-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti
2015 03 25

Klausimas po kratų – kaip Lietuvai gali pakenkti su V.Putinu kolaboruojantys marginalai?

Kratos Mildos Bartašiūnaitės ir panašaus kalibro veikėjų namuose ne vienam piliečiui iškėlė klausimą – nejau jų sapaliones apie JAV okupuotą Lietuvą ir prorusiškus kliedesius galima vertinti rimtai? Be to, demokratinėje valstybėje žmogus laisvas galvoti ką nori, agituoti prieš NATO ir ES. Tačiau politologai bei politikai teigia, jog per anksti vertinti, ar teisėsauga neperlenkė lazdos, nes nėra žinoma, kokių duomenų apie šių asmenų veiklą ji yra surinkusi.
Žilvinas Razminas ir Milda Bartašiūnaitė
Milda Bartašiūnaitė / BTV/15min.lt fotomontažas

Politologas Linas Kojala sako, kad prokurorai galėtų konkrečiai paaiškinti visuomenei savo veiksmus, kad jie nebūtų traktuojami kaip persekiojimas dėl nuomonės.

Politologas Nerijus Maliukevičius atkreipia dėmesį, kad mes iki galo nežinome, kokia informacija disponuoja teisėsauga, todėl dabar apskritai negalima svarstyti, pelnytai ar nepelnytai buvo atliktos kratos ir kuo tai baigsis.

Seimo narys Arvydas Anušauskas tikina, jog teisėsauga dar tik mokosi paaiškinti savo veiksmus visuomenei.

Prorusiška veikla buvo finansuojama?

Į įvairiausių sąmokslo teorijų kūrėjos M.Bartašiūnaitės duris teisėsaugininkai pasibeldė praėjusį ketvirtadienį. Prokurorai paskelbė, kad iš viso nustatė devynis asmenis, kurie ragino burtis į grupes ir kovoti prieš Lietuvą.

Pasklido informacija, esą šie asmenys už prorusišką veiklą buvo finansuojami, o ją kažkas koordinavo iš šalies.

Krata atlikta ir Garliavos skandale pasižymėjusio Kedžių gynėjo Giedriaus Grabausko, prieš skalūnų dujų paiešką, už Lietuvos didžiosios kunigaikštystės, kurią valdytų renkamas karalius, atkūrimą pasisakančio Valdo Lekstučio ir dešiniojo radikalo Žilvino Razmino namuose.

Viena krata atlikta spaustuvėje, atspausdinusioje skrajutes, kuriose raginama burtis ir kovoti prieš Lietuvą.

Ikiteisminis tyrimas atiekamas pagal straipsnį, kuris numato bausmę už antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimą ir dalyvavimą jų veikloje.

Žiniasklaidoje taip pat minėta, kad tiriama poros propagandinių tinklapių veikla. Pasklido informacija, esą šie asmenys už prorusišką veiklą buvo finansuojami, o ją kažkas koordinavo iš šalies.

Prokurorai žinių apie galimą finansavimą nepatvirtino, o M.Bartašiūnaitė „Facebook“ aiškino, kad jai su kitais aktyvistais kovojant prieš įstatymo pataisas, kurios, jos įsitikinimu, būtų leidusios „įteisinti prekybą vaikais“, baigėsi asmeninės lėšos, todėl ji esą paprašė pagalbos.

Jos teigimu, žmonės iš Lietuvos ir Vokietijos ėmė siųsti pinigus, 2013-2014 metais ji taip neva surinko apie 3 tūkst. Lt.

M.Bartašiūnaitės vardas garsiausiai skamba be reikalo?

Informacinių karų ekspertas, politologas N.Maliukevičius 15min.lt teigė, kad šią situaciją marginalai panaudos viešiesiems ryšiams, tačiau pabrėžė, kad negalima svarstyti, pelnytai ar nepelnytai buvo atliktos kratos, neturint pakankamai informacijos apie tai, kokius duomenis yra surinkusi teisėsauga.

Man šiek tiek keista, kad į pirmą planą diskusijoje yra iškeliama M.Bartašiūnaitė.

„Man šiek tiek keista, kad į pirmą planą diskusijoje yra iškeliama M.Bartašiūnaitė ir jos savotiški internetiniai ištekliai. Man įdomesnės kitos personalijos, kurios viešai neaptarinėjamos“, – sakė jis. 

Politologas turėjo galvoje dešinįjį radikalą Ž.Razminą, kuris susirašinėja su Vladimiro Putino ideologu vadinamu radikaliu filosofu Aleksandru Duginu.

Ž.Razminas 15min.lt teigė, kad su A.Duginu elektroniniais laiškais bendravo ne kartą.

M.Mikulėno nuotr./Nerijus Maliukevičius
M.Mikulėno nuotr./Nerijus Maliukevičius

„A.Duginas atsakingas už daugelį veiksmų Rytų Ukrainoje, veiksmus Kryme, kartu su vadinamąja stačiatikių nacionalistų grupe. Aš darau prielaidą, kad veikėjų sąryšiai ir kontaktai su tais, kurie prisidėjo prie Ukrainos agresijos, neliko nepastebėti. Matyt, todėl imtasi tokių veiksmų“, – svarstė politologas ir pridūrė, kad tai galutinai paaiškės tik po teisminio proceso.

Bet visokie „Novorusijos“ projektai ir Donecko, Luhansko „liaudies respublikos“ iš pradžių buvo virtualioje terpėje, kol galiausiai jomis buvo pasinaudota agresyviems tikslams.

Kalbėdamas apskritai apie viešojoje erdvėje besireiškiančius marginalus, N.Maliukevičius sakė, kad nereikia pervertinti tokių judėjimų svarbos ir nereikėtų suteikti daug tribūnos šiems veikėjams.

„Bet visokie „Novorusijos“ projektai ir Donecko, Luhansko „liaudies respublikos“ iš pradžių buvo virtualioje terpėje, kol galiausiai jomis buvo pasinaudota agresyviems tikslams“, – pabrėžė jis.

Šiauliuose gyvenantis radikalas Žilvinas Razminas.
Šiauliuose gyvenantis radikalas Žilvinas Razminas.

Kremliaus propaganda tai išnaudos bet kuriuo atveju

Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas L.Kojala teigė, kad kratos – kraštutinė priemonė, tačiau jei tokie veiksmai atliekami, galima tikėtis, jog surinkta pakankamai įrodymų, jog vykdoma antivalstybinė veikla.

Svarbiausia yra paaiškinti Lietuvos žmonėms ir pateikti labai konkrečius įrodymus, jog tie veiksmai negali būti traktuojami kaip policinės valstybės veikimo požymiai.

Anot politologo, teisėsaugininkai turėtų visuomenei paaiškinti, kodėl krėtė minėtus asmenis, tačiau ne todėl, kad antraip juos Rusijos propaganda ims vaizduoti kankiniais, persekiojamais už nuomonę.

Pasak L.Kojalos, to jau neišvengsi, nes Rusija paprastai traktuoja įvykius taip, kaip jai patinka.

„Svarbiausia yra paaiškinti Lietuvos žmonėms ir pateikti labai konkrečius įrodymus, jog tie veiksmai negali būti traktuojami kaip policinės valstybės veikimo požymiai, kad jie yra teisėsaugos aktyvesnio veikimo šioje srityje pastaraisiais metais dalis“, – pabrėžė jis.

L.Kojala pabrėžė, kad po įvykių Ukrainoje Rusijos specialiosios tarnybos ėmė veikti aktyviau, tad logiška manyti, kad toks suaktyvėjimas yra ir Lietuvoje.

Linas Kojala
Linas Kojala

Teisėsauga tik mokosi bendrauti su visuomene

Žodžio laisvę ir nusikaltimą skiria raginimas smurtauti, 15min.lt teigė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, konservatorius Arvydas Anušauskas.

„Jei tyrimas pradedamas, spėčiau, kad tokie dalykai kaip finansavimas, gali būti rasti. Tačiau aš nežinau daugiau, nei stebintys žiniasklaidos pranešimus“, – sakė jis.

Žodžio laisvę ir nusikaltimą skiria raginimas smurtauti.

Konservatorius pabrėžė, kad teisėsauga negali paviešinti visko, ką turi, nes tai suteiktų galimybę asmenims išsisukti nuo kaltinimų.

„Įstatymas riboja tokios informacijos pateikimą. Tačiau teisėsaugos kultūra bendraujant su žiniasklaida, ypač tokiais atvejais, tik formuojasi. Laiko klausimas, kol teisėsaugos srityje matysime kitokios kokybės žingsnius“, – pridūrė parlamentaras.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Arvydas Anušauskas
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Arvydas Anušauskas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius