Dabar populiaru
Publikuota: 2019 kovo 14d. 21:01

Kaunietės įvaikinimo drama: kodėl vaiko interesai paminami dėl asmeninių ambicijų?

Sutepta lėlė
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Sutepta lėlė

Mergaitės iš Kauno tarptautinio įvaikinimo į Naująją Zelandiją byloje dar nepadėtas taškas. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija kovo 7-ąją baigė nagrinėti civilinę bylą, tačiau sprendimą skelbs tik kovo gale. Mergaitės globos pageidaujanti alytiškė Renata Kantaravičienė globėjų kursų dar net nepradėjo, bet savavališkai užmezgė ryšį su mergaite, nors globos namai tai draudė. Mergaitės globos klausime dvelktelėjo ir rinkiminės agitacijos dūmas.

15min žiniomis, mergaitė, kuriai kovą suėjo 10 metų, savo nuomonės nepakeitė – ji vis dar nori keliauti į tolimą Naująją Zelandiją. Su potencialiais įtėviais ji palaiko glaudų ryšį: kelis kartus per savaitę keičiasi laiškais ir vaizdo įrašais. 10-ojo gimtadienio proga mažametę pasiekė siuntinys su dovanomis iš Naujosios Zelandijos.

Tačiau šventinį džiugesį Kauno globos namuose kiek aptemdė portale lrytas.lt publikuotas interviu su mergaitę globoti panūdusia 49 metų alytiške Renata Kantaravičiene.

Straipsnyje moteris dalijosi nuogąstavimais, kad mergaitei leidžiama bendrauti tik su užsieniečiais, o su kitais galimais globėjais ryšys yra blokuojamas.

Parašyta daug netiesos, informacija iškreipta, teiginiai – nepamatuoti.

„Ji tuose globos namuose dabar laikoma tarsi įkaitė“, – portalui lrytas.lt sakė R.Kantaravičienė.

Kauno globos namų bendruomenė nuo administracijos iki auklėtojų pajuto apmaudą ir neteisybės kartėlį.

„Jaučiamės labai nesmagiai. Parašyta daug netiesos, informacija iškreipta, teiginiai – nepamatuoti. Taip neturėtų būti“, – giliai atsiduso Kauno globos namų direktorė Elena Trimonienė.

Tai, ką ji perskaitė, esą galima vadinti net šmeižtu. Ar įstaiga garbę ketina ginti teisme?

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Atversta tarptautinio įvaikinimo byla dėl devynmetės mergaitės įvaikinimo zelandų šeimoje
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Atversta tarptautinio įvaikinimo byla dėl devynmetės mergaitės įvaikinimo zelandų šeimoje

Kauno globos namai jau yra apskundę sausio 16 dieną priimtą Vilniaus apygardos teismo sprendimą netenkinti sutuoktinių poros iš Naujosios Zelandijos prašymo leisti įvaikinti devynmetę mergaitę, globos namuose gyvenančią nuo 2009 metų.

Globos namai įsitikinę, kad teismo sprendimas neatitinka mergaitės interesų, mat procedūriniai dalykai buvo iškelti aukščiau vaiko valios.

Be to, globos namai Generalinei prokuratūrai apskundė parlamentaro, kandidato į prezidento postą Mindaugo Puidoko veiksmus tarptautinio įvaikinimo istorijoje.

„Kad jau mums gana tų teisinių procesų. Norime koncentruotis ne į teismus, o į vaikų kasdienio gyvenimo gerovę, jų interesus“, – aiškino vadovė.

Direktorė prašymo netenkino

E.Trimonienė neslepia telefonu bendravusi su norą globoti mergaitę išreiškusia moterimi iš Alytaus – R.Kantaravičiene.

Alytiškė įstaigos vadovės prašė leidimo susitikti su mažamete, galbūt pasiimti ją pasisvečiuoti savaitgaliui.

