2025-09-20 08:00 Atnaujinta 2025-09-23 15:27

Keisti pavadinimą ar ne: kaip jaučiasi Rusų gatvės Kaune gyventojai?

Daugiau nei trejus metus besitęsianti Rusijos invazija į Ukrainą paskatino Lietuvoje atsisakyti ne vieno su šia valstybe agresore susijusio monumento ar sovietinių laikų akcento. Ar reikėtų pervadinti ir Kaune besidriekiančią Rusų gatvę? 15min pasidomėjo, ar tokių svarstymų būta bei kaip jaučiasi kauniečiai, gyvenantys šioje gatvėje.

Šio straipsnio įgarsinimo gali klausyti tik 15min prenumeratoriai

Prenumeruoti
Rusų gatvė Kaune
Rusų gatvė Kaune / Karolinos Stažytės nuotr.

Tarpukariu laikinojoje sostinėje Kaune suformuotas ne vienas kvartalas, kuriame gatvių pavadinimai atspindėjo kokią vieną sritį.

Pavyzdžiui, Žaliakalnyje aplink stadioną užgimė pagoniškas gatvių tinklas – Perkūno alėja, Joninių, Paparčių gatvės.

Aplink Kauko laiptus „nugulė“ gėlių pavadinimai – Rūtų, Aguonų, Lelijų (tiesa, pasak Kauno gido Jono Oškinio, Svogūnų gatvės idėjos Kauno miesto taryba tarpukariu nusprendė, vis dėlto, atsisakyti), aplink Vaisių gatvę – įvairiausių vaisių pavadinimai. Šis Žaliakalnio kampelis dažnai net juokais pavadinamas „kompotu“.

O štai Žemuosiuose Šančiuose, tarp A.Juozapavičiaus prospekto ir Ringuvos gatvės, nusidriekė gatvės, kurių pavadinimai – tautybės: lietuvių, slavų, ukrainiečių, čekų, gudų ir t.t. Taip atsirado ir Rusų gatvė.

1923 metais jau minima

„Yra mįslė, ten labai įdomus dalykas susiformavo. Kitoje A.Juozapavičiaus prospekto pusėje taip pat yra tautų ir valstybių pavadinimų gatvių, bet labiau Šiaurės ir Vakarų Europos, pavyzdžiui, Švedų, Estų, Latvių, Vokiečių gatvės. O kitoje prospekto pusėje dominuoja slavų tautos.

1923 metų Lietuvos gyventojų surašyme šios gatvės jau minimos, nes buvo klausiama, kur žmonės gyvena. Išleidus 1935 metų Kauno planą, šios gatvės taip pat paminėtos“, – 15min teigė gidas, istorijos mokytojas Deimantas Ramanauskas.

Karolinos Stažytės nuotr./Rusų gatvė Kaune
Karolinos Stažytės nuotr./Rusų gatvė Kaune

Vis dėlto, anot jo, kai po Pirmojo pasaulinio karo buvo išleistas Šančių tikrosios padėties planas, tame kvartale vyravo visai kitokie pavadinimai.

„Yra įtarimų, kad tarp 1918 ir 1923 metų buvo vykdoma stipri gatvių pavadinimų politika. Šančiuose taip pat pakeisti tam tikrų gatvių pavadinimai“, – patikino pašnekovas.

Šančių prijungimas prie Kauno miesto vyko keliais etapais. 1919 metų kovą didžioji Žemųjų Šančių dalis jau priklausė Kaunui.

Jokių prieštaravimų

Paklaustas, kodėl tarpukariu buvo nuspręsta turėti ir Rusų gatvę, juk Lietuva tik ką buvo tapusi Nepriklausoma valstybė, išsivadavusi iš ilgamečio Rusijos imperijos jungo, D.Ramanauskas patikino, kad tarpukario spaudoje jam neteko aptikti reiškiamo nepasitenkinimo, jokios diskusijos, reikia šios tautybės gatvės pavadinimo ar ne.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą