Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kodėl jie rizikavo Egipte

Kretingiškiai Renata ir Albertas iš Egipto sugrįžo šią savaitę. Tikrų piramidžių jiems pamatyti nepavyko, tačiau atostogomis jie nesiskundė.
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Kretingiškiai Renata ir Albertas iš Egipto sugrįžo šią savaitę. Tikrų piramidžių jiems pamatyti nepavyko, tačiau atostogomis jie nesiskundė.
Šaltinis: 15min
0
A A

Pastarąsias savaites, kai Vakarų valstybių piliečiai stumdėsi Egipto oro uostuose ir ieškojo būdų, kaip išvykti iš revoliucijos purtomos šalies, poilsiautojai iš Lietuvos jautėsi gana ramiai – tiesioginio pavojaus tvirtino nepatyrę. Ar jo iš tiesų nebuvo, ar to pavojaus nesugebame suvokti?

Kretingiškiai Renata ir Albertas į Egipto Hurgados kurortą išvyko prieš pat neramumus. „Skrisdami dar nieko nežinojome“, – šypteli jie, rodydami iš svečios šalies parsivežtus saldainius su piramidžių nuotrauka. Patiems pamatyti piramidžių ir kitų turistų itin lankomų Egipto vietų jiems nepavyko. Suplanuotos ekskursijos buvo atšauktos, tad visą atostogų laiką pora praleido neišvykdama iš kurorto.

„Jokio pavojaus tikrai nejautėme. Jeigu ne televizija, kuri nuolat rodė, kas vyksta Kaire, Aleksandrijoje, tuomet atostogos būtų dar ramesnės. Bet ir taip viskas patiko. Žinoma, jeigu galėtumėme rinktis, skristumėme ten kitu laiku, kai šalyje nebevyktų tokie dalykai“, – Vilniaus oro uoste „15min“ pasakojo kretingiškiai.

Ar jie rizikavo, būdami Egipte ir neieškodami galimybių sugrįžti namo? Renatai ir Albertui atrodo, kad ne, o kelionių agentūros „Kelionių akademija“ direktorius Donatas Kireilis galimą poilsiautojų riziką tiesiogiai susieja su piniginės turiniu – atostogoms buvo taupoma, tad nesinori, kad jas kažkas sugadintų, priverstų keisti planus, kas galbūt pareikalautų papildomų išlaidų.

„Jeigu žmonės neplanavo ekskursijų, taip pat išvykų į didžiuosius Egipto miestus, kuriuose neramumai ir vyksta, tuomet jie kelionės ir neatsisako, nes nenori prarasti savo atostogų“, – kalbėjo pašnekovas.D.Kireilis pabrėžia, kad, organizatoriui neatšaukus kelionės, poilsiau tojas neturi galimybių susigrąžinti pinigų už įsigytą kelialapį.

Bet ar atostogomis Egipte galima vadinti buvimą vien tik kurorte ar savo viešbučio teritorijoje, kuomet negali pamatyti nei, pavyzdžiui, Aleksandrijos, nei Gizos piramidžių? „Kelionių akademijos“ vadovas atkreipia dėmesį, kad didesnioji klientų dalis galbūt ir norėtų pasikeisti kelionės datą į ramesnį laiką, kai būtų galima ne tik gulinėti prie baseino, bet ir pamatyti žymius Egipto objektus, tačiau kiekvienas dirbantysis supranta, jog atostogos planuojamos ir apie jas darbdaviui pranešama iš anksto – prieiti prie darbe kabančio kalendoriaus, pieštuku pažymėti kitas dienas ir pasakyti „manęs tada nebus“ nėra taip paprasta.

Pasaulyje yra teisingumas

Tačiau Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologas Mykolas Valainis įžvelgė ne tik finansinį, bet ir psichologinį šios temos aspektą – žmogaus psichikos inertiškumas lemia, kad, priėmę sprendimą, mes užvedame lūkesčių variklį ir nukreipiame jį suplanuota kryptimi, kuriai pakeisti reikia daug pastangų. „Jeigu nusprendėme vykti į Egiptą ir vėliau sužinome, kad ten vyksta kažkas neplanuoto, situacijos įvertinti objektyviai mes nesugebame. Šis šališkumas pasireiškia tuo, kad situaciją kiekvienas suvokiame taip, kaip mums patogu ją suvokti“, – dėstė psichologas.

Jeigu nusprendėme vykti į Egiptą ir vėliau sužinome, kad ten vyksta kažkas neplanuoto, situacijos įvertinti objektyviai mes nesugebame. Šis šališkumas pasireiškia tuo, kad situaciją kiekvienas suvokiame taip, kaip mums patogu ją suvokti.M.Valainis pateikė tokį pavyzdį, kuris buvo tiriamas ir moksliškai: krepšinio aikštelėje susitinka dvi komandos ir abiejų komandų sirgaliai yra įsitikinę, kad teisėjas griežčiau baudžia būtent jų palaikomą ekipą. „Mūsų psichikai būdingas šališkumas, kurį Egipto atveju galima paaiškinti taip – aš investavau pinigus, viską suplanavau, bet jeigu sau pasakysiu, kad keliauti ten yra pavojinga, vadinasi, viską reikės keisti, priimti kitus sprendimus. Todėl žmogus iškreipia situaciją, kad matytų tai, ką nori matyti“, – aiškino M.Valainis.

Galiausiai, psichologas priminė, kad kiekvienas mūsų turime bazinius įsitikinimus ir vienas jų, kad pasaulyje yra kažkoks teisingumas – „geriems žmonėms blogi dalykai nenutinka“, „jeigu aš nieko blogo nedarau, turėčiau būti apsaugotas nuo nelaimių“. Tačiau kas mus saugo? „Taip veikia žmogaus psichika. Vėžiu suserga kažkas kitas, į avariją patenka kažkas kitas. Žmogus savęs su tuo netapatina, įsivaizduodamas, kad visa tai – kažkur kitur, su juo nesusiję. Tai yra iliuzija, kurioje gyvendamas žmogus ir jaučiasi saugus“, – sakė pašnekovas.

„Įsijungė“ neigimas

„Jeigu žmogus meta monetą, kad lengviau būtų priimti sprendimą, monetai dar esant ore jis tikisi, kad iškris ta pusė, apie kurią žmogus ir galvoja, kurią viliasi pamatyti“, – lygindamas tai su žmogaus noru įtikinti save, kad „Egipte viskas gerai“, kalbėjo psichologas psichoterapeutas Robertas Petronis.

Jis kartu su šeima kelialapį į Egiptą nusipirko kovo 3-iajai. Nusipirko, o tos pačios dienos vakare Egipte prasidėjo neramumai. „Buvo šokas. Pripažinsiu, kad „įsijungė“ lyg ir kažkoks neigimas, sakėme sau, kad galbūt nieko rimta ten nevyksta. Keletą dienų nieko nedarėme, nes mūsų kelionė – dar tolokai, tačiau gana greitai kelionės atsisakėme. Tikrai nevyksime, nerizikuosime, nepriklausomai nuo to, kokia situacija Egipte bus. Per mėnesį stabilumas šalyje tikrai neatsiras“, – pabrėžė R.Petronis.

Tačiau jis pripažino, kad žmogui priimti tokį sprendimą yra sunku – atostogoms buvo ruošiamasi, svarstoma, kur geriausia ilsėtis, buvo taupomi pinigai. „Su atostogomis siejamos svajonės, joms nusiteikiama emociškai. Ir staiga viskas sugriūva. Įsivaizduoju tuos žmones, kurie nuskrido į Egiptą prasidėjus neramumams. Susikrauti lagaminus ir grįžti atgal nėra taip paprasta, nes atostogos pareikalauja ne tik finansinio, bet ir emocinio indėlio. Niekas nenori, kad viskas imtų ir sugriūtų“, – aiškino psichologas.

Tikros ir įsikalbėtos grėsmės

Eseistas, vertėjas Laimantas Jonušys, paprašytas pasidalinti savo mintimis apie situaciją Egipte ir poilsiautojų reakciją į ją, dėmesį atkreipė į mūsų ir vakariečių elgsenos skirtumus – pastarieji pavojaus atveju yra atsargesni. „O gal bailesni? Žmogus, gyvenantis gana didelio komforto ir saugumo sąlygomis, labiau bijo visokių tikrų arba įsikalbėtų grėsmių. Švedai visada labiau bijojo Ignalinos jėgainės keliamų pavojų nei mes patys“, – teigė L.Jonušys.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Psichologas R.Petronis sako, kad atostogos pareikalauja ne tik finansinio, bet ir emocinio indėlio.
Psichologas R.Petronis sako, kad atostogos pareikalauja ne tik finansinio, bet ir emocinio indėlio.

Jam įsiminė 2001 metų spalis, kai devyni Austrijos rinktinės futbolininkai atsisakė vykti į oficialias atrankines rungtynes Izraelyje, nes tuo metu ten eilinį kartą buvo paaštrėjęs konfliktas, padidėjęs teroristinių išpuolių pavojus. „Tačiau rungtynės įvyko ir į stadioną susirinko dešimtys tūkstančių žiūrovų, neišsigandusių grėsmės, nes, matyt, iš patirties žinančių, kad, nors apie teroro veiksmus Izraelyje visada garsiai praneša viso pasaulio žiniasklaida, tikimybė tapti auka vis dėlto labai nedidelė. Jie prie tokių grėsmių pripratę“, – tvirtino eseistas.

Vadinasi, rizikuoti? Iš Egipto neseniai grįžusi Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė teigė, kad kiekvienas individas turi savo vertybes, dėl kurių rizikuoti galėtų. „Dėl atostogų, finansų aš tikrai nerizikuočiau. Mano gyvenime yra daug svarbesnių dalykų, įsitikinimų, dėl kurių rizikuočiau nedvejodama. Tačiau tikrai ne dėl  kažkokių patogumų, nes tai yra tokia smulkmena, su kuria aš niekaip negaliu sieti gyvybės ar saugumo. Momentinis poilsis ar laikina prabanga yra primityvūs dalykai, neverti žmogaus rizikos“, – teigė profesorė.

Tačiau Šarm El Šeicho kurorte poilsiavusi politikė suskubo patikinti, kad viskas, ką ji kalba apie riziką ir žmogaus gyvybę, šiuo atveju neturėtų būti taikoma. „Egipto kurortuose saugos sistema veikia puikiai, nes turizmas – pagrindinis jų pragyvenimo šaltinis. Mano sūnus labai jaudinosi, prašė, kad sugrįžčiau namo, tačiau galiu pakartoti tą patį, ką sakiau ir jam – jokio pavojaus, jokios agresijos nepajutau“, – pasakojo Seimo narė.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min