Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugsėjo 3d. 11:57 , Atnaujinta: 2019 rugsėjo 3d. 12:11

Kauno klinikų vaikų gydytojas R.Kėvalas apie meningokoką: esame ant parako statinės

Diskusija „Meningokokas B: dabarties tendencijos ir apsauga“
Josvydo Elinsko / 15min nuotr. / RImantas Kėvalas

Lietuvoje meningokoku sergama daugiau negu kitose Europos Sąjungos šalyse. Anot Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovo Rimanto Kėvalo, sergamumas Lietuvoje yra toks didelis, jos esame lyg ant parako statinės. Mokslininkė Aurelija Žvirblienė teigia, kad sergamumo priežastys iki šiol nėra žinomos.

Antradienio rytą vyko diskusija „Meningokokas B: dabarties tendencijos ir apsauga“, kurioje dalyvavo R.Kėvalas, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja A.Žvirblienė, verslininkė Julija Žižė ir menininkas Algimantas Kensminas. Šis pristatė kūrinį „Čia tik lėlė“, vaizduojantį nuo meningokoko infekcijos nukentėjusį vaiką.

Lietuvoje – vienas didžiausių sergamumų ES

Lietuvoje sergamumas meningokokine infekcija yra vienas didžiausių Europos Sąjungos šalyse.

2017 m. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro statistika rodo, kad Lietuvoje yra užfiksuoti 2,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, Airijoje – 1,4, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje 1,2, o Estijoje ir Latvijoje po 0,3 atvejus.

Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovo Rimanto Kėvalo teigimu, šie skaičiai gąsdinantys.

„Pas mūsų artimiausius kaimynus infekcija pasitaiko septynis–aštuonis kartus rečiau. Esame ant parako statinės. Parako statinė gali sprogti ir atnešti dar didesnių aukų, negu mes turime. Sergamumas yra didžiulis“, – sako jis.

R.Kėvalas taip pat teigia gavęs įdomios informacijos, liudijančios, kad meningokokas išskirtinė problema Lietuvoje buvo ir bemaž prieš šimtą metų.

„Man atsiuntė 1937-aisiais vaikų ligų gydytojos Vandos Tumėnienės straipsnį apie meningokoko problemą tuometinėje Antano Smetonos Lietuvoje. Kas keisčiausia, absoliučiai ta pati situacija – sergamumas išsiskiriantis iš visos Europos, didžiausia problema vaikams iki 5 metų. Mokslininkai negali paaiškinti, kodėl taip yra“, – sako medikas.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pernai Lietuvoje užregistruota 40 susirgimo meningokokine infekcija atvejų, iš kurių pusė – 20, vaikų iki penkerių metų. Pernai penki susirgusieji mirė, tarp kurių keturi vaikai iki penkerių metų.

Užpernai – 2017 m. – Lietuvoje užregistruotas 81 susirgimas meningokokine infekcija, iš jų – 11 mirčių (penki vaikai iki penkerių metų amžiaus).

Šių metų duomenimis (iki birželio 7 d.), užfiksuota 20 meningokokinės infekcijos atvejų – 2 vaikams iki 5 m. amžiaus susirgimai tapo lemtingi.

Specialistai ragina skiepytis

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja Aurelija Žvirblienė teigia, kad ligi šiol nėra aišku, kas lemia didelį sergamumą Lietuvoje. Jos teigimu, yra tik svarstymai, pavyzdžiui, galbūt priežastis slypi lietuvių imuninėje sistemoje.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./ Aurelija Žvirblienė ir Rimantas Kėvalas
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./ Aurelija Žvirblienė ir Rimantas Kėvalas

Jos teigimu, Europoje, kaip ir Lietuvoje, dominuojantis meningokoko tipas yra B, nuo šios infekcijos skiepyti Europoje pradėta 2013-aisiais.

Mokslininkė taip pat atkreipė dėmesį į skiepų priešininkų teiginius. Jos tikinimu, vakcinos nesukelia autizmo, jose nėra gyvsidabrio, taip pat nėra beždžionių, abortuotų kūdikių ląstelių, jos nesukelia infekcinės ligos, taip pat nesilpnina imuniteto, o homeopatija ir maudynės eketėje nėra alternatyva skiepams.

Mediko R.Kėvalo teigimu, jam keista, kad turėdami labai efektyvią vakcinaciją žmonės vis tiek vengia skiepytis.

