Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 24, 06:02

Kauno aistros: savivaldybė su rangovu pešasi dėl dviejų bokštelių, painiava domisi STT

Gegužės 23 d. Kauno savivaldybė sulaukė Seimo Antikorupcijos komisijos laikinosios tyrimo grupės vizito, po kurio grupės vadovas liko nustebęs. Aiškinamasi, kaip atsirado du Lampėdžio ežere įrengiamos irklavimo trasos projektai. Konkursą laimėjęs rangovas tikina, kad vienas jų – suklastotas: neva norėta pastatyti 16 metrų nelegalų bokštelį. Ginčas atsidūrė teisme, šia painiava susidomėjo ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Lampėdžio ežero pakrantė Tema
Lampėdžio ežero pakrantė / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Balandžio 27 dieną viešame Seimo Antikorupcijos komisijos laikinosios tyrimo grupės posėdyje svarstytas klausimas dėl Kauno savivaldybėje galimai vykdomų neskaidrių viešųjų pirkimų. Su skundu į komisiją kreipėsi įmonė „Statybų kodas“, dar 2020 metais laimėjusi viešą konkursą (užsakovas – Kauno sporto mokykla „Bangpūtys“) įrengti Lampėdžio ežere Kaune irklavimo trasą.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Lampėdžio ežero pakrantė
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Lampėdžio ežero pakrantė

„Statybų kodas“ veikė jungtinės veiklos sutartimi kartu su UAB „Hidrum“. Sudaryta statybos rangos sutartis apėmė darbo projekto parengimą ir statybos darbų atlikimą.

„Kaunas prašė, kad būtų pasitelktas tas pat darbo projekto rengėjas, kuris rengė ir techninį projektą (UAB „Inžinerinė mintis“ – aut. past.). Nurodė, kad taip bus paprasčiau dirbti. Iš tiesų, mums buvo lengviau pasitelkti tą patį subrangovą.

Parengus darbo projektą, 2021-aisiais turėjo faktiškai prasidėti statybos darbai Lampėdžio karjere. Turėjo būti įrengta polių ir trosų sistema, baidarių paleidimo bei starto sistema, lenktynių trasos tarpinės stotelės, kuriose stovės teisėjai, starto tiltas ir finišo bokštelis, kuriame renkasi teisėjai ir fiksuoja finišo rezultatus. Vėliau šis finišo namukas ir tapo esminiu ginčo objektu“, – Seimo Antikorupcijos komisijos laikinosios tyrimo grupės posėdyje teigė „Statybų kodui“ atstovaujanti „SPC legal“ advokatė Eglė Aleksiejeva.

Anot jos, buvo numatyta, kad ant vandens turi iškilti 3 aukštų statinys, kuris atliktų ne tik formalią teisėjų stebėjimo vietos funkciją – jame finišą galėtų stebėti svečiai ir žurnalistai.

Nepateikė statybos leidimo

Irklavimo trasos įrengimo darbai prasidėjo 2021 metais ir prasidėjo jie nuo „Hidrum“ atliekamų ežero valymo darbų, o kai atėjo laikas „Statybų kodui“ vykdyti savus numatytus darbus, iškilo statybų leidimo poreikis.

„Kaunas elgėsi labai pasyviai ir vengė šio klausimo. Per visą sutarties galiojimo laikotarpį to leidimo taip ir nepateikė, rimtų darbų vykdyti įmonė negalėjo. Prašėm, prašėm, galiausiai statybos leidimą mums atsiuntė ne užsakovas, o projektuotojas.

Sulyginus statybos leidimą su turima techninio projekto dokumentacija, kuri buvo įdėta į viešąjį pirkimą, iškilo daug klausimų. Neatitiko statybos leidimas techninio projekto ir jo sprendinių. Leidime buvo numatyta ir leidžiama statyti 1 aukšto finišo bokštelį, kuris neviršytų 4 metrų aukščio. O pagal techninį projektą buvo numatytas statyti 3 aukštų bokštelis su tentiniu stogu – beveik 4 aukštų, 16 metrų statinys ant vandens“, – problemą paaiškino advokatė E.Aleksiejeva.

Rangovas pradėjo kelti klausimus: galbūt buvo pateiktas ne toks techninis projektas, galbūt bus daromi techninio projekto pakeitimai, o gal yra kitas statybos leidimas, nes projektuotojo pateiktas neatitinka to, ką rangovas pirko.

Kilo konfliktinė situacija. Užsakovas, pasak advokatės, pradėjo bendrauti formaliai, tikino, kad viskas yra gerai, neatsakė į klausimą, pagal kurį projektą rangovui dirbti – tą, kuris turi leidimą, ar tą, kuris buvo pateiktas viešo konkurso metu.

Techniniai projektai nesutapo

Nesulaukdamas atsakymų, „Statybų kodas“ kreipėsi į Statybos inspekciją, paprašė, kad būtų pateiktas techninis projektas, kuriam buvo išduotas statybos leidimas. Norėta palyginti abu dokumentus. Tikrąjį, kaip jį vadina rangovas, techninį projektą jie pamatė tik 2022 metų vasarį. Projektai kardinaliai skyrėsi, skyrėsi jų sprendiniai.

