Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Klaipėdoje – Neringos dainiaus paroda

Klaipėdoje atidaroma neringiškio E.Jonušo paroda.
Klaipedos etnokultūros centro nuotr. / Klaipėdoje atidaroma neringiškio E.Jonušo paroda.
Šaltinis: 15min
0
A A

Trečiadienio vakarą Klaipėdos etnokultūros centre atidaroma vieno žymiausių Nidos menininkų, dailininko, tapytojo, skulporiaus, 2009 m. Liudviko Rėzos premijos laureato Eduardo Jonušo paroda „Su meile Kuršių nerijai“.

Vakaro metu Klaipėdos krašto dainas atliks Klaipėdos miesto etnokultūros centro folkloro sambūris „Audenis“, vadovaujamas Valerijos Jankūnaitės.

Parodoje eksponuojami tapybos darbai, skulptūra, senųjų Kuršių nerijos krikštų bei lėkių piešiniai.

E. Jonušas gimė 1932 m. balandžio 3 d. Mažeikių rajone. Per II pasaulinį karą su tėvais pasitraukė į Vokietiją. Pasibaigus karui, sugrįžo į gimtinę. Pakeliui, Lenkijoje, buvo suimtas ir pateko į Gardino kalėjimą. Po kurio laiko jį apgyvendino vaikų namuose. Iš ten Eduardas pabėgo ir grįžo į Mažeikius. Klaipėdoje gilino žinias muzikos srityje, neakivaizdiniu būdu mokėsi vidurinėje. 1951 m. buvo pašautas į sovietų armiją. Ten buvo nuteistas „už antitarybinę agitaciją“ ilgiems metams kalėjimo ir penkeriems metams tremties.

1952 m. išvežtas į Čitą, vėliau prie Amūro. Kalėjo Angarske, Irkutske. Gavęs leidimą sugrįžti į Lietuvą, apsistojo Klaipėdoje. Čia jis išbandė ir apšvietėjo, ir elektriko, ir architekto darbą. Tuo pat metu – nuolatinis savęs ieškojimas tame žemės lopinėlyje, kuris, lietuvio supratimu, buvo pats trapiausias, lengviausiai pažeidžiamas ir bene labiausiai visų geidžiamas – Kuršių nerijoje. Piešdamas, fotografuodamas, rinkdamas dėmesio vertus radinius E. Jonušas suprato, kad visam laikui turi įsikurti Nerijoje, kad tik čia savo kūriniais galės išsakyti tai, ką sukaupė gyvenimo institutuose.

Nuo 1956 metų apsigyvenęs Neringoje E. Jonušas pirmasis XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje ėmėsi gelbėti nykstančius iš medžio padarytus antkapinius paminklus – krikštus, surinko ir restauravo senųjų kuršių laivų vėtrunges, išpuošė Neringą savo sukurtomis medinėmis bei vario skulptūromis, daug nuveikė tvarkant Nidos bažnyčios interjerą. Vienas ryškiausių jo darbų – senovinio kurėno atkūrimas pagal senuosius brėžinius, atgabentus iš Vokietijos. Šį kurėną, vardu „Kuršis”, galima pamatyti Nidos uoste arba supantis tolyje ant marių bangų.

Šiandien, E. Jonušas – Neringos garbės pilietis, gyva šio krašto istorija. Dailininkai jį vadina tapytoju, tapiusį garsių šio krašto žmonių portretus, peizažus. Istorikai – žmogumi, kuris prikėlė iš užmaršties senąsias Nidos kapines, krikštus. Etnologai jį pažįsta iš didžiulio vėtrungių rinkinio. Buriuotojai žino, kaip žmogų, kuris pirmas po karo atkūrė kurėną. Šiais metais už  Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą Neringos savivaldybės sprendimu E.A. Jonušui skirta L. Rėzos vardo kultūros ir meno premija.

Eduardo Jonušo paroda „Su meile Kuršių nerijai“ atidaroma trečiadienį, 18 val. Klaipėdos etnokultoros centre.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min