Dabar populiaru
Publikuota: 2018 lapkričio 17d. 18:52

Kauno valdžia paaiškino, kodėl mirštančiųjų norus pildančiai įstaigai neskiria patalpų

Kauno hospiso namų buveinė
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Kauno hospiso namų buveinė

Nepagydomų ligonių paskutinius norus pildančio Kauno hospiso namų direktorė Kristina Krasko, duodama interviu 15min, metė akmenį į Kauno valdžios daržą – įstaigai neskiriamos patalpos. Apie dažnai girdėtą atsakymą „ne“ antrino ir hospiso steigėja Žanna Jankovskaja. Kauno miesto savivaldybė 15min paaiškino, kodėl neranda vietos šiems geradariams.

„Žinau, mes ne Vilniaus hospisas, kuris sulaukia nemažai dėmesio, nes turi stacionarą, tačiau mūsų savanorių ir darbuotojų atliekamas darbas taip pat vertas didžiausios pagarbos. Savo paslaugas teikiame ligonių namuose, jiems įprastoje aplinkoje. Veikiame jau ketverius metus, norėtume atidaryti hospiso namus, tačiau Kauno valdžia patalpų neatranda. Susiradome patys, pasiūlėme, tačiau ir vėl išgirdome „ne“.

Patalpos leistų suteikti kiek poilsio mirštančiųjų artimiesiems, o ir patys ligoniai geriau pasijustų pakeitę neigiamų pojūčių pritvinkusią aplinką, tačiau yra kaip yra. Kokias sąlygas turime, tokiomis ir veikiame. Prisitaikome. Nelaukiame, kol mums paduos, suteiks kažką. Mes duodame, mes nešame gailestingumą, rodome, kad galima mylėti tą, kuriam labai sunku, kuris jaučiasi vienišas, nesulaukia pagalbos arba bijo jos paprašyti“, – itin atviro ir jautraus pokalbio su 15min žurnaliste metu lapkričio pradžioje teigė K.Krasko.

Nepagydomus ligonius į paskutiniąją kelionę palydintys Kauno hospiso namai šiuo metu vienija apie 100 savanorių, kurie susitinka kas mėnesį, norėdami pasidalinti patirtimi, išklausyti kokius mokymus. Tad kaskart įstaigos vadovai priversti leistis į susitikimui tinkamos vietos paieškas. Nuolatinės patalpos priverstų ir šiuo atžvilgiu.

Į valdžią kreipėsi bent 10 kartų

„Jūsų iniciatyvumas vėl sukėlė viltį turėti stacionarą. Net pačiai graudu pasidarė, kiek visko dariau, ėjau, prašiau... Ir veltui“, – paklausta, kiek kartų kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl patalpų skyrimo, atsakė Ž.Jankovskaja.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Žanna Jankovskaja, Kauno hospiso namų įkūrėja
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Žanna Jankovskaja, Kauno hospiso namų įkūrėja

Vien 2015 metais įvyko 7 susitikimai su vietos valdžia – su tuomečiais vicemerais. Susitikimų metu aptartos galimybės steigti Kauno hospiso namų stacionarą, užsiminta apie aptiktą tinkamą pastatą Aleksote, S.Dariaus ir S.Girėno g. 29A (vėliau ten įsikūrė karinės technikos muziejus). Baigiantis metams Kauno hospiso namų steigėja netgi sulaukė vicemero Sigito Šliažo skambučio su griežtu prašymu netrukdyti ir nesiųsti jokių laiškų.

Vien 2015 metais įvyko 7 susitikimai su vietos valdžia.

Pastarąjį kartą Kauno miesto savivaldybėje ji lankėsi 2018 metų kovo 8 dieną. Buvo priimta bendrame gyventojų sraute, ne kaip įstaigos vadovė. Susitikimui vadovavo mero pavaduotoja Rasa Šnapštienė. Rezultatas – apvalus nulis.

Kreipėsi ir į merą V.Matijošaitį

Bandyta prisibelsti ir į mero Visvaldo Matijošaičio kabinetą. Šių metų kovo 17 dieną siųstame prašyme dėl priėmimo norėta aptarti galimybę Kauno miesto savivaldybei dalyvauti Kauno hospiso namų veikloje.