Suprasti akimirksniu

  • Rangovas mini du techninius irklavimo trasos projektus: pagal vieną savivaldybė gavo leidimą, vadovaujantis kitu prašė vykdyti realius darbus.
  • NŽT savivaldybei nedavė leidimo statyti 3 aukštų finišo bokštelį ir patikino, kad statiniai galės stovėti tik iki 2028 metų pavasario.
  • Rangovas prašė taisyti techninio projekto klaidas, pateikti statybos leidimą, tačiau į prašymus nebuvo reaguojama.
  • Šiuo metu rangovo ir savivaldybės skundas nagrinėjamas teisme.
  • „Statybų kodas“ kreipėsi į prokuratūrą, ši pareiškimą perdavė tirti STT. STT šiuo metu atlieka aplinkybių patikslinimą.
  • Savivaldybės atstovai tikina, kad nemažai rangovo pateiktų „faktų“ yra melagingi, vis dėlto pripažįsta, kad keitė nuomonę dėl to, kas turi būti pastatyta.
  • Statybos valdymo skyriaus vedėjas V.Abramavičius paaiškino, kad savivaldybė galiausiai panoro, jog būtų pastatytas plaustą primenantis 3 aukštų pastatas ant pontonų. Tokiam neva nereikia leidimo.
  • Pasak V.Abramavičiaus, savivaldybė gailisi pasirinkusi statytojus, „kurie nesugeba dviejų būdelių pastatyti ant vandens“.
  • Statybos inspekcija dėl šių rangos darbų vykdo tyrimą. Kaip ir Seimo Antikorupcijos komisija, besikreipusi į STT.
  • Seimo Antikorupcijos komisijos laikinosios tyrimo grupės vadovas A.Vyšniauskas nemato Kauno savivaldybėje realios viešųjų pirkimų kontrolės ir įžvelgia galimos korupcijos riziką. Apsilankęs Kaune jis teigė likęs nustebęs dėl kai kurių dalykų.

„Norint statyti statinį saugomoje teritorijoje ant vandens, jo aukštis pagal STR negali viršyti 4 metrų, o pirkimo projekte buvo siekiama įsigyti ir pasistatyti 3 aukštų statinį be leidimo.

Mūsų supratimu, kaip tai įvyko. Kaunas pasirengė techninį projektą 3 aukštų statiniui statyti. Kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) pritarimo tokiam statiniui, o NŽT neišdavė leidimo, nes toks statinys neatitinka teisės aktų reikalavimų. Tuomet Kaunas atliko projekto keitimus – pakeitė statinį į vieno aukšto, kuriam gavo leidimą statyti, tačiau į viešą pirkimą jie vis dėlto įdėjo projektą, kuris neturėjo statybos leidimo, tokį, kokį norėjo įgyvendinti.

Net negalima daryti tokių prielaidų, kad Kaunas nežinojo, pagal kokį techninį projektą rengia viešąjį pirkimą. Buvo juk parengti žiniaraščiai. Mūsų supratimu, pažeistas viešųjų pirkimų skaidrumo principas, nes žinodami, kad negali statyti tam tikro statinio, vis dėlto skelbė viešąjį pirkimą ir tam jau naudojo viešąsias lėšas“, – stebėjosi E.Aleksiejeva.

Į pranešimus nereagavo

Advokatės teigimu, techninis projektas yra pilnas klaidų (sumontuotos tarpinės aikštelės neatlaikė žiemos, nes netinkamai buvo apskaičiuotas vandens kilimo lygis – pakilo keletą kartų daugiau), įžvelgiama projektuotojų, kurie neva dažnai laimi savivaldybės ar jos įstaigų skelbiamus konkursus, nekompetencija.

„Mes prašėme tiek projektuotojo, tiek užsakovo taisyti projektavo klaidas. Jie labai bijojo kur nors užsikonstatuoti šią situaciją. Kiek turėjome susitikimų savivaldybėje, jie niekad nesutiko, kad būtų protokoluojami tie susitikimai, įrašomi“, – teigė advokatė.

Susitikimuose, anot rangovo atstovės, dalyvaudavo Vigimantas Abramavičius, Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas, Paulius Pachomovas, vedėjo pavaduotojas, Tadas Metelionis, tuo metu ėjęs administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas (dabar eina administracijos direktoriaus pareigas) bei didžiausio kyšio istorijoje paėmimu kaltinamas Vilius Šiliauskas (tuometis administracijos direktorius, kuris, kilus korupcijos skandalui, buvo atleistas iš pareigų).

Pasak „Statybų kodui“ atstovaujančios advokatės, skundas dėl situacijos buvo parašytas ir Kauno savivaldybės Antikorupcijos komisijai, buvo pateikti visi dokumentai, tačiau sulaukta trumpo atsakymo, kad šios situacijos komisija neturi kompetencijos tirti.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Lampėdžio ežero pakrantė
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Lampėdžio ežero pakrantė

Ginčas persikėlė į teismą

Šiuo metu sutartis tarp užsakovo ir „Statybų kodo“ yra nutraukta, vyksta teisminis ginčas.

