Aplinkosaugininkų reikalavimas Klaipėdos uostui dalį savo teritorijos skirti želdiniams tapo tikru galvosūkiu. Dienraštis „Klaipėda“ rašo, kad pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančias normas želdinių plotai gamybinėse teritorijoje turi sudaryti nuo 10 iki 20 proc. teritorijų dalies.
„Klaipėdos uosto žemės teritorija siekia 519 hektarų. Jei uostui, kaip ir kitiems, būtų numatyta prievolė želdiniams skirti 12 proc. teritorijos, uostas jiems turėtų numatyti apie 62 hektarus“, – rašo dienraštis.
Vieno kvadratinio metro uosto žemės nuoma kainuoja apie 3 eurus, tad krovos bendrovės nieku gyvu nenori išsinuomotos teritorijos paskirti ne pelną nešančiai veiklai, o gėlynams. Deramasi su Aplinkos ministerija ir miesto valdžia, kad uosto akvatorija būtų prilyginama želdiniams. Kitas variantas – prievolę apželdinti dalį savo teritorijos uostininkai atliktų apželdinę laisvus miesto plotus.
Kol savivaldybės atstovai ieško plotų naujiems gėlynams ir medžiams, patys uostininkai jau ruošiasi laivybos kanalo gilinimo darbams. Neilgai trukus akvatorijos atkarpa nuo uosto vartų iki Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos laivų apsisukimo rato turėtų pasiekti 17 m gylį.
„Sutartis su konkursą laimėjusiu rangovu turėtų būti pasirašyta maždaug per dvi savaites. Realūs darbai galėtų prasidėti po 3-4 savaičių“, – rašo dienraštis „Vakarų ekspresas“.
Preliminariais apskaičiavimais, laivybos kanalo gilinimo darbai turėtų kainuoti 5 mln. eurų, o juos atliks Austrijos statybos milžinė „Strabag“.
