Dabar populiaru

Naujausios

Publikuota: 2016 balandžio 26d. 17:02

Klaipėdos ateitis: ar taps Smiltynė uostamiesčio kurortu ir išskirtine oaze?

Į Jūrų muziejų sekmadienį jau vežiojo ir žirgų tempiamos karietos.
Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr. / Smiltynė

„Ar tikrai Smiltynė priklauso Klaipėdai? Pastaraisiais metais nelabai galėčiau tai pasakyti. Toks jausmas, kad Smiltynė niekaip nelimpa prie Klaipėdos. Klaipėdiškiams tai yra kažkieno, bet ne jų“, – apgailestaudama karčią tiesą dėliojo Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser. Tokie žodžiai nuaidėjo Klaipėdoje surengtoje konferencijoje „Smiltynė – Klaipėdos kurortas“. Joje skambėjo gausybė pagiriamųjų žodžių žaliajai Klaipėdos erdvei – Smiltynei, kuri galėtų tapti išskirtine erdve miestiečiams ar net būti paskelbta kurortine teritorija.

„Ši teritorija turi ypatingą savo vertę, džiaugiuosi, kad atsisukama į ją. Važiuodama čia galvojau, kad jūs kone pasigailėsite, kad mane čia pakvietėte, nes turiu išsakyti ir kai ką nelabai malonaus“, – atvirai kalbėjo A.Feser. Anot jos, tik tuomet, kai Klaipėda supras, jog ši unikali teritorija priklauso jai, viskas ir pasikeis.

Neišnaudota vieta

Važiuodama čia galvojau, kad jūs kone pasigailėsite, kad mane čia pakvietėte, nes turiu išsakyti ir kai ką nelabai malonaus, – atvirai kalbėjo A.Feser.

Moters teigimu, Smiltynė turi didžiulę pridėtinę vertę Klaipėdai, o kuria kryptimi eiti, savotiškai padiktuoja senosios nuotraukos, sukeliančios nostalgiją.

„Štai Klaipėdos vaizdas iš Smiltynės, iš kitos marių pusės. Ar jūs suvokiate, kokią turite jėgą šitame vaizde? Pati gyvenu Nidoje, viskas gražu, bet kai atvažiuoju į Smiltynę, tas kontrastas tarp uosto ir miesto toks didžiulis, jis, kaip jaunimas sako, „veža“. Sėdi gamtoe, kur ramuma, nėra automobilių, o ranka pasiekiamas mašinų gausmas, stresas, pramonė“, – kalbėjo A.Feser.

Ji teigė buvusi ir nuliūdinta, ir šokiruota, kuomet panaršiusi informaciją, skirtą turistams, tarp lankytinų miesto parkų neradusi nei Smiltynės, nei Kuršių nerijos.

„Šitaip ignoruoti Smiltynę – labai daug“, – apgailestavo direktorė.

A. Kubaičio nuotr./Smiltynė
A. Kubaičio nuotr./Smiltynė

Ji pateikė pavyzdį – Štralzundo miestą Vokietijoje, esantį UNESCO paveldo sąraše. Šis iš raudonų plytų pastatytas miestas save reklamuodamas pamini esąs tarp vandens ir gamtos, nors iki nacionalinio parko reikia važiuoti 50 km.

J.Andriejauskaitės/15min.lt nuotr./Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė Aušra Feser
J.Andriejauskaitės/15min.lt nuotr./Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė Aušra Feser

„Klaipėda turi tokią unikalią vietą. Pažiūrėkite, įvedus per paiešką „gražus miestas su paplūdimiais“, iškrenta visa eilė miestų, tai nepaprastai patrauklu, kadangi dažniausiai atostogauti važiuojantiems žmonėms reikia kultūros, barų, naktinio gyvenimo. Jei šalia turi galimybę maudytis, būti paplūdimyje, tai yra tai, ko keliaujantiems žmonėms labiausiai reikia. Smiltynę reikėtų reprezentuoti kaip miestą su paplūdimiu“, – įsitikinusi A.Feser.

Moteris neslėpė, kad jai baimę kelia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto planai tiesti rankas vis tolyn į Smiltynę. Jai norėtųsi, kad Kuršių nerija liktų tokia pat žalia. Unikalų šios erdvės grožį įvertino ir prieš porą metų čia viešėjęs UNESCO ekspertas, plaukdamas Kuršių mariomis žaviu stebuklu įvardijęs kontrastą kairėje ir dešinėje, kur tarp vandens susilieja uostas ir žalioji zona.

