė, kad žmona bus laikoma už grotų iki 48 valandų. Jai pačiai, kaip teigia Eglė, areštinėje jokios tikslios informacijos, pvz., kada paleis iš laikino sulaikymo kameros, neteikė.

 Gintaro ir Eglės Kručinskų šeimos nuotr./Gintaro ir Eglės Kručinskų šeima
Gintaro ir Eglės Kručinskų šeimos nuotr./Gintaro ir Eglės Kručinskų šeima

„Buvau nežinioje, o tai kėlė labai didelę įtampą. Sekmadienį, rugsėjo 30 dieną, apie pietus, užrakinta už grotų buvau apklausta tyrėjo“, – teigė smurtu prieš vaiką apkaltinta kaunietė.

Vaikui atlikta ekspertizė

Savo istorija pasidalijo ir Gintaras. Jam su vaikais grįžus iš Panemunės šilo į namus, prie jų pasitiko policijos pareigūnai. Apklausę apie įvykį šile, surašė protokolą, elgėsi, pasak Gintaro, profesionaliai.

„Siūlė vaiką vežti, kad būtų atlikta teismo ekspertizė. Kadangi berniukas labai bijo gydytojų, o tuo metu jis dar ir miegojo, nenorėjau, kad jis patirtų dar didesnį stresą, juk ir taip didelį stresą jau buvo patyręs, tad tuo metu atsisakiau vežti ekspertizei. Man pasakė, kad vaikas bet kuriuo atveju bus vežamas – arba su manimi, arba su VTAS pareigūnais.

Atvažiavus VTAS pareigūnams, iš karto pajutau išankstinį priešišką nusistatymą. Šįkart buvo pasiūlyta jau abu vaikus vežti atlikti ekspertizę. Man atsisakius tuo momentu tai daryti, buvo paaiškinta, kad vis tiek juos išveš. Žmona iš policijos ekipažo paskambino mūsų šeimos draugei ir paprašė pagalbos – ji skubiai atvyko į mūsų namus. VTAS pareigūnas gana priešiškai sutiko ir mūsų šeimos draugę. Man vis dėlto teko sutikti važiuoti atlikti sūnui ekspertizę, o dukrytė buvo palikta su šeimos drauge. Žmona tuo metu jau buvo sulaikyta policijos“, – teigė Gintaras.

Nuvažiavus į Kauno klinikas, jam buvo pasiūlyta pasirašyti sutikimo atlikti medicininę apžiūrą lapą. Pasirašyti vyras nesutiko. Atsakomybę už tai prisiėmė VTAS pareigūnai. Patikros metu medikai paprašė Gintarą vaiką nurengti nuogai. Berniukas jų neprisileido, mušė per rankas ir iš baimės mykė.

Nesusitvarkydamas su vaiku gydytojas pasakė, kad nenori būti esesininkas, ir liepė man laikyti vaiko rankas. Aš atsisakiau, įvardindamas tai kaip smurtą prieš vaiką.

„Nesusitvarkydamas su vaiku gydytojas pasakė, kad nenori būti esesininkas, ir liepė man laikyti vaiko rankas. Aš atsisakiau, įvardindamas tai, kaip smurtą prieš vaiką. Tuomet buvo iškviesta dar viena gydytoja, ji pareiškė: „Arba tėvas laiko vaiko rankas, arba bus išvestas iš kabineto, ir jie susitvarkys patys.“ Gydytoja įdėjo sūnaus rankas į mano rankas. Taip aš buvau priverstas laikyti vaiką, nes nenorėjau palikto jo vieno. Jaučiausi labai pažemintas. Jokių smurto žymių ant sūnaus kūno nebuvo rasta. Tuomet aš paklausiau: „Ką radote, kad šitaip reikėjo elgtis su vaiku?“ Į tai VTAS psichologas atsakė, kad yra buvęs atvejis, kai tėvas vaikui ant galvos šokinėjo“, – toliau pasakojo kaunietis.

 Gintaro ir Eglės Kručinskų šeimos nuotr./Gintaro ir Eglės Kručinskų šeima
Gintaro ir Eglės Kručinskų šeimos nuotr./Gintaro ir Eglės Kručinskų šeima

Pareigūnams teko tramdyti tėvą

Gintaras tikėjosi, kad atlikus ekspertizę, galės ramiai grįžti į namus. Tačiau važiuojant namo pareigūnai pasakė, kad reikės pildyti dokumentus aplinkos grėsmingumo lygiui nustatyti bei dėl suteiktos pagalbos. Gintaras patikino, kad jis jokios pagalbos neprašęs. Pareigūnai, pasak jo, tuomet atsakę: „Jei nepriimsi mūsų pagalbos, atimsime vaikus ir išvešime į „Pastogę“. Tu pats varai save į kampą.“

