Kai kurie šios kalbos mokosi daugelį metų. Pavyzdžiui, Vilniaus universitete (VU) dėstanti Hannah Lucy Shipman perprasti lietuvių kalbos subtilybes bando jau dešimtmetį. Anot moters, vis dar pasitaiko įvairių sunkumų, o kai kurie žodžiai tebeskamba juokingai.
„Daug yra žodžių, kurie anglams skambėtų keistai ar juokingai. Gal mano ausis jau priprato. Pavyzdžiui, „krapai“ mums skamba kitaip“, – LRT Klasikos laidoje „Ryto allegro“ juokiasi H.Shipman. Jį vardija, kad sunkiausia ištarti tokius garsus, kaip „č“, „dž“, „ė“.
Lietuvių kalbos kursai – dovana jubiliejaus proga
I.Kropienės teigimu, institute žmonės mokosi ne tik kalbos, bet ir susipažįsta su kultūra, istorija, literatūra. Anot jos, to mokytis žmonės pasiryžta dėl įvairių priežasčių.
Viena iš jų – karjera. Į Lietuvą dirbti atvykę žmonės nori gyventi visavertiškai, suprasti vieni kitus, Lietuvos kultūrą. Taip pat pasitaiko studentų, kurie lietuvių kalbos mokosi vien dėl to, kad jiems įdomu. Jie, anot I.Kropienės, dažniausiai siekia ne tik išmokti kalbą, bet ir susipažinti su kalbos istorija.
„Yra tokių, kuriems tiesiog reikia išmokti, nes jie – šeimos nariai: reikia lietuviškai susikalbėti su giminaičiais, artimaisiais. Poreikiai – labai įvairūs. Vienas buvęs studentas pamatė [reklamuojamus – LRT.lt] mūsų kursus ir nusprendė sau pasidovanoti 50 metų gimtadienio dovaną – atvažiavo mokytis lietuvių kalbos, nors Lietuvoje neturi nei giminaičių, nei kokių nors kitų reikmių. Tiesiog jam buvo įdomu. Tuomet jis tuos kursus pasidovanojo dar tris kartus“, – pasakoja I.Kropienė.
Atkakliai lietuvių kalbos mokosi ir iš Jungtinės Karalystės atvykusi VU Užsienio kalbų instituto dėstytoja H.Shipman. „Lietuvoje gyvenu jau seniai. Atvykau 2003 m. Čia dirbu dėstytoja [...], dėstau anglų kalbos leksiką ir dirbu anglų kalbos mokytoja“, – sako H.Shipman. Ji prisipažįsta, kad būna gėda prisipažinti, kiek laiko ji jau gyvena Lietuvoje ir mokosi lietuvių kalbos.
„Manau, kad reikia mokytis visą gyvenimą. Net ir anglų kalbos. Visko nežinau. Reikia dar mokytis. Aš noriu bendrauti su šeima, kolegomis darbe. Manau, kad visada yra, kur tobulėti. Be to, man asmeniškai labai sunku gramatika“, – neslepia H.Shipman.
Jos tvirtinimu, kalbant angliškai, nereikia iš anksto pamąstyti, kaip kažką pasakyti. Kalbant lietuviškai, tai daryti reikia. H.Shipman sako, kad jai sunku pritaikyti galūnę, linksniuoti ir nustatyti, kokį priešdėlį reikėtų naudoti. Kai kuriuos žodžius sunku ištarti arba jie tiesiog skamba keistai, sako moteris. „Daug yra žodžių, kurie anglams skambėtų keistai ar juokingai. Gal mano ausis jau priprato. Pavyzdžiui, „krapai“ mums skamba kitaip“, – juokiasi LRT Radijo pašnekovė. Jį vardija, kad sunkiausia ištarti tokius garsus, kaip „č“, „dž“, „ė“.