A.Feser teigimu, norėtųsi, kad prieš keletą metų pradėta plėtoti mintis, jog Kuršių nerija prasideda Smiltynėje, būtų įgyvendinama platesniais užmojais. Įgyvendinant projektus susiduriama su elementariais sunkumais – Smiltynėje nėra apsaugos, tad surengus parodą kažkam tenka pastatuose net ir nakvoti.

Kas yra kurortas – pirmiausia estetika, kartais užtenka keleto smulkmenų ir vieta tampa prijaukinta. Gal miestas tiesiog apželdintojus nusiųstų, kad Smiltynė primintų kurortą? – sakė A.Feser.

„Projektų buvo, tačiau dauguma vienkartiniai. Liko tik Linas Švirinas, žmogus, kuris atsivežė būgnus ir muzikavo. Ir toliau vyksta fantastiški užsiėmimai. Bandome įkurti šiokią tokią koncertinę erdvę, kurią Andrius Kulikauskas pavadino Smiltynės duobe. Ten reikia nors elementarios scenos. Renginiai pritraukia vis daugiau žmonių“, – pasakojo direktorė, pasidalijusi planais ir toliau vykdyti edukacines veiklas su dailininkais, muzikantais.

Siekiama, kad sutvarkius pastatus čia atsirastų edukacinis gamtos centras – gamtos mokykla, būtų galima rengti stovyklas. Didžiuliu traukos tašku, A.Feser manymu, gali tapti nuostabūs Smiltynės miškai, kurie galėtų virsti parkais su atokvėpio vietelėmis.

„Kalbame apie didžiulius projektus – Smiltynės Kurhauzą, jachtklubą, o juk žinome, ką reiškia didelis projektas ir kiek reikia laiko, kol jis įgyvendinamas. Kas yra kurortas – pirmiausia estetika, kartais užtenka keleto smulkmenų ir vieta tampa prijaukinta. O štai po medžiu Smiltynės miško darželio auklėtiniai pasodino našlaičių ir žmonės fotografuoja. Gal miestas tiesiog apželdintojus nusiųstų, kad Smiltynė primintų kurortą? Nutiestų kelią į tuos didelius projektus“, – apie estetikos stoką Smiltynėje kalbėjo parko direktorė, užsiminusi, jog sulaukti paramos iš Klaipėdos savivaldybės tiesiant šiaurietiško vaikščiojimo ar dviračių takus Kuršių nerijoje itin sudėtinga, o štai Neringos savivaldybė prisideda daug neraginta.

Ambicingi muziejaus planai

Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė įsitikinusi, kad neformaliai Smiltynė jau dabar yra kurortinė teritorija, tačiau tam, kad ši vieta taptų išskirtinė, reikia nuveikti labai daug.

„Klaipėdai Smiltynė tampa svarbi... Kalbama apie tai, apie ką mes tyliai kalbėjom užkulisiuose – Klaipėdai svarbu tapti poilsio, kokybiško laisvalaikio zona, ne tik kurortu. Tai formaliai sunkiai pasiekiama šiuo metu, tačiau einant mažais žingsniais tai įmanoma. Reikėtų susivokti, kad turime didžiulį turtą, nacionalinį parką, gamtą, kurios iki šiol nesugebėjom išnaudoti. Norėčiau 100 procentų sutikti, kad tai ilgalaikė programa, bet reikia pradėti šiandien, nuo mažų, patrauklių dalykų“, – kalbėjo O.Žalienė.

Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė
Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė

Anot jos, miestas turi aruodus, iš kurių reikia semti. Visų pirma čia galėtų atsirasti sveikatingumo takai, aikštelės, save realizuotų daugybę metų čia susirenkantys orientacininkai.

Pats Jūrų muziejus, įsikūręs Smiltynėje, savo strategijoje yra numatęs įspūdingų projektų – pamiškėje ištisus metus veikiančią sveikatingumo zoną su šiltu geoterminiu vandeniu, į aukštybes iškylantį atvirą stogą, ant kurio būtų galima užlipti ir pasigėrėti besimaudančiais žmonėmis.

Pernai atidarius rekonstruotą delfinariumą, jau kitąmet gegužę duris atvers iš pagrindų pasikeitęs muziejaus akvariumas.

