Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 09 12, 15:20

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje – unikali trachėjos operacija

Pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) atlikta unikali operacija – trachėjos apatinės dalies rezekcija. Medikų komanda priėmė itin reto atvejo iššūkį ir išsaugojo pacientei gyvybę bei atstatė kvėpavimo funkciją.
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atlikta unikali trachėjos operacija.
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atlikta unikali trachėjos operacija. / Klaipėdos universitetinės ligoninės nuotr.

Pacientė galėjo uždusti

Į Klaipėdos universitetinę ligoninę pacientė atvyko dėl ūmaus kvėpavimo nepakankamumo. „Negalėjau įkvėpti ir iškvepti. Atrodė, kad tuoj uždusiu. Nuodugniai ištyrę medikai informavo, kad vienintelė galimybė pasijusti geriau – operacija. Pasitikėjau Klaipėdos universitetinės ligoninės komanda, jų profesionalumu ir ryžausi. O šiandien nuoširdžiai dėkoju už galimybę vėl įkvėpti be baimės“, – savo istorija dalijosi 59 metų amžiaus pacientė Elita Senkevič, kuri po sklandaus pooperacinio laikotarpio nukreipta tolimesniam gydymui ir kontrolei.

Pasak KUL Krūtinės chirurgijos skyriaus vedėjo Aleksandro Bagajevo, pacientės atvejis buvo itin retas ir sudėtingas. Mat dažniausiai trachėjos susiaurėjimas (stenozė) aptinkamas kaklinėje jos dalyje ir pakankamai lengvai bei įprastai gydomas. „Tačiau šis atvejis unikalus tuo, kad atlikus fibrobronchoskopiją stenozė fiksuota trachėjos apatiniame trečdalyje ties trachėjos bifurkacija (išsišakojimu) iki 0,5 cm spindžio. Atlikus krūtinės ląstos kompiuterinę tomografiją virš trachėjos išsišakojimo stebėta apie 1,5 cm ilgio stenozė. Ši patologija buvo sąlygota ilgalaike dirbtine plaučių ventiliaciją dėl galvos smegenų insulto. Nesiimant skubių veiksmų – moteris galėjo tiesiog uždusti. Gyvybiškai svarbi buvo kiekviena minutė“, – paaiškino gydytojas chirurgas.

KUL nuotr./KUL gydytoja anesteziologė reanimatologė Geda Klimavičiūtė ir Krūtinės chirurgijos skyriaus vedėjas Aleksandras Bagajevas
KUL nuotr./KUL gydytoja anesteziologė reanimatologė Geda Klimavičiūtė ir Krūtinės chirurgijos skyriaus vedėjas Aleksandras Bagajevas

Dvi sudėtingos užduotys

Ligonė operatyviai aptarta gydytojų konsiliume: nuspręsta pagal gyvybines indikacijas taikyti chirurginį gydymą – trachėjos apatinio trečdalio rezekciją.

„Efektyviausias trachėjos stenozės gydymo būdas, o ir vienintelis šios pacientės atveju – chirurginis. Operacijos metu pašalinta apie 1,5 cm ilgio trachėjos apatinės dalies susiaurėjusio segmento, atstatytas trachėjos vientisumas, todėl moters nebevargina apsunkintas kvėpavimas, (pašalinti garsai kvėpuojant) ar dusulys“, – pasakojo A. Bagajevas. Jis pabrėžė, kad operacijos metu buvo dvi svarbiausios ir sudėtingos užduotys: chirurginis priėjimas prie trachėjos, kadangi reikėjo dirbti ant dirbančio (kvėpuojančio) plaučio ir anestioziologinis aprūpinimas, užtikrinant kvėpavimo funkciją.

Pasak KUL Krūtinės chirurgijos skyriaus vedėjo, trachėja – ypatingai jautrus organas, vienintelis, kurio neįmanoma pakeisti jokiu kitu ar transplantuoti. Atliekant chirurginius veiksmus būtinas besąlyginis kruopštumas, prestižiškumas bei operatyvumas.

„Šiuo atveju prieiti prie trachėjos apatinės dalies buvo galima dviem būdais: arba per krūtinkaulį, skeliant jį per širdies stambias kraujagysles arba taip, kaip pasirinkome mes – per dešiniąją pusę tarpšonkaulinį tarpą. Operacijos metu per operacinę žaizdą įvestas intubacinis vamzdelis į kairį – pagrindinį bronchą. Taip pritaikyta dirbtinė plaučių ventiliacija. Pašalinus trachėjos stenozę, ji buvo susiūta, intubacinis vamzdelis pašalintas ir pradėta įprasta plaučių ventiliacija per trachėją“, – operaciją aptarė A. Bagajevas.