„Aš jos prašymo netenkinau, nes negaliu to daryti“, – paaiškino E.Trimonienė. Kol nėra patvirtintas globėjo statusas, nevyksta ir oficialūs susitikimai.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./

„Be to, neužmirškime, kad šiuo metu vis dar vyksta teisinė procedūra, byla nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme, todėl mes pašaliniams žmonėms tikrai negalime leisti daryti poveikį vaikui, jam kelti papildomas emocijas, jį audrinti“, – priminė E.Trimonienė.

Užvėrė duris – įlindo per langą

Nors E.Kantaravičienė jau yra atlikusi keletą žingsnių globėjo statusui įgyti, globėjų kursus, trunkančius apie tris mėnesius, pradės lankyti tik kovo viduryje.

Todėl E.Trimonienę pribloškė žinia, kad, net globos namams nedavus leidimo, E.Kantaravičienė savo keliais gavo tarptautiniam įvaikinimui rengiamos mergaitės vyresnėlės sesers telefono numerį ir užmezgė su jomis tiesioginį kontaktą.

Tai, kad mes neleidžiame bet kuriam panorėjusiam skverbtis į vaikų gyvenimą ir juos traumuoti, nereiškia, kad vaikai yra izoliuoti.

„Su mergaite ir jos seserimi kalbėjausi telefonu. Esu siuntusi nuotraukų, kaip atrodo kambarys, kuriame ji galėtų gyventi. Mergaitė su manimi noriai bendravo – džiaugėsi ir pasakojo, ką norėtų daryti, kas jai patinka. Mes planavome, ką veiksime kartu“, – lrytas.lt pasakojo R.Kantaravičienė.

Su mergaite ir jos seserimi moteris bendravo sausio mėnesį ir dar vasario pradžioje, tačiau vėliau ryšys nutrūko.

Kodėl nori vieno konkretaus vaiko?

„Bet koks kišimasis į vaiko privatų gyvenimą turi būti tik kilniu tikslu, paminant savo asmeninius norus ir tikslus“, – įsitikinusi E.Trimonienė.

Ji nesuvokia, kodėl vieni žmonės jaučiasi lygesni už kitus ir apeidami nustatytas procedūras elgiasi savavališkai.

„Tai, kad mes neleidžiame bet kuriam panorėjusiam skverbtis į vaikų gyvenimą ir juos traumuoti, nereiškia, kad vaikai yra izoliuoti ir niekur neišeina. Mergaitė lanko sporto, keramikos būrelius, baseiną“, – vardijo globos namų vadovė.

Jei iš tikrųjų turi tikslą padėti užaugti vaikui, jų yra šimtai – berniukų ir mergaičių. Jų yra net Alytuje.

Jos įsitikinimu, sukelta labai neetiška banga. Be to, E.Trimonienei neaišku, kodėl alytiškė pageidauja globoti vieną konkretų vaiką.

„Jei iš tikrųjų turi tikslą suteikti šeimą ir padėti užaugti vaikui, jų yra šimtai – berniukų ir mergaičių. Jų yra net Alytuje, Alytaus valstybiniuose vaikų globos namuose“, – pažymėjo E.Trimonienė.

Dar įdomiau, kad artėjant antrajam rinkimų turui mergaitės iš Kauno istorija panaudojama ir politiniame kontekste.

„Alytuje yra daug žmonių, darančių gražius darbus ir gebančių galvoti ne tik apie save, bet pasirūpinti ir kitais. Renata Kantaravičienė – puikus to pavyzdys. Didžiuojuosi, kad abu esame judėjimo „Už Alytų“ nariai“, – pasidalijęs portalo lrytas.lt straipsniu įrašą asmeninėje feisbuko paskyroje paliko antrame ture į Alytaus merus dalyvaujantis Gediminas Daukšys.

Pati R.Kantaravičienė su judėjimu „Už Alytų“ irgi dalyvavo rinkimuose į Alytaus savivaldybės tarybą, tačiau į ją nepateko.

Traktuoja kaip išorinį spaudimą

Vaikų psichiatras Linas Slušnys sako turintis pagirti globos namus, nes jie elgiasi išmintingai.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./15min studijoje : Linas Slušnys ir Kristina Mišinienė
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./15min studijoje : Linas Slušnys ir Kristina Mišinienė

„Mergaitė yra išmušta iš vėžių, jai buvo sukelti lūkesčiai ir staiga šuolis atgal. Vertinant iš moralinės pusės, tai yra labai bloga, traumuojanti patirtis“, – neabejoja L.Slušnys.

Norą globoti mergaitę pareiškusios, bet dar net kursų neišklausiusios alytiškės elgesį jis traktuoja kaip išorinį spaudimą.

„Civilizuotas, teisinius principus gerbiantis žmogus neturėtų taip elgtis. Tai – net ne psichologija, tai tiesiog nekultūringa. Globos namams su tuo vaiku reikia būti, reikia jį traukti iš emocinių duobių. Kodėl trikdoma vaiko ramybė, kai globos namai gesina gaisrus ir laukia teisinių sprendimų?“ – retoriškai klausė vaikų psichiatras.

Be to, jam irgi lieka neaišku, kodėl šeima globai pasirinko vieną konkrečią mergaitę, nors apie gyvenimą šeimoje svajoja šimtai valstybinėse institucijose globojamų vaikų.

Pažada, paskui persigalvoja

Į R.Kantaravičienę 15min pirmąkart kreipėsi dar vasario 27 dieną, alytiškei buvo garantuotas jos tapatybės konfidencialumas.

„Sveiki, dabar negaliu. Parašykit po savaitės. Geros dienos“, – tąkart atsakė moteris.

Susisiekus lygiai po savaitės R.Kantaravičienė buvo persigalvojusi ir nutarusi su 15min nesikalbėti.

„Daviau interviu „Lietuvos ryto“ žurnalistei. Manau, pasakiau savo nuomonę, kad visuomenė žinotų. Su „Lietuvos rytu“ buvau susitarusi anksčiau nei su jumis“, – parašė moteris, bet taip ir nepaaiškino, kodėl tuomet prašė parašyti po savaitės.

Siekiame objektyvumo ir norime išklausyti jūsų poziciją.

Trečiadienį 15min vėl susisiekė su R.Kantaravičiene ir uždavė keletą klausimų: kodėl susisiekė su norima globoti mergaite be globos namų sutikimo? Kodėl nori globoti vieną konkrečią mergaitę, o ne šeimą suteikti bet kuriam apie ją svajojančiam vaikui? Ar noras imtis globos nėra rinkiminės kampanijos dalis? Ar pagrįstos kalbos, kad moteris ketina kandidatuoti į Europos Parlamentą? Kaip suderintų globėjos vaidmenį ir darbą Briuselyje?

„Siekiame objektyvumo ir norime išklausyti jūsų poziciją“, – susirašinėjime pabrėžė 15min žurnalistė.

„Šiandien esu išvykusi, atsakysiu jums rytoj, po pietų. Geros dienos“, – pažadėjo R.Kantaravičienė.

Ketvirtadienį 15min priminus, kad laukiama atsakymų, moteris paprašė daugiau laiko: „Esu labai užsiėmusi, turiu nemažai susitikimų, rytoj prasideda globėjų kursai, vos visur spėju :) Galime pasikalbėti pirmadienį.“

Jei 15min iš tikrųjų galų gale pavyks pasikalbėti su R.Kantaravičiene, jos poziciją pateiksime atskiru straipsniu.

Vaiko nuomonė – lemiama

Bendraudama su lrytas.lt žurnalistais R.Kantaravičienė plačiai atvėrė namų duris.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Komunikacijos skyriaus vadovas Arūnas Malinovskis 15min pažymėjo, kad tarnyba laikosi konfidencialumo ir neskelbia globėjais norinčių tapti žmonių pavardžių, adresų ar kitų duomenų.

„Tačiau mes negalime drausti žmonėms patiems rodyti iniciatyvą“, – pridėjo jis.

Alvydo Januševičiaus / 15min nuotr./Smurtas prieš vaikus
Alvydo Januševičiaus / 15min nuotr./Smurtas prieš vaikus

Kauno globos namai, tarnybos žiniomis, laikosi visų taisyklių.

„Dirbtinų kliūčių nekuriama, yra laikomasi nustatytos tvarkos. Pabaigus kursus, patvirtinus, kad šeima yra pasirengusi tapti globėjais, jai bus suteiktos visos galimybės užmegzti emocinį ryšį su vaiku. Tačiau primename, kad vaiko nuomonė yra lemiama“, – pabrėžė A.Malinovskis.

Globėjai turi įveikti nuokalnes

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio patarėja Eglė Samoškaitė pirmiausia išreiškė dėkingumą visoms šeimoms, kurios imasi globoti ar įvaikinti vaikus, atranda savyje vidinių resursų dalytis meile bei sutinka priimti sunkumus, kurie neišvengiamai lydi pradiniu pažinties laikotarpiu.

„Ryšys su pasaulio nesaugumą patyrusiu vaiku neužsimezga per vieną dieną, tai yra ilgalaikis ir kalnuotas procesas, kuriame būna daug džiaugsmo ir nusivylimų. Labai svarbu, kad būsimi globėjai ar įtėviai būtų psichologiškai pajėgūs ištverti nuokalnes ir mokėtų priartėti prie vaiko palaipsniui“, – kalbėjo E.Samoškaitė.

Dėl šios priežasties ir globėjai, ir įtėviai turi lankyti keletą mėnesių trunkančius kursus, po kurių dar vyksta apmąstymo procesas ir parengiama išvada, ar šeima yra pasiruošusi ir pakankamai motyvuota prisiimti šią atsakomybę.

Karolio Mankausko nuotr. /Eglė Samoškaitė
Karolio Mankausko nuotr. /Eglė Samoškaitė

„Ne viena šeima po kursų tariasi tarpusavyje ir diskutuoja, kaip elgsis toliau, ar potencialiai numatomi sunkumai atrodo įveikiami. Rengiant išvadą, yra vertinami būsimo globėjo ar įtėvio gebėjimai rūpintis vaiku, užtikrinti jo saugumą, raidos poreikių tenkinimą, kurti stiprų ryšį su vaiku, jei yra galimybė – užtikrinti vaiko ryšius su biologiniais tėvais“, – pasakojo pašnekovė.

Už vaiko globą globėjai kas mėnesį gauna 304 eurų išmoką.

Pelnyti vaiko pasitikėjimą nelengva

Ministro patarėjos teigimu, ypač svarbu tėvų globos netekusiam vaikui užtikrinti ilgalaikį ir nenutrūkstamą saugumą.

„Šiuo atveju kalbama ne tik apie fizinį, bet ir psichologinį, emocinį saugumą, kai vaikas yra tikras, kad meilė ir ryšys nenutrūks – tai leidžia bręsti vaiko asmenybei, tyrinėti pasaulį, suvokti, kad pasaulis gali būti draugiškas“, – svarstė E.Samoškaitė.

Ne viena šeima po kursų tariasi tarpusavyje ir diskutuoja, kaip elgsis toliau, ar potencialiai numatomi sunkumai atrodo įveikiami.

Tėvų globos praradimas dėl tėvų mirties, dėl nenoro auginti vaiką ar kitų priežasčių yra itin traumuojanti patirtis, todėl dažnai įtėviams ar globėjams tenka pasistengti, norint pelnyti vaiko pasitikėjimą.

„Valstybės požiūriu, įvaikinimas daugeliu atvejų yra geresnis variantas vaikui nei nuolatinė globa, nes įvaikinimo atveju vaikas įgyja didesnes garantijas. Įtėviai pagal įstatymą tampa tėvais su visomis teisėmis ir pareigomis, įvaikinimas negali būti atšaukiamas (tik gali būti apribota tėvų valdžia, jeigu piktnaudžiaujama šiomis teisėmis). Vaikas tampa visateisiu šeimos nariu, jis įgyja paveldėjimo teisę, o biologiniai tėvai, jeigu yra gyvi, netenka galimybės ginčyti sprendimų“, – lygino E.Samoškaitė.