Atvežti didžiulio tūrio akvariumai iš Prancūzijos, nepalyginsit su tuo, ką matėte prieš uždarymą. Bus įrengtas akrilo tunelis, kuriuo keliaudami matysite virš galvos praplaukiančias žuvis, – pasakojo O.Žalienė.

„Tai absoliučiai naujos kokybės, fizinio ir tematinio turinio objektas, visas pirmas ir rūsio aukštai jau dabar yra visiškai rekonstruoti. Atvežti didžiulio tūrio akvariumai iš Prancūzijos, nepalyginsit su tuo, ką matėte prieš uždarymą. Bus įrengtas akrilo tunelis, kuriuo keliaudami matysite virš galvos praplaukiančias žuvis. Numatomos naujos edukacinės erdvės“, – pasakojo O.Žalienė.

Ties Jūrų muziejumi yra 11,4 ha ploto baseinas, anksčiau priklausęs Žuvininkystės tarnybai, o dabar perduotas muziejui. Jame numatyta įkurti ruonių ir jūros paukščių reabilitavimo centrą. Išmesti, motinų palikti ruoniai kiekvieną pavasarį tampa problema. Per metus muziejus išgelbėja ir slaugo 15-20 ruonių. Šios veiklos svarbą įvertinusi Aplinkos ministerija šią veiklą jau įtraukė į ES finansuojamų projektų sąrašą.

Lietuvos jūrų muziejaus nuotr. /Lietuvos jūrų muziejus uždaromas rekonstrukcijai
Lietuvos jūrų muziejaus nuotr. /Lietuvos jūrų muziejus uždaromas rekonstrukcijai

„Esame susidėlioję struktūrą ir pradėję vizualizuoti Jūros gamtos, inžinerijų eksperimentinės veiklos centrą. Jei esate buvę Kopenhagoje, eksperimentariume, arba Tartu centre, tokius žinote. Galvojame, kad Klaipėdai ir mums prie veido labai tiktų su jūros technika susieti veiklos centrai, pažinimo centrai, visai šeimai skirtos zonos, objektai, kurie per konstravimą, modeliavimą, per aktyvų įsitraukimą perteiktų fizikos, chemijos, gamtos inžinerijos žinias, susietas su jūra, laivų statyba, uosto darbu, tai būtų mokslinių, technologinių žaidimų aikštelė. Tokie centrai labai populiarūs, gausiai lankomi, mažinantys sezoniškumą“, – įspūdingais planais dalijosi O.Žalienė.

Anot moters, Smiltynė gali būti išskirtinio poilsio vieta ir galėtų sujungti Lietuvos jūrų muziejaus devizą: drauge su jumis mokomės pažinti, džiaugtis ir saugoti žmogaus harmoniją su jūra.

Smiltynės perspektyvą tarsi iš fantastikos srities nepabijojo piešti ir „Smiltynės perkėlos“ direktorius Darius Butvydas, nušvietęs ateitį, kuomet Kuršių mariomis keleivius gabens amfibijos, o gal autobusai, kurie geba riedėti net ir sausuma. Esą gyvumo šiam gamtos kampeliui įpūstų vandens stotelės, kuriose kursuotų laiveliai, plukdydami keleivius iš įvairių miesto vietų.

Laikas atgaivinti legendą

Konferenciją Smiltynės tematika Klaipėdoje surengė savivaldybės administracija, ją inicijavo Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetas, kuriam vadovauja ekologija ir aplinkosauga itin besidomintis Simonas Gentvilas.

Savo pranešime „Kaip Smiltynė virs tikru kurortu“ jaunas politikas drąsiai kalbėjo, jog laikas pasakyti, jog Smiltynė iš tiesų yra kurortas, tačiau, deja, Klaipėda jo nėra atradusi iki galo. S.Gentvilo įsitikinimu, Klaipėda turėtų savo turizmo strategiją atgręžti į Smiltynę, tą patį turėtų padaryti ir Lietuva.

Smiltynė – Klaipėdos plaučiai, – įsitikinęs S.Gentvilas.

Politikas retoriškai klausė, kuo Birštonas, Druskininkai, Palanga ir Neringa bei kurortinių teritorijų statusą turinčios zonos –Anykščiai, Zarasai, Ignalina, Trakai skiriasi nuo Smiltynės ir konstatavo – niekuo. Smiltynė – Klaipėdos plaučiai, įsitikinęs S.Gentvilas.

