Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Klaipėda spaudos veidrodyje: Kur dingo Lietuvos laivyno didybė?

Klaipėdos uoste lankosi kruizinis laivas  „Marco Polo“
L. Sėlenienės nuotr. / Klaipėdos uoste lankosi kruizinis laivas „Marco Polo“
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Šalies žiniasklaida pastarosiomis dienomis neatitraukia akių nuo Klaipėdos uosto. Pirmadienio rytą atplaukęs laivas-dujų saugykla „Independence“ privertė dar kartą įvertinti Klaipėdos uosto svarbą visai šaliai. Tačiau ar didžiuojantis laivu milžinu susimąstoma, koks dar neseniai klestėjusio šalies laivyno likimas? Atsakymų į šį klausimą ieško Klaipėdos spauda.

Naujienų portalas www.ve.lt aiškinasi, kaip sunyko nepriklausomybės aušroje klestėjęs Lietuvos laivynas.

„Prieš du dešimtmečius, Nepriklausomybės pradžioje, Lietuva turėjo kone pusę tūkstančio laivų, o jos okeaninis laivynas buvo vienas didžiausių visame pasaulyje. Klaipėdos jūrų uoste bazavosi didžiulis žvejybos laivynas. Prie krantinių švartavosi okeaniniai žvejybos laivai, dideli transportiniai refrižeratoriai ir net plaukiojančios žvejybos bazės. Uoste buvo statomi ir remontuojami laivai, atsirado konservų, taros, kitų su žvejybos pramone susijusių gamyklų. Apie uostą formavosi ir visa miesto infrastruktūra, pramonės šakos“, – rašo portalas.

Susitraukusį Lietuvos laivyną liudija Lietuvos jūrų laivų registro duomenys. Juose užregistruoti  vos 108 laivai, plaukiojantys su Lietuvos vėliava.

Sparčiai besitraukiantį Lietuvos laivyną iliustruoja 2014 metų Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro duomenys.

Šiuo metu su Lietuvos vėliava plaukioja vos 108 laivai – 9 transportiniai refrižeratoriai, 28 krovininiai, 8 ro-ro keleiviniai keltai, 47 žvejybiniai, 10 vilkikų ir 6 specialiosios paskirties. Du trečdaliai Lietuvos jūrininkų dirba kitoms valstybėms priklausančiuose laivuose.

Ieškodamas atsakymo į klausimą, kas sunaikino Lietuvos laivyną, portalas www.ve.lt pateikia 1991 metų rugsėjo mėnesį įkurtos Lietuvos valstybinės žvejybos laivyno įmonės „Jūra“ istoriją.

„Taip atkūrus Nepriklausomybę pervadintas gamybinis susivienijimas „Litrybprom“, kurį sudarė tralerių, okeaninis ir refrižeratorių laivynai. „Jūra“ turėjo 21 mažąjį, 52 vidutinius ir 46 didžiuosius tralerius, penkias plaukiojančias bazes ir keturis refrižeratorius. Dar 1990 metais „Litrybprom“ dirbo 10,7 tūkstančiai žmonių. Nesugebėjusi prisitaikyti prie naujų ekonominių sąlygų ir padedama įvairiausio plauko politikų, valdininkų, verslininkų bei nusikaltėlių, viena iš stambiausiųjų Lietuvos įmonių žlugo“, – primena naujienų portalas.

Dienraštis „Klaipėda“ seka buvusio kino teatro „Vaiva“ likimą. Neseniai iki pamatų sugriautas pastatas atgimsta nauju pavidalu. Pranešama, kad jau po mėnesio klaipėdiečiai galės pamatyti, kaip atrodys rekonstruojamas statinys. Lapkritį turėtų būti užbaigtas jo fasadas. O visiškai buvęs kino teatras bus atnaujintas vasarį.

„Po rekonstrukcijos pastato plotas nesikeis ir išliks apie 1,8 tūkst. kv. metrų. Jame bus įrengtos komercinės patalpos. Numatoma, kad čia įsikurs prekybos centras, parduotuvėlės, kavinės. Bus suremontuota ir šalia pastato esanti aikštė – pakeista jos danga. Šioje aikštėje ateityje planuojama pastatyti skulptūrą“, – statybas seka dienraštis „Klaipėda“.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min