„2022 metų vasarį nutraukėme sutartį vienašališkai. Negalime vykdyti darbų, nes užsakovo pateikta dokumentacija neatitinka realybės, techniškai neįmanoma įgyvendinti darbų. Dėl sutarties nutraukimo, nuostolių priteisimo vyksta teisminis ginčas“, – informavo E.Aleksiejeva, mananti, kad savivaldybė nesitikėjo sudaryti sutarties su rangovu, kuriam netiks tokia situacija.

Ji priminė, kad Lampėdžio ežeras įeina į saugomą teritoriją. Anot advokatės, buvo numatyti ir kranto sutvarkymo darbai, kuriems taip pat reikėjo statybos leidimo, o savivaldybės ir projektuotojų atstovai neva tikinę, kad nereikia.

„Išsiaiškinom, kad reikia leidimo, o jo mums nepateikė. Pradiniame techniniame projekte tokių darbų net nebuvo numatyta, jie atsirado galimai suklastotame viešųjų pirkimų projekte. Taigi dalis techninio projekto statinių turi leidimą, o dalis neturi“, – įvardijo advokatė.

Rangovas kreipėsi dėl šios situacijos ir į prokuratūrą.

Statiniai stovės tik iki 2028 metų

Prabėgus beveik mėnesiui nuo Seimo Antikorupcijos komisijos laikinosios tyrimo grupės posėdžio 15min pasikalbėjo su Algirdu Miceika, „Statybų kodo“ direktoriaus pavaduotoju. Jis įsitikinęs, kad tyčia, žinant, konkurso dalyviams buvo pateiktas alternatyvus projektas, kuris yra netikras. Verslininkas papasakojo, kas, jo nuomone, nutiko.

„2018 metais, techninio projekto rengimo metu ir derinant sprendinius su atitinkamomis institucijomis, buvo gautas NŽT raštas, kuriame nurodoma, kad valstybinėje žemėje ir nesuformuotame žemės sklype negalima statyti visų projekte numatytų statinių. Todėl pakoregavo projektą pagal leidžiamus aktus taip, kad jie atitiktų laikino statinio sąvokos apibrėžimą. Suderino statinius, kurių aukštis neviršija 4 metrų.

Taigi NŽT davė leidimą statyti, nurodė, kad 2028 metais viską, kas bus Lampėdžio ežere pastatyta, reikės išardyti. Statybos leidime taip pat nurodyta, kad visi statiniai yra nesudėtingi ir laikini. Suderintas projektas buvo perduotas ekspertizei, gautas ekspertizės aktas. Ekspertuotas techninis projektas patalpintas į Infostatybą, išduotas statybos leidimas.

Tačiau projektas, kuriam išėmė statybos leidimą, neatitiko savivaldybės norų. Užsakovai vis vien norėjo tų aukštų statinių, tad tą projektą, pagal kurį gavo statybos leidimą ir nuo kurio negalima nukrypti, bukuoju būdu išmetė į šiukšlių dėžę. Projekte vėl pripaišė 3 aukštų statinių ir paskelbė viešąjį konkursą“, – tikino A.Miceika.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Lampėdžio ežero pakrantė
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Lampėdžio ežero pakrantė

Prieš skelbiant viešąjį pirkimą 2020 metų balandį, anot jo, atgaline data parengtas kitas techninis projektas su tais pačiais numeriais ir datom ir visiškai kitais sprendiniais bei parametrais.

2028 metais viską, kas bus Lampėdžio ežere pastatyta, reikės išardyti.

„Šio, galimai suklastoto, techninio projekto sprendiniai nebuvo perduoti patikrinimui, suderinti su NŽT, nebuvo atlikta techninio projekto ekspertizė ir jis nebuvo patalpintas privaloma tvarka Infostatyboje. Šiame projekte jau buvo numatyti visai kiti aukštingumai – 4 kartus aukštesnis finišo statinys, kuriame varžybų metu gali būti daugiau nei 20 žmonių.

Atsirado ir kitų statinių, kurių nebuvo pirminiame projekte (suderintame su institucijom), tokių kaip keliai, vartai, automobilių stovėjimo aikštelės, tinklinio aikštelės, lieptų išplėtimas, pakrančių tvirtinimas akmeniniais rieduliais, 8 metrų aukščio starto bokštas vandenyje. Šiems statiniams statybos leidimo nėra“, – kaip viskas vystėsi toliau, perteikė „Statybų kodo“ direktoriaus pavaduotojas.

Pasak jo, gegužės 16 dieną Statybos inspekcija, sulaukusi STT kreipimosi, vykdė objekto patikrą vietoje. Patikros metu inspektorė neva žodžiu informavusi, kad yra didelė problema – konkurse rangovui buvo pateiktas ne tas techninis projektas.

Savivaldybės pozicijos A.Miceika tikino negirdėjęs, atsakovė teisme dar nepasisakė.

Savivaldybė: nemažai „faktų“ yra melagingi

Pasak Kauno savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjos Daivos Čeponienės, nemažai „Statybų kodo“ pateiktų „faktų“ yra melagingi.