„Oficialus prašymas dėl kurortinės zonos pripažinimo užtrunka, kur kas svarbiau sukurti kurortines prielaidas, kad būtų išvystyta infrastruktūra. Rudeniop Kulautuva bus įvardinta kurortine teritorija, galėtų būti ir Smiltynė”, – sakė S.Gentvilas.

Politiko įsitikinimu, kitapus marių esanti žalioji Klaipėdos pusė galėtų virsti meno ir muziejų erdve, lėto ir gurmaniško gyvenimo zona.

L. Sėlenienė/Simonas Gentvilas
L. Sėlenienė/Simonas Gentvilas

„Dabar mes gyvename intensyviai, bėgame iš posėdžio į posėdį, o ten galėtume atsipūsti. Ten, kur gurmaniškas ritmas, nėra automobilio, išvykimas į Smiltynę simbolizuotų tobulą dieną, – kalbėjo S.Gentvilas. – Dažnas atvykėlis klausia, kur galėtų pavalgyti su gražiu vaizdu. Džiaugiuosi „Smiltynės perkėla“, kuri sukūrė tokį objektą su vaizdu į marias. Klaipėda galėtų tapti sveiko miesto etalonu, kodėl neįkūnyti to Smiltynėje? Galėtų būti buriavimo simbolis, juk patys esame jūreivių palikuoniai, bet vis dar per mažai mokame buriuoti”.

Jis pasidžiaugė, kad pamažu juda Smiltynės Kurhauzo atgaivinimo darbai. Jau ieškomas investuotojas kultūros paveldo atnaujinimui. Kas atnaujintuose pastatuose galėtų įsikurti, kol kas tik pasvarstymai. Galbūt savotiška meno meka, o galbūt Santuokų rūmai, kurie Klaipėdoje dvelkia neromantiška sovietine dvasia.

Optimistiškai nuteikia trijų žemės plotų nuomos aukcionai. Vienas jų ant kopos, kur turėtų atsirasti restoranas su vaizdu į jūrą. Tikimasi, jog atgims ir Smiltynės smuklė, stūksanti ant kalnelio kairėje salos pusėje. Joje, kaip mena istorija, buvo sukurtas ne vienas germaniškas epas, yra gyvenę monarchai, pasaulinio lygo mokslininkai, kaip Alexanderis von Humboldtas.

Pamažu atgimsta ir Smiltynės jachtklubas, jame nuo gegužės sezono metu veiks 40 kambarių viešbutis. Dar vienas jachtklubas yra buvęs vadinamajame ledų rage, buvusiose laivų kapinėse. Visi dokumentai paruošti, ieškoma investuotojo, kuris imtųsi projekto įgyvendinimo.

„Smiltynės jachtklubo“ nuotr./„Smiltynės jachtklubo“ viešbučio vizualizacija
„Smiltynės jachtklubo“ nuotr./„Smiltynės jachtklubo“ viešbučio vizualizacija

Tereikia palaikymo

Klaipėdos savivaldybės Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas Almantas Mureika po konferencijos teigė, jog šis renginys optimistiškai įkvėpė ir norėtųsi, kad tie planai būtų realizuoti.

Valdininkas pripažino, jog neretai koją pakiša požiūrių susikirtimas. Klaipėdoje projektą palaiminę valdininkai susiduria su sostinėje veikiančių ministerijų ir kitų institucijų priešiškumu ir sumanymai užtrunka, sumenkinami ar sužlugdomi. Įspūdingus sumanymus išklausęs A.Mureika patikino, jog net ir susikertant požiūriams drąsos imtis veržlių projektų miesto savivaldybei tikrai nepristigs.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Gazas

Trūko kantrybė: vilniečiams pabodo viadukas, vedantis „iš niekur, į niekur“

Aktualu

Avarija prie Ilgakiemio: susidūrė sunkvežimis ir „Volvo“ automobilis, vienas žmogus nukentėjo

Aktualu

3 vaikų motinos V.Šestelinskajos dingimo užkulisiai: vyras jai grasindavo, bet paskutinėmis dienomis pagerėjo

24sek

Gedvydas Vainauskas grįžta į LKL?