„Ateiname, kai medicina tampa bejėgė раdėti ir žmonių fiziniai, materialiniai, dvasiniai, moraliniai resursai būna išeikvoti galutinai. Padedame artimiesiems priimti situaciją, mokome, kaip slaugyti be žalos pacientui ir sau. Mirties valandą jie žino, kad bet kurią akimirką gali paskambinti ir mes atsiliepsime. Lankome juos ir toliau ро mirties – gеdėjimе. Sunkios būna tos dienos.

Esame profesionalai, išsiugdėme tokius specialistus, kurių neturi nei viena medicinos įstaiga аr slaugos ligоninės. Kauno hospise savanoriauja apie 100 brandžių asmenybių. Miestas gali didžiuotis tokiais žmonėmis.

Kauno hospisas neprašo finansinės paramos (nors ir neatsisakytume). Kauno hospisas siūlo Kauno miesto savivaldybei dalyvauti šioje didingoje veikloje, kuri visame pažangiame pasaulyje laikoma prioritetine. Jeigu Kauno miesto savivaldybė taptų Kauno hospiso dalininku, ženkliai рrаsiрlėstų pagalbos mąstai. Galėtume panaudai paimti seną nereikalingą miestui pastatą ir iš jo раdаrуti pavyzdingus hospiso namus. Lėšų surinksime. Galėtume paskirti direktoriumi savivaldybės рrоfеsiоnalų direktorių. Svajotume dėl kai kurių раrеigуbių арmоkėjimо, bet iki šiol sugebame verstis savo jėgоmis.

Gerbiamas mеrе, būkime kаrtu, siekiant Kauno miesto gеrоvės ir žinomumo. Į Kauną turi lygiuotis visa Lietuva visoje gyvenimo pilnatvėje – nuo jo рrаdžios iki garbingos pabaigos. Šioje srityje turime visus pranašumus aplenkti kitus Lietuvos miestus. Deja, jau ketvirti metai tinkamo dėmеsiо Kauno hospiso veiklai iš jūsų aplinkos nesulaukiame“, – tokiais žodžiais į V.Matijošaitį kreipėsi Kauno hospiso namų steigėja, pateikusi ir nuotraukas, vaizdžiai iliustruojančias, kuo hospisas skiriasi nuo ligoninės ir slaugos namų.

Sulaukė A.Guogos susidomėjimo

Kauno hospiso namų direktorė prisipažino 2015 m. besikreipusi ir į Kauno rajono savivaldybės merą. Buvo nutarta, kad Kauno rajonui hospiso nereikia, yra slaugos namai.

„Kreipiausi ir į Šv. Jurgio bažnyčią – jie ką tik buvo atgavę patalpas ir svarstė, kaip jas panaudoti. Bet vienuolis pamąstęs atsakė, kad vis dėlto tose patalpose steigs senelių namus. Ten dabar veikia Šv. Klaros namai. Vienas Šilainių mikrorajone veikiantis vienuolynas pasiūlė patalpas už 3 mln. eurų – jos šaltos, nėra perdengimų. Pastato rekonstrukcijai prireiktų dar 10 mln. eurų.

Vienu momentu mūsų veikla susidomėjo verslininkas, Europos Parlamento narys Antanas Guoga. Prašė paskaičiuoti, kiek mums reikėtų lėšų.

Kalbėta ir su įtakingais, turtingais žmonėmis. Vienu momentu mūsų veikla susidomėjo verslininkas, Europos Parlamento narys Antanas Guoga. Prašė paskaičiuoti, kiek mums reikėtų lėšų. Radome puikų variantą Garliavoje, bet savininkė pareikalavo 3 mln. eurų – tiesa, už 2 pastatus, pritaikytus, su visais leidimais. A.Guoga atsisakė“, – tai, kad paieškų keliai driekėsi įvairiomis kryptis, pripažino Ž.Jankovskaja.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Antanas Guoga
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Antanas Guoga

Užsiminė ji ir apie vieną dvasingą pažįstamą, kuris pasiūlė išpirkti plotą ir pastatyti hospisui naujas patalpas.

„Jis turi Šilainių mikrorajone jogų centrą ir nutarė išpirkti šalia esančią žemę hospisui. Žemė turėjo 17 bendrasavininkų. Iš vienuolikos žmonių pažįstamas išpirko žemę (skolindamasis pinigus iš giminaičių) per pusę metų. Liko penki žmonės, kurie niekaip nepasiduoda, laukia, kada į tą vietą ateis prekybos tinklas ir už žemę pasiūlys brangiau.

Kol buvo išperkama žemė, savanorė (profesionali architektė) suruošė detalų būsimo hospiso projektą. Labai daug pastatų apžiūrėjome per tą laiką, deja, mes jų neįperkame ir nuomotis mums būtų per brangu. O statyti naują taip pat nepavyko“, – nusivylusi kalbėjo Kauno hospiso namų steigėja.

Kauno hospiso namų nuotr./Savanorės paruoštas Kauno hospiso namų projektas
Kauno hospiso namų nuotr./Savanorės paruoštas Kauno hospiso namų projektas

Strategiškai svarbus klausimas ar ne?

Kiek kurioziška, kad lapkričio 6 dieną Kauno miesto savivaldybė pasiskelbė, jog Kaunas užbaigė slaugos ligoninių reformą. Pranešta, kad trys Kaune veikusios slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės jau veikia kaip viena įstaiga, kad jas sujungęs miestas plečia paslaugų apimtis ir gerina kokybę.

„Ši reforma nėra vien tik fizinis įstaigų apjungimas į vieną juridinį asmenį, bet ir reikšmingas žingsnis siekiant gerinti jų darbą ir didinti veiklos mastą. Kaunas šį klausimą laiko strategiškai svarbiu, kad būtų deramai pasirūpinta tiek garbaus amžiaus sulaukusiais senjorais, tiek ir kitais itin sunkių ligų paliestais žmonėmis. Neužtenka vien kalbėti apie orią senatvę bei kokybiškas medicinines paslaugas. Turime daryti viską, kad jos būtų visavertiškai užtikrintos visiems gyventojams, kuriems yra būtinos“, – išplatintame pranešime tikino ta pati Kauno mero pavaduotoja R.Šnapštienė.

Pasak vicemerės, ateityje numatoma didinti stacionarių slaugos, palaikomojo gydymo ir paliatyviosios pagalbos vietų skaičių, o kartu integruoti kompleksines paslaugas, nes sveikatos ir socialinės problemos dažnai būna neatsiejamos. Tad kodėl neatlygintai nepagydomus ligonius slauganti Kauno hospiso namų komanda nenusipelno savivaldybės dėmesio?

Vida Press nuotr./Slauga
Vida Press nuotr./Slauga

Sieks bendradarbiauti

Pasak Kauno miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėjos Jolantos Baltaduonytės, VšĮ „Kauno hospiso namai“ – labai sveikintina ir vertinga kauniečių iniciatyva, darniai papildanti miesto teikiamas socialines paslaugas. Paliatyviajai pagalbai Kaunas, anot jos, pastaruoju metu skiria daug dėmesio.

„Iki šiol Kaune buvusios trys atskiros slaugos ligoninės nuo spalio mėnesio veikia kaip viena įstaiga – K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė, sudaryta iš trijų padalinių – Petrašiūnų, Vičiūnų ir Panemunės. Šiai dienai joje yra 345 vietos, o bendrai visame Kaune – 535 slaugos lovos. Atsilaisvinusias prijungtų įstaigų administracines patalpas planuojama pritaikyti ypač sunkios būklės pacientų slaugai ir palaikomajam gydymui.

Patalpų klausimas šiuo atveju nėra esminis, nes stacionarių vietų paliatyviajai pagalbai mieste esama nemažai ir jų artimiausiu metu dar daugės.

Tai ne vien tik fizinis įstaigų sujungimas, bet ir siekis gerinti jų darbą, plėsti veiklą, kad žmonės sulauktų visapusiškos pagalbos ir netektų laukti eilėse. Jau dabar Kaune siūloma lankomoji priežiūra bei dienos socialinė globa, apimanti ir slaugą, o ilgainiui bus teikiama dar daugiau kompleksinių sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų, kur dirbs kompetentingų specialistų komandos. Siekiame sujungti slaugą ir globą“, – teigė J.Baltaduonytė.

Jos įsitikinimu, Kauno hospiso namų veikla šiuo atveju gali svariai prisidėti prie bendro darbo, siekiant padėti ypač sunkios būklės ligoniams bei jų artimiesiems.