„Pirkime buvo pateiktas techninis projektas (vienintelis variantas, apie kito egzistavimą neturėjome ir neturime informacijos), kurio parengimą pirko „Bangpūtys“. Techninį projektą parengė „Inžinerinė mintis“. Tai atsispindi pirkimo dokumentuose pateiktame techniniame projekte. Statybos leidimas pirkimo metu jau buvo gautas, tačiau jis nepriskiriamas pirkimo dokumentams, todėl nebuvo skelbiamas kartu su pirkimo dokumentais. Jame nėra jokios informacijos apie finišo bokštelio aukštingumą“, – 15min teigė D.Čeponienė.

Anot jos, klausimų iš tiekėjų dėl pirkime pateikto techninio projekto ar statybos leidimo nebuvo gauta. Dėl pirkimo procedūrų pretenzijų, susijusių su sutarties vykdymu, „Statybų kodas“ į Centrinį viešųjų pirkimų ir koncesijų skyrių ar Viešojo pirkimo komisiją neva nėra pateikęs.

UAB „Inžinerinės minties“ projektas/Lampėdžio ežero trasos įrengimo projektas – rangos sutartis
UAB „Inžinerinės minties“ projektas/Lampėdžio ežero trasos įrengimo projektas – rangos sutartis

„Pažymėtina, kad „Statybų kodo“ įsipareigojimai sudarė tik 20 proc. sutarties vertės. Darbo projekto rengėją pasirinko pats rangovas ir tai nurodyta jo pasiūlyme, taip pat ir pirkimo procedūrų ataskaitoje.

Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje „Statybų kodas“ melagingai teigė, kad savivaldybė nuolat perka projektavimo paslaugas iš „Inžinerinės minties“, tai – netiesa. Savivaldybė projektavimo paslaugas perka per CPO LT, su minėta įmone neturi sudarytų sutarčių.

Tik dėl miestui svarbių, išskirtinių objektų projektavimo organizuoja tokiems atvejams privalomus projekto konkursus. Tuomet procedūras atlieka savivaldybės sudaryta komisija, projektavimo sutartį su išrinktu laimėtoju sudaro administracija. Tokių pirkimų daugiausia vykdoma tik keletas per metus, kartai nė vieno per metus“, – patikino D.Čeponienė.

Kaip teigė Rūta Šimkaitytė-Kudarauskė, Kauno savivaldybės Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėja, savivaldybė nesutiko su rangovo inicijuotu sutarties nutraukimu ir pati nutraukė sutartį dėl rangovo netinkamo sutarties vykdymo.

„Ginčas šiuo metu persikėlė į teismą, kuris ir išnagrinės, kiek pagrįsti bei teisingi yra rangovo teiginiai ir kiek rangovas privalo prisiimti atsakomybės už laiku ir tinkamai neįvykdytą sutartį, nekokybiškus darbus ir pan.“, – informavo R.Šimkaitytė-Kudarauskė.

UAB „Inžinerinės minties“ projektas/Lampėdžio ežero trasos įrengimo projektas – statybos leidimas
UAB „Inžinerinės minties“ projektas/Lampėdžio ežero trasos įrengimo projektas – statybos leidimas

Pastatui ant pontonų leidimo nereikėjo

Išsamiau apie šią situaciją gegužės 19 dieną 15min pasikalbėjo su Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėju V.Abramavičiumi. Jis pabrėžė, kad pasakymas, jog leidimas yra suklastotas – netiesa.

„Leidimai išduodami elektroniniu būdu ir elektroninėje erdvėje, Infostatyboje, suklastoti leidimą yra... Net, turbūt, ir aš nesugebėčiau“, – patikino pašnekovas.

Vieno aukšto finišo namelis, pasak jo, buvo suprojektuotas (ir leidimas tam išduotas) ant polių – numatytas stacionarus „pastatėlis“ be komunikacijų. Tai padaryta 2016-2017 metais. Bėgant laikui, V.Abramavičiaus teigimu, irklavimo federacija ir pati sporto mokykla sugalvojo statyti ne stacionarų vieno aukšto bokštelį, o, atsiradus pinigų, ant pontonų įrengti plaukiojantį, kaip laivą ar plaustą, trijų aukštų pastatą, šiek tiek prabangesnį.

Mes atsisakėme to stacionaraus ant polių pastatomo vieno aukšto bokštelio. Tuo labiau, kad žiema parodė, jog negalima statyti ant polių tvirtai pritvirtinto jokio statinio vandenyje.

„Bet jis būtų ne statinys, o plaukiojantis, ant pontonų pastatytas 3 aukštų namelis be jokių komunikacijų, tik su elektra, varoma generatoriumi. Ir šitam plaukiojančiam daiktui jokio leidimo nereikia. Mes atsisakėme to stacionaraus ant polių pastatomo vieno aukšto bokštelio. Tuo labiau, kad žiema parodė, jog negalima statyti ant polių tvirtai pritvirtinto jokio statinio vandenyje. Vanduo Nemune ir Lampėdžio ežere pakyla apie 2,7 metro. Ledai ir vanduo būtų nutraukęs ir sulaužęs tą mūsų namelį“, – kaip atsirado du projekto variantai, paaiškino Statybos valdymo skyriaus vedėjas.

Išgirdęs šią versiją, „Statybų kodo“ direktoriaus pavaduotojas A.Miceika šyptelėjo: „Jokio dokumento jie negalėtų pateikti, kad kažką planavo ant pontono statyti. Nėra jokio finišo bokštelio projekto ant pontono. Statybos valdymo skyrius jums sako visiškas nesąmones.“

UAB „Inžinerinės minties“ projektas/Lampėdžio ežero trasos įrengimo projektas – rangos sutartis
UAB „Inžinerinės minties“ projektas/Lampėdžio ežero trasos įrengimo projektas – rangos sutartis

Negailėjo kritikos

Kaip tikino V.Abramavičius, rangovas nesugebėjo įrengti net tarpinių stotelių, tik įkalė polius, ant kurių turėjo būti įrengtos tos stotelės.

„Keista jų pozicija. Per 1,5 metų baseiną 18 tūkst. kv. m sugebame pastatyti, o čia per 2 metus nesugeba pastatyti ant vandens dviejų kioskelių. 2020 metų gruodį rangovai pasirašytu aktu pateikė mums darbų projektą, pagal kurį vykdys trasos įrengimo darbus. Užaktavome, apmokėjome, pinigus jie paėmė ir nekėlė jokių pretenzijų, kad kažkas kažko neturi“, – tikino Statybos valdymo skyriaus vedėjas.

Šitam plaukiojančiam daiktui jokio leidimo nereikia.

Paklaustas, tai kokį finišo bokštelį užsakovas norėjo statyti konkurso skelbimo metu, jis atsakė, kad plaukiojantį ant pontonų 3 aukštų, nesutvirtintą su žeme namelį, kuriam statyti nereikia leidimo.

Kodėl gi tuomet kilo ginčas?

„Tai yra tokia firma, apie kurią pasiskaitykit. Aš jau prisiskaičiau apie akcininką. Lietuvoje yra nuveikę daug „įdomių“ darbų. Jų toks mentalitetas. Nešė jie mums visokias fix idėjas. Kažkokią plaukiojančią tribūną už 260 tūkst. eurų. Sugalvojo man atnešti trasos apšvietimo idėją. Šimtais tūkstančių kainuojančią. Siūlė įrengti apšvietimą. Sėdėjau ir galvojau, kas čia per stebuklas. Naktį vasarą kažkas prie šviesos plaukios trasa? Rudenį ir žiemą juk ledas būna. Norėjo, kad nupirktume papildomų darbų.

Pasigailėjome labai, kad juos pasirinkome. Su „gerbiamais“ statytojais, kurie nesugeba dviejų būdelių pastatyti ant vandens, turbūt teisme išsiaiškinsim santykius. Nematau reikalo ginčytis, teismas pasakys, kas teisus, o kas ne“, – teigė V.Abramavičius.

Projektuotojo „Inžinerinės minties“ direktorius bei projekto vadovas Tomas Burokas 15min informavo tik tiek, kad yra „formuojama klaidinga nuomonė“. Atsakyti į užklausą jis žadėjo per 20 darbo dienų.

Skelbs naują konkursą

Pasak V.Abramavičiaus, buvo atskirti likę nepadaryti darbai, kuriems įgyvendinti bus artimiausiu metu skelbiamas naujas viešasis konkursas. Nors „Statybų kodas“ tikino, kad subrangovas atliko visus Lampėdžio ežero valymo darbus, V.Abramavičius 15min teigė, kad yra dar likę ką valyti – akmenų, metalo.

„Reiks sukalti polius tarpinėms aikštelėms ir įrengti starto finišo bokštelius. Įrenginėsim pontoninį plaukiojantį finišo bokštelį kaip laivą. Nelauksime, kol baigsis teisminis procesas. Problemos nematome, kad kitą pavasarį viskas būtų. Įvėlė mus čia į kažkokį nesuprantamą dalyką, teigdami, kad leidimo nėra. Patys atneša darbo projektą, pasiima pinigus, o po to sako, kad leidimo nėra. Sumokėjome jiems apie 160 tūkst. eurų. Tai ateik prieš konkursą, prieš darbo projekto rengimą ir sakyk, man niekas neaišku, nesuprantu. Pabaigoje jau sakėme: pastatykit beleką, mums tinka – stacionarų, nestacionarų“, – teigė V.Abramavičius.

Paklaustas, kiek institucijų lankėsi prie Lampėdžio ežero ir šiuo metu tiria įgyvendinamą projektą, jis atsakė: „Klausimas, kiek nesilankė. Statybos inspekcija vėl buvo atvykusi – nieko nerado. Šiai dienai jokių pažeidimų, nukrypimų nuo leidimų nėra. STT prašė kažkokių dokumentų, žmogus, dirbęs su šiuo projektu, pateikė. Neturime ką slėpti. Juokinga. Tiek triukšmo sukelta dėl dviejų kioskelių ant vandens. Nei juoktis, nei verkti“.