Vardai

„Kitokie pasikalbėjimai“ su A.Mamontovu iš Islandijos: „Aš – bomžas, kuris turi gyvenamąją vietą“

Aktualu

Dūrė pirštu: Australija ir Nyderlandai oficialiai apkaltino Rusiją dėl MH17 reiso lėktuvo numušimo Rytų Ukrainoje

Verslas

„Luminor“ bankas klientus paliko be pervedimų

Aktualu

Staigmena į paskutinį skambutį susirinkusiems Klaipėdos abiturientams – Beatrich gyvos dainos

Vardai

Vienai turtingiausių moterų J.Blažytei brangiausias aksesuaras – Vytis: „Visada ilgiuosi Lietuvos“

Deuce

Skandalas teniso pasaulyje – pirmojo ATP šimtuko žaidėjas pralaimėdavo tyčia

Aktualu

Uteniškių šventę sutrikdė pasireklamuoti nusprendę socialdemokratai

Naujosios banglentės ekstremalams leis „skristi“ virš vandens

Gyvenimas

Ivanka Trump diktuoja madą – į moterų drabužines grįžta kostiumas

Kelionė baidare ledyno upe Kanadoje

Vardai

15 dalykų, kurių nebegali daryti Meghan Markle: sudie, asmenukės ir ryškūs nagai

Pasaulis kišenėje

Kelionių nuotraukos: 99,99 proc. garantija, kad šių kadrų nebus matęs niekas

Sportas

Tinklininkių pora pasikeis: Monika Povilaitytė laukiasi

Verslas

Darbuotojų ugdymas: kodėl ir kaip dažnai verta į tai investuoti?

Mokslas.IT

Vyksta rankos ilgio plėšrių kirminų invazija į Europą

Aktualu

Ukmergės rajono ugniagesiai kaimynų dienos proga pasirūpino 90-metės saugumu

Naujienos

Gazas

Trūko kantrybė: vilniečiams pabodo viadukas, vedantis „iš niekur, į niekur“

Aktualu

Avarija prie Ilgakiemio: susidūrė sunkvežimis ir „Volvo“ automobilis, vienas žmogus nukentėjo

Aktualu

3 vaikų motinos V.Šestelinskajos dingimo užkulisiai: vyras jai grasindavo, bet paskutinėmis dienomis pagerėjo

24sek

Gedvydas Vainauskas grįžta į LKL?

Vardai

„Kitokie pasikalbėjimai“ su A.Mamontovu iš Islandijos: „Aš – bomžas, kuris turi gyvenamąją vietą“

Aktualu

Dūrė pirštu: Australija ir Nyderlandai oficialiai apkaltino Rusiją dėl MH17 reiso lėktuvo numušimo Rytų Ukrainoje

Verslas

„Luminor“ bankas klientus paliko be pervedimų

Aktualu

Staigmena į paskutinį skambutį susirinkusiems Klaipėdos abiturientams – Beatrich gyvos dainos

Vardai

Vienai turtingiausių moterų J.Blažytei brangiausias aksesuaras – Vytis: „Visada ilgiuosi Lietuvos“

Deuce

Skandalas teniso pasaulyje – pirmojo ATP šimtuko žaidėjas pralaimėdavo tyčia

Aktualu

Uteniškių šventę sutrikdė pasireklamuoti nusprendę socialdemokratai

Naujosios banglentės ekstremalams leis „skristi“ virš vandens

Gyvenimas

Ivanka Trump diktuoja madą – į moterų drabužines grįžta kostiumas

Kelionė baidare ledyno upe Kanadoje

Vardai

15 dalykų, kurių nebegali daryti Meghan Markle: sudie, asmenukės ir ryškūs nagai

Pasaulis kišenėje

Kelionių nuotraukos: 99,99 proc. garantija, kad šių kadrų nebus matęs niekas

Sportas

Tinklininkių pora pasikeis: Monika Povilaitytė laukiasi

Verslas

Darbuotojų ugdymas: kodėl ir kaip dažnai verta į tai investuoti?

Mokslas.IT

Vyksta rankos ilgio plėšrių kirminų invazija į Europą

Aktualu

Ukmergės rajono ugniagesiai kaimynų dienos proga pasirūpino 90-metės saugumu

Vardai

Žinau, ką renkuosi

Atnaujinkime namus

Video

Metas rinktis

Maistas

Laikas griliui

Išlaikyk atostogų ritmą

Remontas be nervų

Sveikata

Automobilių švaros centras AINAVA

Ryškiems įvarčiams

Pasaulis kišenėje

Sulčių nauda

Naujas regėjimas

Unicef vaikų bėgimas „Už kiekvieną vaiką“

Renginių gidas

Parašykite atsiliepimą apie 15min