Materialinė padėtis – mažiau svarbi

Kai vaikas teismo sprendimu nuolat globojamas, garantijos nėra tokios tvirtos, biologiniai tėvai visuomet gali kreiptis į teismą ir siekti apribojimų panaikinimo, o ir globėjai gali pakeisti savo sprendimą. Jiems mirus užaugęs vaikas neturi jokių paveldėjimo teisių.

„Kitaip tariant, kai vaikas globojamas, visuomet egzistuoja laikinumo rizika. Praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai globėjai atsisako globos teisių, nes procesas jiems pasirodė per sunkus. Vaiko požiūriu, tai dar viena baisi trauma, išgyvenama dar viena netektis, todėl siekiama, kad tokie atvejai nepasikartotų“, – kalbėjo E.Samoškaitė.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Pinigai
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Pinigai

Vienas iš būdų to siekti yra skatinti įvaikinimą, o ne nuolatinę globą tais atvejais, kai nėra teisinių kliūčių įvaikinimui.

„Kitas – kuo atidžiau įvertinti šeimas, kurios pareiškia norą globoti ar įvaikinti vaiką. Vertinimo metu daug svarbiau šeimos motyvacija ir pasirengimas ištverti sunkumus nei materialinė padėtis. Materialinė padėtis yra vertinama tik tiek, kiek svarbu vaikui užtikrinti bazines sąlygas: kad vaikas turėtų savo vietą miegoti, ruošti pamokas ir panašiai“, – vardijo E.Samoškaitė.

Prioritetas – tik įvaikinimui

Vaikų psichiatras L.Slušnys įsitikinęs, kad vaiko globa turėtų būti praktikuojama tik tuo atveju, kol sprendžiami teisiniai biologinių tėvų valdžios klausimai, kai tėvai turi realią galimybę pasitaisyti.

Tačiau net ir tam turi būti nustatytos aiškios ribos ir terminai, kurie dabar trunka ilgai.

„Jei iš biologinių tėvų pusės nevyksta procesas, vaikas turi būti įvaikinimas – ir kuo greičiau“, – sako L.Slušnys.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vaikas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vaikas

Įvaikinimui jis visada skiria prioritetą. „Esu matęs globėjų šeimų, kuriose vaikai nesijautė svetimi ar kitokie nei biologiniai. Nuo suaugusių priklauso, kokią jie aplinką sukuria. Vis tik manau, kad įvaikinimas visada vaikui yra geriau, jis jaučiasi užtikrinčiau, visaverčiu asmeniu šeimoje, o ne tuo, kurį galima iškeisti“, – svarstė L.Slušnys.

Atsisakė 117 vaikų

Lietuvoje nuolatinė globa nustatyta 5250 vaikų. Jie globojami 4081 šeimoje.

2018 metais 82 šeimoje globojami (rūpinami) vaikai pakeitus globėją (rūpintoją) buvo perkelti į instituciją, 12 – į šeimyną, o 23 – į globos centrą. Iš viso 117 vaikų.

Didžioji dalis vaikų, kuriems keičiamas globėjas, yra 10–17 metų.

„Dėl kokių priežasčių globėjai (rūpintojai) keitėsi, deja, pasakyti negalima. Didžioji dalis vaikų, kuriems keičiamas globėjas, yra 10–17 metų. Iš praktikos pastebima, kad vaiko globėjas (rūpintojas) nebepajėgia rūpintis paauglystės amžiaus sulaukusiu vaiku, tinkamai spręsti kylančių sunkumų“, – 15min aiškino A.Malinovskis.

Be to, jis pažymėjo, kad pernai 19 globėjų (rūpintojų) mirė.

2019 metų sausio 31 dienos duomenimis, Lietuvoje siūloma įvaikinti 512 galimų įvaikinti vaikų.

Komentarai: 5

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Video

23:30
04:39
00:23

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie 15min