„Čia ypač svarbi aplinkybė, jog žmonės yra labiau linkę paskutines gyvenimo dienas praleisti būtent namuose – sau įprastoje ir artimoje aplinkoje, sulaukdami deramo rūpesčio bei priežiūros. To paprastai pageidauja ir jų artimieji. Svarbiausia – suteikti jiems kokybišką pagalbą bei visavertę paramą. Šiuo atveju efektyvesnis veiklos modelis galėtų būti sujungiant pastangas bendram tikslui ir veikiant išvien. Tad Kauno hospiso namų teikiama paliatyvioji pagalba sergančiųjų namuose kaip tik atitinka tokią koncepciją“, – paaiškino ji.

Kauno hospiso nuotr./Kauno hospiso namų buveinė
Kauno hospiso nuotr./Kauno hospiso namų buveinė

Savivaldybė: patalpų klausimas nėra esminis

J.Baltaduonytė pabrėžė, kad programoje „Iniciatyvos Kaunui“ pernai buvo skirtas 1 400 eurų finansavimas „Kauno hospiso namų“ projektui įgyvendinti, skatinant miesto bendruomenės, ypač jaunimo, savanorystę.

„Patalpų klausimas šiuo atveju nėra esminis, nes stacionarių vietų paliatyviajai pagalbai mieste esama nemažai ir jų artimiausiu metu dar daugės. Kur kas labiau šiuo metu reikia plėtoti su tuo susijusias paslaugas gyventojams į namus. Itin sunkios sveikatos būklės, nesavarankiškiems ligoniams Kaune teikiamos ilgalaikės socialinės paslaugos, o jų artimiesiems numatyta trumpalaikė, iki pusmečio trukmės, atokvėpio paslauga. Savivaldybė prie to prisideda apmokėdama paslaugų teikėjams dalį jų kainos.

Šiuo atveju išties yra nemažai galimybių partnerystei su hospisu, teikiant su paliatyviąja pagalba susijusias paslaugas sergančiųjų namuose“, – pabrėžė pašnekovė.

Pasak jos, jau dabar Kaune veikia apie dešimt privačių socialinės globos įstaigų.

„Taigi šiai dienai matome galimybę greta kitų socialines paslaugas teikiančių organizacijų bendradarbiauti ir su Kauno hospiso namais. Tam tereikia, kad ši viešoji įstaiga įgytų Socialinės priežiūros departamento prie SADM išduodamą licenciją socialinei globai teikti. Tuomet organizacija įgyja teisę nuomotis patalpas lengvatinėmis sąlygomis“, – paaiškino Kauno miesto savivaldybės atstovė.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kristina Krasko
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kristina Krasko

Skirti patalpų neleidžia įstatymai

Kalbėdama apie patalpas hospiso stacionarui, J.Baltaduonytė pirštu bedė į šalies įstatymus, kurie numato, kad suteikti patalpas nevyriausybinei organizacijai savivaldybė gali tik tuo atveju, kai ji pati yra viešosios įstaigos dalininkė arba savininkė.

„Kauno savivaldybei perėmus privačiai sukurtą iniciatyvą, ji dubliuotųsi su K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės funkcijomis. Nepaisant to, esame nusiteikę tęsti dialogą su šia ir kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis, nes kiekvienos iš jų atliekamas socialinis darbas prisideda siekiant miestui bei jo žmonėms reikšmingų tikslų“, – paaiškino ji.

Suteikti patalpas nevyriausybinei organizacijai savivaldybė gali tik tuo atveju, kai ji pati yra viešosios įstaigos dalininkė arba savininkė.

J.Baltaduonytės teigimu, pasaulinės hospisų veiklos tradicijos ir Vilniaus hospiso pavyzdys liudija, kad čia aktyviai dalyvauja bei prisideda bažnyčia, skyrusi pastatą ir sostinėje sesers Michaelos Rak įkurtam Palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos stacionariam hospisui.

„Kaunas taip pat palaikytų tokią iniciatyvą, o tuo pačiu pagal įstatymų suteikiamas galimybes prisidėtų prie organizacijos tikslų įgyvendinimo“, – pažadėjo J.Baltaduonytė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria
Parašykite atsiliepimą apie 15min