„Susiduriame su tėvų požiūriu. Dešimt–penkiolika procentų galvoja, kad žemė yra plokščia. Nesileidžiu į diskusijas, kad žemė yra apvali. Bet svarbiausias dalykas tiems trisdešimt ar keturiasdešimt procentų, kurie neturi savo nuomonės. Jiems reikia ramiai paaiškinti, ko jie bijo, kokios šalutinės reakcijos gali būti, išgirsti jų argumentus, kodėl nenori skiepytis“, – teigia medikas.

Kartu jis prideda, kad yra sutikęs tėvų, pasigailėjusių, kad neskiepijo savo vaiko po to, kai šį užklupo infekcija.

Remiantis „Spinter tyrimų“ liepos mėnesį daryta apklausa, kurioje dalyvavo 510 tėvų, auginančių iki 10 m. amžiaus vaikus, 62 proc. jų žino nepakankamai, kad susidarytų objektyvią nuomonę apie meningokoką B ir jo keliamą grėsmę.

Klastinga liga

Meningokokinė infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, vis dėlto dažniausiai ja serga vaikai iki 5 m. Specialistai teigia, kad didesnę riziką susirgti turi rūkantys asmenys bei vaikai, kenčiantys nuo pasyvaus rūkymo, esant silpnam imunitetui, persirgusiems gripu ar kitomis virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis, taip pat esant imunosupresinės būklės.

Infekcija iš pradžių nepasireiškia, bet vėliau ji smogia greitai ir stipriai. Susirgęs kūdikis gali būti mieguistas, vangus ir net žadinamas nenubunda, nenori būti paimtas į rankas, jo kūnelis įsitempęs, o judesiai trūkčiojantys, nekoordinuoti. Taip pat vaikeliui būna sunku kvėpuoti arba tą daro labai greitai, kankina drebulys, oda tampa dėmėta, išblyškusi ar net pamėlusi. Kūdikiai taip pat gali viduriuoti, vemti, nenorėti gerti ar valgyti, nuolat verkti, spiegti ar skleisti neįprastus garsus.

Įtarus vaiko susirgimą, būtina jį kuo skubiau vežti pas medikus. Kiekviena valanda tokioje situacijoje tampa ypač svarbi.

Užsikrėtę suaugusieji gali jausti gripo ar peršalimo simptomus – karščiavimas arba nesibaigianti sloga gali būti pirmasis susirgimo požymis. Taip pat sustingęs kaklas ir intensyvius gerklės skausmas, bendras silpnumas, pykinimas, kliedėjimas, staigus kvėpavimas, jautrumas šviesai ir garsams, apsnūdimas ar net sąmonės netekimas. gali rodyti susirgimą. Užsikrėtęs taip pat gali skųstis staigiais ir stipriais skausmais sąnariuose, galūnėse ar pilve.

Medikų teigimu, šios infekcijos sukėlėjai yra ypač paplitę visoje visuomenėje – nuo 5 iki 10 proc. asmenų gali nešioti meningokokus be jokių simptomų. Tikinama, kad infekcija plinta oro lašeliniu būdu, kuomet yra artimas kontaktas su sergančiu ar bakterijos nešiotoju. Pavyzdžiui, užsikrėsti galima atsigėrus iš to paties puodelio.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Diskusija „Meningokokas B: dabarties tendencijos ir apsauga“
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Diskusija „Meningokokas B: dabarties tendencijos ir apsauga“

Skiepija nemokamai

Nuo praėjusių metų liepos Į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių buvo įtraukti skiepai nuo B tipo meningokokinės infekcijos.

Skiepijimo B tipo meningokokinės infekcijos vakcina schemą sudaro trys dozės: pirmąją vakcinos dozę gaus dviejų mėnesių kūdikiai, antrąją – keturių mėnesių, trečiąją – 12–15 mėnesių vaikai.

Nors skiepai nemokami, Valstybinės ligonių kasos (VLK) šių metų pradžios duomenimis, tėvai mažylius skiepija vangiau nei buvo tikėtasi.

„Pernai liepą VLK nupirko 45 tūkstančius vakcinos nuo B tipo meningokokinės infekcijos dozių, kad būtų padengtas visas galimas vakcinų poreikis naujagimiams. Naujausiais duomenimis, šiuo metu vakcinos yra sunaudota apie 9800 dozių, kuria buvo paskiepyta beveik 8300 naujagimių. Taigi tėvai savo vaikus skiepija mažesnėmis apimtimis, nei buvo planuota, nors tam yra suteiktos visos galimybės“, – sausio mėnesį kalbėjo VLK Sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo skyriaus vedėja Lina Reinartienė.

Komentarai: 3

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera
Parašykite atsiliepimą apie 15min