Pasiteiravus, ar kas nors, ką Seimo Antikorupcijos komisijos posėdžio metu išsakė „Statybų kodas“, buvo tiesa, V.Abramavičius pripažino tik vieną: statybos leidime yra 1 aukšto stacionarus pastatėlis, sujungtas su pamatais, o užsakovas galiausiai norėjo nupirkti nestacionarų, nereikalaujantį leidimo 3 aukštų finišo bokštelį.

„Taip, mes per tuos keletą metų pakeitėme, ką norime statyti. Nesuprantame kažkokio nelegalumo ar klastojimo. Statybos leidimas yra galiojantis, vienintelis, nesuklastotas, mes jo nekeisime“, – pokalbį užbaigė Statybos valdymo skyriaus vedėjas.

Perdavė informaciją STT

15min kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT). Šios atstovai patvirtino, gavę informaciją iš pirkimą laimėjusio rangovo. Įvertinus galimus pažeidimus, ši informacija perduota Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT).

„Dėl šios priežasties atskiro išsamaus VPT vertinimo atlikimas nebūtų tikslingas, tačiau, prireikus, STT prašymu, gali būti teikiama VPT specialisto išvada“, – 15min paaiškino VPT atstovė Simona Šimanskienė.

Kalbant apie Kauno miesto savivaldybės viešuosius pirkimus bendrai, VPT yra atlikusi statistinės informacijos analizę ir teikusi ją Seimo Antikorupcijos komisijai.

Analizuodama Kauno miesto savivaldybės viešuosius pirkimus statybų srityje, VPT taip pat parengė statistinę informaciją apie tiekėjus, laimėjusius šios perkančiosios organizacijos pirkimų konkursuose. Į šį sąrašą patenka tiekėjai, kurie per nurodyta laiką statybų sektoriuje sudarė 2 ir daugiau sutarčių.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Viešųjų pirkimų tarnyba
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Viešųjų pirkimų tarnyba

Gautą informaciją apie galimus neteisėtus viešuosius pirkimus Kauno savivaldybėje STT teigė perdavusi ir Generalinė prokuratūra.

„Pranešimas yra gautas, šiuo metu tikslinamos aplinkybės. Šiai dienai atliekame vieną ikiteisminį tyrimą, susijusį su Kauno miesto savivaldybe ir viešaisiais pirkimais, kuriame įtarimai pareikšti buvusiam Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui“, – patikino Renata Keblienė, STT Komunikacijos skyriaus viršininkė.

Netenkino pirmo prašymo

NŽT išduoda sutikimus statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius.

Kaip atkreipė dėmesį šios tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Ruslanas Golubovas, žemės sklypas Lampėdžio ežerui eksploatuoti yra nesuformuotas. Su Lampėdžio ežeru besiribojantį valstybinės žemės sklypą (Gervių g. 5) pagal pasirašytą valstybinės žemės panaudos sutartį neatlygintinai naudoja „Bangpūtys“. Būtent ši sporto mokykla 2018 metų kovo 26 dieną ir kreipėsi į NŽT Kauno skyrių dėl sutikimo išdavimo įrengti sporto paskirties inžinerinius statinius.

Aliaus Koroliovo nuotr./Lampėdžio ežere vykdomi darbai
Aliaus Koroliovo nuotr./Lampėdžio ežere vykdomi darbai

„NŽT išduoda sutikimus statyti tik laikinus nesudėtingus statinius, o iš kartu su prašymu pateiktų dokumentų buvo matyti, kad sporto paskirties inžinerinis statinys ir kitos paskirties inžineriniai statiniai, kuriuos buvo planuojama įrengti Lampėdžio ežere, yra nelaikini statiniai, todėl NŽT Kauno skyrius atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą“, – šios istorijos pradžią prisiminė NŽT atstovas.

2018 metų gegužės 11 dieną „Bangpūtys“ kreipėsi į NŽT Kauno skyrių su prašymu išduoti sutikimą Lampėdžio ežere įrengti sporto paskirties nesudėtingus laikinuosius statinius, kartu pateikdamas ir Projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, kurioje nurodyta, kad vandens telkinyje planuojama įrengti laikinuosius statinius.

NŽT Kauno skyrius neprieštaravo dėl irklavimo trasos, techninio stebėjimo bokšto, lieptų, rampos statybos ir naudojimo Lampėdžių ežero dalyje, besiribojančioje su žemės sklypu Gervių g. 5. Sutikime nurodyta, kad jis galioja iki 2028 metų gegužės 28 dienos ir kad pagal sutikimą valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje pastatytas nesudėtingas statinys yra laikinas statinys ir Nekilnojamojo turto registre neregistruojamas.

Atliko patikrinimą

Užklausa buvo nusiųsta ir Statybos inspekcijai, kuri pabrėžė, kad viešųjų pirkimų procedūrose nedalyvauja ir perkamų darbų ar paslaugų atitikties statybą leidžiantiems dokumentams netikrina.

Inspekcija informavo, kad 2018 metų spalio 1 dieną Kauno savivaldybės administracija pagal projektuotojo „Inžinerinės minties“ parengtą projektą išdavė statybą leidžiantį dokumentą, suteikiantį teisę „Bangpūčiui“ statyti šiuos statinius: irklavimo trasą (bendras plotas – 381 577,92 kv. m, aukštis – 1,5 m); techninį stebėjimo bokštą (finišo bokštelį, kurio bendras plotas – 12,4 kv. m, aukštų skaičius – 1, statinio aukštis – 4 m); plaustą (plūduriuojančią priemonę)–starto bokštelį ant pontoninės platformos su tilteliu (bendras plotas – 4,48 kv. m, aukštis – 7,25 m, užstatytas plotas – 92 kv. m); lieptą–pontoninį starto tiltelį (užstatytas plotas – 365,50 kv. m); lieptą–pontoninį apdovanojimų lieptą (užstatymo plotas – 143,50 kv. m); lieptą–pontoninį priėjimo lieptą (užstatymo plotas – 412,80 kv. m) ir rampą-betoninį slipą (statinio aukštis – 0,80 m, užstatymo plotas – 33 kv. m).

„2022 metų gegužės 16 dieną Statybos inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas STT prašymu atliko patikrinimą. Baigusi tyrimą, Statybos inspekcija apie atlikto tyrimo išvadas informuos atskiru pranešimu“, – 15min informavo Rasa Kėkštienė, Statybos inspekcijos atstovė viešiesiems ryšiams.

Įžvelgia rizikas

Kaip 15min teigė Andrius Vyšniauskas, Seimo Antikorupcijos komisijos laikinosios tyrimo grupės vadovas, „Statybų kodo“ viešas liudijimas yra įtrauktas į platesnio tyrimo medžiagą. Seimo narius šiame tyrime labiausiai domina galimos korupcinės viešųjų pirkimų pažeidimų schemos.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Andrius Vyšniauskas
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Andrius Vyšniauskas

„Konkrečiu „Statybų kodo“ atveju ypač nustebino, kad viešasis pirkimas galimai buvo vykdytas neturint reikiamų leidimų. Jei informacija pasitvirtins, tai yra labai bloga praktika, kuri bus vertinama atskirai“, – pripažino A.Vyšniauskas.

Grupė kreipėsi į STT, prašydama atlikti dvi korupcijos rizikos analizes. Prašoma atlikti Kauno savivaldybės administracijos vykdomų viešųjų pirkimų korupcijos rizikos analizę, įvertinant viešųjų pirkimų inicijavimo procesą, viešųjų pirkimų dokumentų rengimą, procedūras, pasirašytų sutarčių vykdymo kontrolę ir su viešaisiais pirkimais susijusių savivaldybės darbuotojų galimų interesų konfliktų valdymą.

Taip pat prašoma atlikti Kauno savivaldybės administracijos viešuosius pirkimus kontroliuojančių institucijų (Kauno savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos, Centralizuoto audito skyriaus, savivaldybės korupcijos prevencijos specialisto, Kauno savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto, Kauno savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos) veiklos ir atliekamų funkcijų korupcijos rizikos analizę, įvertinant ar šių institucijų veikla arba neveikimas nesudaro sąlygų korupcijos rizikoms Kauno savivaldybėje.

„Tyrimo eigoje matome, kad, iš pažiūros, formaliai visos Kauno savivaldybės administracijos grandys, atsakingos už viešuosius pirkimus, dirba, lyg ir atlieka priskirtus teisinius vaidmenis, tačiau realios viešųjų pirkimų kontrolės nematome. Tai galimai sukuria rizikas korupcijai pasireikšti. Visgi galutinį vaizdą matysime atlikę tyrimą, o jis užtruks, nes lauksime STT korupcijos rizikos vertinimų. Iki šiol Kauno savivaldybėje jis nebuvo atliktas“, – pranešė A.Vyšniauskas.

Anot jo, šiai sričiai turi būti skiriama daug daugiau dėmesio – ateityje reiktų atlikti visų savivaldybių viešųjų pirkimų sistemų korupcijos rizikos vertinimus.

„Noriu pabrėžti, kad tai turi būti sisteminis vaizdas, žiūrint ne tik į formalias procedūras, bet ir į pirkimo dokumentų rengimą bei sutarčių kontrolę. Šiose dviejose viešųjų pirkimų sistemos grandyse, deja, yra daugiausiai erdvės korupcijai“, – patikino Seimo narys.

Apsilankė savivaldybėje ir nustebo

Gegužės 23 dieną Seimo Antikorupcijos komisijos laikinoji tyrimo grupė Kauno savivaldybėje surengė išvažiuojamąjį posėdį. Kaip po jo 15min teigė A.Vyšniauskas, „yra keletas dalykų, kurie stebina“. Vienas jų – Kauno savivaldybėje nėra korupcijos rizikos valdymo programų, kurios yra numatytos daugelyje kitų Lietuvos savivaldybių.

„Kai nėra tokios programos, sudėtinga identifikuoti, kaip savivaldybė bando kovoti su korupcijos apraiškomis savo administracijoje. Kauno savivaldybės administracija atsisako jau kelintą kartą tokią programą kurti, paaiškina, kad tai nėra privaloma“, – patikino A.Vyšniauskas.

