Dabar populiaru
Publikuota: 2020 kovo 15d. 22:04

Kodėl bijoma Stambulo konvencijos? Įžvelgia klaidingų aiškinimų

Vilniaus Moterų namai rengia akciją išreikšti paramą smurto prieš moteris įveikimui 15min iš Briuselio
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr. / Vilniaus Moterų namai rengia akciją išreikšti paramą smurto prieš moteris įveikimui

Smurtas prieš moteris išlieka didelė problema. Skaičiuojama, kad maždaug viena iš keturių moterų namuose patiria partnerio fizinę ir/arba seksualinę prievartą. Tačiau užkirsti kelią smurtui dėl lyties skirta Stambulo konvencija kai kuriose Europos Sąjungos (ES) šalyse, taip pat ir Lietuvoje, nėra ratifikuojama. Vilniuje veikiančio Europos lyčių lygybės instituto (ELLI) vadovė Carliena Scheele apgailestauja, kad šis dokumentas „apaugo“ įvairiais baubais.

Apie lyčių lygybės klausimus, egzistuojančias problemas C.Scheele kalbėjo praėjusią savaitę Briuselyje vykusiame seminare žurnalistams „Ilgas kelias lyčių lygybės link: ką dar reikia padaryti?“

Daugiau neapmokamo darbo

Pasak C.Scheele, ekonominėje plotmėje išlieka ilgalaikė lyčių nelygybė. Vienas iššūkių, kuriuos reikia įveikti, netolygus pasidalijimas neapmokamu darbu namuose.

37,5 proc. moterų ES kasdien rūpinasi vaikais, pagyvenusiais žmonėmis ar neįgaliaisiais. Tuo užsiimančių vyrų skaičius mažesnis, siekia 24,7 proc.

Carliena Scheele
Carliena Scheele

Tai reiškia vidutiniškai 13 valandų per savaitę daugiau neapmokamo moterų darbo. Be to, dėl rūpinimosi kitais 7,7 mln. moterų ES negali įsilieti į darbo rinką.

„Tai yra daugiau nei gyventojų Danijoje“, – pažymėjo C.Scheele.

Skaičiuojama, kad nuostoliai, kuriuos dėl to patiria ES, siekia kelis šimtus milijardų eurų per metus.

Siekdamos suderinti rūpestį artimaisiais ir darbą, C.Scheele teigimu, moterys dažniau nei vyrai linkusios pasirinkti laikinus darbus, dirbti ne visą darbo dieną.

„Fotolia“ nuotr./Namų šeimininkė
„Fotolia“ nuotr./Namų šeimininkė

Tokie darbai yra mažiau apmokami, dažniausiai suteikiantys mažiau socialinių garantijų, ribojantys karjeros galimybes. Tai reiškia mažesnes pensijas senatvėje.

C.Scheele pabrėžė lyčių segregaciją tam tikrose profesijose.

Anot ELLI direktorės, būtina toliau skatinti moteris siekti išsilavinimo ir darbo mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse. Vyrai turėtų būti skatinami rinktis profesijas, susijusias su mokymu, sveikatos apsauga, socialine rūpyba.

Smurtas artimoje aplinkoje

Dar vienas iššūkis ES, kaip nurodė C.Scheele, yra smurtas prieš moteris. Kol moterys patirs priekabiavimą, smurtą artimoje aplinkoje, darbe ir gatvėse, visuomenėje niekada nepasieksime lyčių lygybės.

Prie smurto prieš moteris prisideda su lytimi susiję stereotipai ir seksizmas.

„Tarpparlamentinės sąjungos tyrimas parodė, kad beveik pusė Europos moterų parlamentarių sulaukė grasinimų mirtimi arba grasinimų susidoroti, išprievartauti. Ar galite tai įsivaizduoti?“ – klausė C.Scheele.

Tyrimas parodė, kad beveik pusė Europos moterų parlamentarių sulaukė grasinimų mirtimi arba grasinimų susidoroti, išprievartauti.

Moterys daug dažniau nei vyrai patiria smurtą artimoje aplinkoje. Maždaug viena iš keturių moterų namuose patiria partnerio fizinę ir/arba seksualinę prievartą.

„Nors vyrai sudaro didžiausią dalį žmogžudysčių aukų, daugiausia tų, kuriuos nužudo partneriai ar šeimos nariai, yra moterys. Tik trečdalis moterų, kurios patiria smurtą artimoje aplinkoje, kreipiasi į teisėsaugą. Iš dalies dėl įsitikinimo, kad smurtas yra asmeninis reikalas“, – aiškino C.Scheele.

Carliena Scheele
Carliena Scheele

Pasak jos, ELLI skatina ES šalis nares aktyviau kovoti su smurtu artimoje aplinkoje. Instituto skaičiavimais, smurtas prieš moteris artimoje aplinkoje ES „kainuoja“ 109 mlrd. eurų per metus.

C.Scheele teigimu, Stambulo konvencijos ratifikavimas padėtų keisti požiūrį, kad smurtas prieš moteris nėra asmeninis reikalas. Tai taip pat sustiprintų teisinę sistemą užkertant kelią smurtui prieš moteris ir prisidėtų prie aukų apsaugos.

Nepaisant to, kad dauguma ES valstybių ratifikavo Stambulo konvenciją, kai kurios jų neatitinka minimalių joje numatytų reikalavimų, pavyzdžiui, dėl specialistų pagalbos smurto aukoms.