Kaip paaiškino KUL gydytoja anesteziologė reanimatologė Geda Klimavičiūtė, pacientės atvejis buvo kritiškas. Taikyti įprastos endotrachėjinės nejautros nebuvo įmanoma. Susiaurėjimas buvo itin žemai, todėl endotrachėjinis vamzdelis buvo įvestas per jau atvertą krūtinės ląstą, tiesiai į bronchą. Kitas iššūkis buvo išlaikant sterilumą prijungti dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatą ir užtikrinti adekvačią plaučių ventiliaciją, kraujotaką, išvengti hipoksemijos, galimos pooperacinės plaučių pažaidos, kad pacientė galėtų atsibusti ir spontaniškai pati kvėpuoti. Operacijos metu užtikrinome pakankamą plaučių ventiliaciją, organizmo prisotinimą deguonimi. Pacientė dar operacinėje buvo pilnai prižadinta, norint įsitikinti, kad viskas pavyko sklandžiai ir moteris į Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių buvo grąžinta jau be dirbtinės plaučių ventiliacijos, su užtikrinta kvėpavimo funkcija“, – pasakojo medikė.

Sėkmę lėmė – komandinis darbas

Operacija nuo pradžios iki pabaigos truko 1 val. 45 min. Ligonė išrašyta šeštą pooperacinę parą be komplikacijų, laisvai kvėpuojant. Pasak medikų, jos sėkmę lėmė sinchroniškas komandinis darbas, patirtis, įgūdžiai ir žinoma kaip ir kiekvieno atvejo metu – tikslas padaryti viską, kas įmanoma, dėl pacientės gerovės.

„Dirbti reikėjo greit ir itin kruopščiai. Tikėjome, kad viskas bus gerai ir rezultatai išties yra labai geri, viskas vyko stabiliai ir be komplikacijų“, – pasidžiaugė A. Bagajevas. Jam antrino ir G.Klimavičiūtė: „Kaip chirurgas be anesteziologo nieko nepadarys, taip ir anesteziologas be chirurgo – nieko. Ženkliai lengviau spręsti išskirtinius ar unikalius atvejus, kai mes – šios dvi grandys – viena kita visiškai pasitikime ir turime sukaupę patirties, žinių ir įgūdžių bagažą, būtiną sprendžiant tokius sudetingus atvejus. Pacientas ir jo pasveikimas – visų mūsų komandos dirbančiųjų siekis“.

Operaciją atliko A. Bagajevas, jam asistavo krūtinės chirurgas Paulius Radziminskas ir rezidentė Karolina Tuzaitė. Pacientės būkle rūpinosi gydytoja anesteziologė G. Klimavičiūtė ir anestezistė Vaida Jurgutienė, operacinės instrumentatorė Roma Venckutė.

A.Bagajevas priminė, kad tai ne vienintelė operacija, kurią KUL krūtinės chirurgai atliko pirmieji Baltijos šalyse. Štai 2016-aisiais metais Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo atlikta išskirtinė ir pasaulyje itin reta operacija. Pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse buvo atlikta vėžio pažeisto plaučio ir dalies trachėjos pašalinimo operacija naudojant EKMO ("dirbtinio plaučio") aparatą: „Šįkart operacija buvo dar sudėtingesnė, nes nenaudojome pagalbinės aparatūros EKMO."‘, – priduria Krūtinės chirurgijos skyriaus vedėjas.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje per metus įprastai iš viso atliekama virš 30 tūkst. operacijų.

„Pranešimas spaudai“ – tai naujienų agentūrų, juridinių ir fizinių asmenų sukurti bei platinami pranešimai apie paslaugų, gaminių, įmonių ar įstaigų naujienas ir pan. Spręsdama dėl turinio publikavimo UAB „15min“ atsižvelgia į informacijos aktualumą, naudą visuomenei, viešąjį interesą. Už šio turinio skelbimą UAB „15min“ nėra atlyginama. Redakcija turi teisę pranešimus redaguoti, trumpinti, papildyti, šalinti tekste esančias nuorodas ir pavadinimus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min