Susitikime, anot jo, dalyvavo Kauno savivaldybės administracijos direktorius T.Metelionis, Statybos valdymo skyriaus vedėjas V.Abramavičius ir Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėja Vilma Ramonienė, savivaldybės kontrolierė Žana Gasparavičienė.

Erikas Ovčarenko/BNS/Kauno vadovų spaudos konferencija
Erikas Ovčarenko/BNS/Kauno vadovų spaudos konferencija

„Mane stebina, kad pareigūnai ateina ir bando įtikinti, kaip gerai pas juos. Ir tą daro net tie pareigūnai, kurie turėtų vykdyti kontrolės funkciją. Akivaizdu, kad vyrauja formalus požiūris į viską. Svarbu formaliai atitikti kriterijus, įgyvendinti sutartis.

Apie didžiuosiuose objektuose atliekamus papildomus darbus sakoma, kad jie yra smulkūs bei atsieina kelias dešimtis ar kelis šimtus tūkstančių eurų, nelabai neva ką reiškia, kad perspektyvoje dėl jų bus sutaupyta. Toks nerimtas požiūris į mokesčių mokėtojų pinigus, nenoras pripažinti, kad reikėtų rimtesnės ir griežtesnės kontrolės“, – reziumavo A.Vyšniauskas.

Pasak jo, grupės tyrimo išvada su rekomendacijomis bus parengta po to, kai bus pateikta STT atlikta korupcijos rizikos analizė bei Kauno savivaldybės kontrolierės atliekamo vidinio audito dėl viešųjų pirkimų išvados – tikėtina, rudens pradžioje.

Kauno savivaldybėje nėra korupcijos rizikos valdymo programų.

„Norime pamatyti, kaip veikia dabar sistema, kur ji, mūsų nuomone, neveikia ir ką galima pakoreguoti, kad veiktų. Turėtų būti pasiūlymai, kaip galima koreguoti viešųjų pirkimų, savivaldos kontrolės mechanizmus, kad situacija Kauno savivaldybėje ir kitose savivaldybėse galėtų būti kitokia. Siūlysime, greičiausiai, keisti įstatymus“, – patikino jis.

Anot A.Vyšniausko, STT bus prašoma atlikti ir tam tikrų asmenų, susijusių su Kauno savivaldybe, ryšių analizę su įmonėmis, jų akcininkais, ar nėra interesų susikirtimo. Šiuo metu yra gryninamas sąrašas asmuo, kurie turėtų patekti į tokį vertinimą. Galvojama ir apie gilesnę analizę tų pačių viešųjų pirkimų ir jų procedūrų – bus pasitelkiami ekspertai.

Tikina, kad vaizdas – ne koks

Kalbėdamas apie „Statybų kodo“ skundą ir ar savivaldybė Seimo nariams pateikė savąją istorijos versiją, A.Vyšniauskas teigė, kad Statybos valdymo skyriaus vedėjas tiesiai šviesiai pripažino, jog savivaldybė realiai pirko vieną objektą, tačiau techninis projektas ir statybos leidimas buvo kitokio tipo objektui.

„Mane stebina, kad savivaldybė sako, jog viskas čia ok, niekas nepabrango. Kaip galima pirkti vieną, o įgyvendinti kitą? Man tai nėra suprantama, net ir jei fiksuojama medžiagų ir darbų kaina. Nesuprantu, kaip toks modelis gali veikti. Suprantu, kad gali būti papildomi darbai perkami, įstatymas leidžia iki 15 proc. jų, bet kai tu perki vieną objektą, o statai kitą, atsiranda trečia, ketvirta versija, „Statybų kodo“ pasiūlymai, sumos viršija 15 proc., taip negali būti. Jei tokiu keliu eini, galbūt būtų atsiradęs kitas statytojas, kuris būtų įgyvendinęs nuo pradžių tą projektą už mažesnę kainą. Esmė projekto negali keistis.

Atrodo labai, labai blogai. Mane tai stebina ir negaliu suvokti, kaip savivaldybė iki tokios situacijos nueina. Akivaizdi netvarka, aiškinsimės“, – žadėjo A.Vyšniauskas.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Lampėdžio ežero pakrantė
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Lampėdžio ežero pakrantė

Jam pati viešųjų pirkimų procedūra atrodo „labai keistai“. A.Vyšniauskas neva klausęs V.Abramavičiaus, o kaip yra su kitais savivaldybės viešaisiais pirkimais, gal tai – tendencija. Į šį klausimą jis išgirdęs atsakymą: „Taip blogai nėra tuose projektuose, papildomų darbų yra, faktas“.

A.Vyšniauskas įžvelgia darbų vykdymo kontrolės stoką, kai ją atlieka pats sutarties užsakovas.

„Po sutarties gali laisvai daryti tai, ką nori. Girdime iš šaltinių, kuriuos turime, kad ši praktika yra labai paplitusi ir tai kelia nerimą. Manau, kad ir kitose savivaldybėse tai yra paplitę, klausimas tik dėl paplitimo masto. Kodėl ėmėmės Kauno? Nes tai didelė savivaldybė, problemos matosi plika akimi. Ateityje bus galima pasižiūrėti į visą Lietuvą“, – nuomonę išsakė Seimo narys.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min