Kita vertus, jis pabrėžia, kad tai naudinga, siekiant įvertinti, ar vykdoma politikos kryptis yra teisinga.
„Man atrodo, sakykime, kas klaidingai interpretuojama – tai, kad jeigu mes apie ką nors diskutuojame, tai reiškiasi kvestionuojame dabartinę politiką ir dėl to mes suponuojame, kad iškart ji bus peržiūrėta. Ne, reikia pasitikrinti, ar tikrai gerai tai, ką darome“, – trečiadienį publikuotame interviu portalui „Lrytas“ teigė ministras.
Taip jis kalbėjo valdantiesiems vis dažniau užsimenant apie galimą dialogo su Minsku atnaujinimą.
Valdančiosios Socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius yra sakęs, kad susitikimo viceministrų lygiu nelaikantis tabu bei pabrėžė, kad Lietuva turi reaguoti į partnerių – Europos Sąjungos, Jungtinių Valstijų – veiksmus.
Kita vertus, jis mano, kad grįžti prie svarstymų dėl politinio dialogo su Minsku galima būtų tik po to, kai Europos Sąjunga pratęs Baltarusijai taikomas sankcijas.
Lietuvos diplomatijos vadovas teigė palaikantis kylančias diskusijas apie sankcijų politiką, tikino turintis „krūvą argumentų“, kodėl tai yra vienas efektyviausių ekonominių, politinių įrankių.
„Jeigu kažkas mano, kad sankcijos neveikia – diskutuokime, ar sritis ne ta pasirinkta, ar jų, sakykime, įtvirtinimas neveikia, nes čia irgi yra dalis bėdų. Sankcijų apeidinėjimas yra didelė tema – ką ir mūsų visa vežėjų situacija parodė, kad ir čia mes turime, turbūt, pilkų atspalvių ne vieną“, – kalbėjo K.Budrys.
Pasak ministro, diskusijos apie pasiektus rezultatus ir sankcijų naudą gali vykti, tačiau negalima teigti, kad šios neatnešė norimų rezultatų, kol nėra išnaudoti visi resursai.
„Tol, kol mes neišnaudojame visų resursų tiek Rusijos atžvilgiu, tiek Baltarusijos atžvilgiu sankcijų politikoje, siekiant pakeisti jų elgesį, tol aš nesutinku šitoje situacijoje, kad sankcijos yra neveikianti priemonė, nes mes dar neįsitikinome“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Mes turime įgyvendinti sankcijų paketą pilna apimtimi. Amerika turi rezervų ir Europa turi rezervų. Ir dar turime daryti. Tai šitoje vietoje dėl politikos ir dėl laikysenos jokių pokyčių nėra“, – kalbėjo jis.
Ministras pabrėžė, kad Lietuvos pozicija dėl priežasčių, lėmusių sankcijų Baltarusijai įvedimą, nėra pakitusi, tad jis neįžvelgia priežasčių, kodėl jos turėtų būti panaikintos.
„Sankcijos buvo įvestos dėl žmogaus teisių pažeidimų, dėl padėjimo vykdyti agresiją prieš Ukrainą, dėl padėjimo Rusijai vykdyti karo nusikaltimus, kalbant apie vaikų grobimą ir indoktrinaciją. Kol tai nepasikeis, nėra pagrindo kalbėti apie sankcijų pakeitimą ir apie kokius nors švelninimus. Atvirkščiai – Lietuva išplėtė sankcijų režimą Baltarusijai“, – teigė jis.
Kaip rašė BNS, gruodžio viduryje JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Johnas Coale'as su Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos administracija sutarė dėl dalies politinių kalinių paleidimo ir sankcijų baltarusiškoms kalio trąšoms panaikinimo.
Tuomet politikos stebėtojai ėmė svarstyti, kad Vašingtonas gali imtis spausti ES ir Lietuvą vėl leisti šių trąšų tranzitą per Klaipėdos uostą.
Kalio trąšų gamybos milžinės „Belaruskalij“ produkcija per Lietuvą ir Klaipėdos uostą vežta iki 2022-ųjų vasario, kai Lietuva, argumentuodama JAV sankcijomis ir kitais nacionalinio saugumo sumetimais, jos vežimą sustabdė.
„Belaruskalij“ pernai gruodį dėl to pateikė ieškinį arbitražui ir iš Lietuvos reikalauja atlyginti 12,09 mlrd. JAV dolerių žalą.
Sankcijas baltarusiškoms trąšoms po kurio laiko pritaikė ir ES, dėl jų pratęsimo Bendrija spręs vėliau vasarį.