C.Scheele apgailestavo, kad Stambulo konvencijos pasirašymas ir ratifikavimas kai kuriose ES šalyse atvėrė erdvę prieš lyčių lygybę nusiteikusių judėjimų rėmėjams.

ELLI vadovė teigė, kad ne visada yra tikra, jog žmonės, kurie nusiteikę prieš šią konvenciją, iš tiesų skaitė jos tekstą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Tarptautinės kovos su smurtu prieš moteris diena Briuselyje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Tarptautinės kovos su smurtu prieš moteris diena Briuselyje

Stambulo konvencija buvo išversta į 47 Europos Tarybos valstybių narių kalbas. Jeigu kai kuriose kalbose nėra žodžio „lytis“, Europos Taryba mėgino tai apibūdinti kitais žodžiais. C.Scheele pripažino, kad kai kada – ne pačiu geriausiu būdu.

„Jeigu tu tai apibūdini tokiu būdu, kuris, sakykime, sukuria nesupratimą konkrečioje šalyje, tai gali sukelti diskusijas. Tačiau, manau, pagrindinis dalykas, jog žodis „lytis“ kaip konceptas tam tikrais atvejais yra ginčijamas. Manau, kad klaidingas konvencijos aiškinimas, esą mėginame paneigti biologinį lyčių skirtumų apibrėžimą. Tai netiesa. Kitas klaidingas aiškinimas, kad konvencija mėgina apibrėžti šeimą. Nemėgina“, – pažymėjo C.Scheele.

Jos teigimu, vienintelis Stambulo konvencijos tikslas – kovoti su smurtu prieš moteris.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vilniaus Moterų namai rengia akciją išreikšti paramą smurto prieš moteris įveikimui
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vilniaus Moterų namai rengia akciją išreikšti paramą smurto prieš moteris įveikimui

Vadinamąją Stambulo konvenciją Europos Taryba priėmė 2011 metais. Ji įsigaliojo 2014 metais, o ES ją pasirašė 2017 metų birželį.

Tai pirmasis tokio pobūdžio tarptautinis dokumentas – ją ratifikavusios valstybės privalo laikytis išsamių teisiškai privalomų standartų, skirtų užkirsti kelią smurtui dėl lyties, apsaugoti aukas ir nubausti smurtautojus.

Jos vis dar neratifikavusios kelios ES valstybės narės: Bulgarija, Čekija, Latvija, Lietuva, Slovakija ir Vengrija.

Energinis skurdas

Kaip pabrėžė C.Scheele, klimato kaita yra kitas svarbiausias mūsų dienų iššūkis. Lyčių lygybės klausimai turi būti integruoti į aplinkosaugos politiką.

„Klimato kaita ir atsakas į tai turi skirtingą įtaką kasdieniam moterų ir vyrų gyvenimui. ELLI ataskaita aiškiai rodo, kad į kovą su klimato kaita reikia žiūrėti per lyties prizmę. Dėl klimato kaitos labiausiai pažeidžiamos yra moterys. Energinis skurdas neproporcingai paveikia vienišas moteris, motinas ir namais besirūpinančias moteris. Ar galite įsivaizduoti, koks jausmas yra negalėti sumokėti sąskaitas, neturėti šildymo žiemą ir negalėti užtikrinti šilumos sau bei vaikams, negalėti įsijungti šviesos vakare? Ar galite įsivaizduoti, kokį fizinį ir psichologinį stresą tai sukelia? Taip atrodo energinis skurdas“, – akcentavo C.Scheele.

Ar galite įsivaizduoti, koks jausmas yra negalėti sumokėti sąskaitas, neturėti šildymo žiemą ir negalėti užtikrinti šilumos sau bei vaikams, negalėti įsijungti šviesos vakare?

Dėl energinio skurdo ES kenčia beveik 50 mln. žmonių.

C.Scheele sakė, kad moterys yra labiau susirūpinusios dėl klimato ir imasi priemonių dėl to. Vis dėlto moterys vis dar nepakankamai atstovaujamos priimant sprendimus.

„Vyrai dominuoja sprendimų priėmimo pozicijose. Beveik 80 procentų ministerijų, sprendžiančių su aplinkosauga, klimato kaita, energetika, transportu susijusius klausimus, vadovauja vyrai“, – nurodė ELLI vadovė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Eitynės „Penktadieniai už ateitį“
Luko Balandžio / 15min nuotr./Eitynės „Penktadieniai už ateitį“

Nors prieš 25 metus buvo priimta Pekino deklaracija dėl lyčių lygybės, C.Scheele vertinimu, valstybės dar toli nuo tikslo pasiekti moterų įgalinimą.

Siekiant pagreitinti pokyčius, svarbu, kad lyčių lygybės aspektai būtų įtraukti į visas politikos sritis, taip pat ir į sprendimų priėmimo procesą.

Ketvirtadienį Europos Komisija (EK) pristatė Moterų ir vyrų lygybės Europoje strategiją.


Straipsnio autorė lankėsi Briuselyje vykusiame seminare žurnalistams „Ilgas kelias lyčių lygybės link: ką dar reikia padaryti?“ Kelionės išlaidos bus padengtos Europos Parlamento. Straipsnio turiniui tai įtakos neturi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Aplinka produktyvumui

Video

08:41
14:27
01:21

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min