„Sūnus pradėjo kėdutėje muistytis, verkti, inkšti, prašyti mano pagalbos. Norėdamas nuraminti verkiantį vaiką, paėmiau jį ant rankų. Pareigūnai griežtai reikalavo sodinti vaiką atgal į kėdutę, nes kyla pavojus vaiko gyvybei. Aš bandžiau jį sodinti į kėdutę, bet jis nesidavė. Tuo metu man pačiam pasidarė labai bloga (vaikystėje turėjau problemų su širdimi ir streso metu man būna bloga), vaikas pradėjo rėkti, kad nori išlipti. Automobilis sustojo. Pareigūnai užrakino visas automobilio dureles.

Man trūko oro, tad atidariau duris ir su vaiku išlipau iš mašinos. Tai vyko „Lidl“ parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje Žemuosiuose Šančiuose. Pareigūnai pradėjo garsiai šaukti, reikalaudami grįžti į automobilį. Pasakiau, kad man reikia įkvėpti gryno oro ir paprašiau palaukti. Pareigūnai, neatsižvelgė į mano prašymą ir paaiškinimą, vėl pareikalavo grįžti į mašiną.

Tuomet aš, pasijutęs bejėgis ir užspaustas į kampą, pradėjau šauktis pagalbos ir su vaiku judėti prie kelio, prie pėsčiųjų perėjos, tikėdamasis žmonių pagalbos. Pareigūnai prieš mane su vaiku pradėjo naudoti smurtą. Vaikas pradėjo spiegti. Žmonės aplinkui pradėjo lipti iš automobilių, domėdamiesi, kas čia vyksta. Du vyrai liepė pareigūnams mane paleisti, o man nusiraminti, sakydami: „Ką jūs darote? Pažiūrėkite į vaiką, į jo akis...“ Viena moteris sakė, kad paliudys mačiusi, kaip pareigūnai naudojo jėgą. Ji užsirašė mano telefono numerį.

Buvo iškviestas dar vienas policijos ekipažas, bet jis nespėjo atvažiuoti. Po šio įvykio pareigūnų elgesys pasikeitė – kai grįžome į namus, jie buvo paslaugūs ir geranoriški“, – toliau liudijo Gintaras.

Užpildžius dokumentus, prieš tai išgyvenęs didžiulį stresą, Gintaras buvo paprašytas juos pasirašyti, net neperskaitęs.

Tuomet aš, pasijutęs bejėgis ir užspaustas į kampą, pradėjau šauktis pagalbos ir su vaiku judėti prie kelio, prie pėsčiųjų perėjos, tikėdamasis žmonių pagalbos.

„Kai paklausiau pareigūno, ar visa pateikta informacija yra teisinga ir nešališka, buvau patikintas, kad tai tik formalumas. Šiuo metu mūsų su žmona tėvų teisės matyti vaikus yra apribotos. Oficiali laikina globa tuomet buvo patikėta Ritai Lukošienei, minėtai šeimos draugei. Mums su vaikais matytis drausta. Spalio 12 dieną sūnus su dukra perduoti į vaikų gerovės centrą „Pastogė“. Spalio 15 dieną vaikai perduoti laikinai globėjai“, – patikino kaunietis.

 Gintaro ir Eglės Kručinskų šeimos nuotr./Gintaro ir Eglės Kručinskų šeima
Gintaro ir Eglės Kručinskų šeimos nuotr./Gintaro ir Eglės Kručinskų šeima

Atskyrimą pratęsė dar dviem mėnesiams

Kaip informavo Gintaras, spalio 16 dieną įvyko posėdis dėl tolimesnio šeimos likimo. Specialistai įvardijo pastebėję pažangą, stengimąsi atgauti vaikus iš tėvo pusės. „Pastogės“ direktorė pranešė, kad tėvas rūpinosi, bet gal „persistengė“ beklausdamas. Buvo nutarta, kad dabar vaikų negali grąžinti dėl tėvų emocinės būklės. Neva trūksta tėvui tėvystės įgūdžių, nes nepraėjo jokių kursų.

Specialistai vaikų perduoti Gintarui negali, nes jis gyvena su žmona, o su mama vaikai negali matytis. Kliuvo ir tai, kad Gintaras neturi, jų teigimu, pastovaus darbo, nors dirba su verslo liudijimu. Vaikus specialistai verčia užregistruoti į darželį, nors tėvai to neplanavo daryti.

Gintaro teigimu, posėdyje globėja pasakojo, kad mergaitė yra kritinės būklės. Nuolat tūno lovytėje ir niekur neišeina, berniukas nuolat klykia. Vaikus planuojama atiduoti į darželį, nes globėja su jais nesusitvarko.

Posėdžio nutarimas: pratęsiamas vaikų laikymas „Pastogėje“ arba pas globėjus dar dviem mėnesiams. Beje, „Pastogėje“, pasak Gintaro, bandyta nuslėpti, kad mergaitė krito iš lovytės.

„Kai pasakiau, kad įrašiau telefoninį pokalbį, tada pripažino ir įrašė tą iškritimą į dokumentus. Dar papasakojo, kad mergaitė bėgo, krito, teko ant alkūnės uždėti ledo. Ir dabar nebeaišku, kokia jų abiejų būklė. „Pastogė“ planuoja sudaryti susitikimo su vaikais grafiką. Nežinome, ką daryti, nes vaikams bus dar didesnė trauma, jie tik pamatę verks, nenorės išsiskirti“, – 15min teigė Gintaras.

Psichologė: reikia kalbėti apie pagalbą, o ne baudimą

Kalbėdama apie šiemet atnaujintą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, šią šeimą pažįstanti psichologė, Krizinio nėštumo centro konsultantė Giedrė Širvinskienė negaili aštrių žodžių. Pasak jos, šioje istorijoje, kai iš šeimos atimami vaikai dėl pliaukštelėjimo per ranką, pritaikytos neadekvačios priemonės.

„Iškart paimti abu vaikai. Nei tėvas, nei mama neturi galimybių matytis. Buvo mažyliai „Pastogėje“, dabar – pas globėją. Jų emocinė būklė bloga, bet vis tiek pratęsė atskyrimą nuo tėvų. Mano nuomone, vaiko atskyrimas nuo šeimos – žalingas mažiesiems. Jie maži, reikalingas ryšys su tėvais, su kuriais jie jaučiasi saugūs. Žala didžiulė. Aišku, tokia priemonė, kaip pliaukštelėjimas, nėra tinkama, efektyvi, bet šiuo atveju mama norėjo apsaugoti vaikelį, kad nepapultų po dviračiais, nes šalia vingiavo dviračių takas.

Kaip reikėtų spręsti tokias situacijas? Reiktų pirmiausia atkreipti dėmesį į tai, kokios pagalbos reikia tėvams, kad jie būtų įgalinti tvarkytis su sunkumais, kurie jiems iškyla. Turi vykti pokalbiai. O ne draskyt šeimą, remiantis tik praeivio parodymais. Šeima tikrai vaikus myli, jais rūpinasi. Sulaukė ir kaimynų palaikymo. Vaikai atskirti, nors nebuvo nustatyta matomų smurto žymių“, – stebėjosi psichologė.

Pasak jos, ydinga praktika, kad vaikai pirma atskiriami nuo tėvų, o tik po to laukiama teismo sprendimo. Ir tas laukimas, G.Širvinskienės įsitikinimu, vaikams – didelė žala.

„Įstatymo leidėjai labiau turi pagalvot, kaip apsaugoti vaiką, kad nebūtų nutraukiamas ryšys su tėvais. Turėtų būti pradedama nuo pagalbos poreikių, o ne grėsmės lygio įvertinimo. Atskyrimas turėtų būti tik kraštutiniais atvejais, kai yra nustatomi akivaizdžiai matomi smurto požymiai. Drastiški sprendimai negali būti priimami remiantis vien kažkieno skambučiais. Reikia kalbėti apie pagalbą, o ne baudimą“, – nuomonę išsakė psichologė.

Vyksta ikiteisminis tyrimas

15min žurnalistė kreipėsi į Kauno apskrities policiją, prašydama pakomentuoti šį įvykį bei Eglės pasakojimą apie pareigūnų elgesį areštinėje.

Kauno teisėsaugos duomenimis, rugsėjo 29 dieną apie 13 valandą buvo gautas pranešimas, kad Kauno Panemunės šile pranešėjas mato, jog moteris, gimusi 1973 metais, einanti su dviem vaikais, vienam iš jų keletą kartų sudavė. Į įvykio vietą atvykę pareigūnai nustatė, kad moteris įvykio metu buvo blaivi.

Pareigūnai šiuo metu aiškinasi įvykio aplinkybes. Informacija pateikta Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams. Dėl šio įvykio atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d., – dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymus sveikatos sutrikdymo mažamečiui. Už tai gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorai.

Siekiant nustatyti, ar policijos pareigūnai tinkamai atliko savo pareigas ir funkcijas, pradėtas tarnybinis patikrinimas.

Klausimus 15min pateikė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kuri, iš pradžių žadėjusi komentarą atsiųsti pirmadienį, informavo, kad visus atsakymus pateiks antradienio rytą Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min