Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2017 balandžio 27d. 14:55

Kompensacijomis žydams besirūpinančio fondo valdybos išvada: „Žydų kapinės neturėtų tapti muziejumi“

Andrew Baker
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr. / Faina Kukliansky ir Andrew Bakeris

Ketvirtadienį Vilniuje vyko „Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondo“ valdybos susirinkimas. Jame spręsta dėl vyriausybės bendrapiliečiams žydams dėl Holokausto patirtų nuostolių skiriamų lėšų panaudojimo.

„Aptarti gana jautrūs klausimai. Tokie, kaip Vilniaus Didžiosios sinagogos atstatymo klausimas, kapinių išsaugojimas, švietimas Holokausto tema“, – sakė valdybos pirmininkė, Lietuvos žydų bendruomenės vadovė Faina Kukliansky.

„Puiku, kad į Lietuvą sugrįžta didžiosios, pasaulinės žydų organizacijos. Daugelis jų turi litvakiškų šaknų“, – teigė F.Kukliansky, kreipdamasi į valdybos pirmininku tapusį Amerikos žydų komiteto direktorius tarptautiniams žydų reikalams Andrew Bakerį.

Sporto rūmų vietoje muziejaus nenori

A.Bakeris pabrėžė, kad Vilniaus Didžiosios sinagogos klausimas itin svarbus. „Vyksta daug diskusijų, kas bus toje vietoje, bet kad ir kas benutiktų, tai turėtų atspindėti tą istorinį ir kultūrinį momentą, kuris ten yra“, – sakė jis.

„Žinau, kad yra teisinių argumentų, kuriais pasinaudodami, mes galėtume pareikšti savo teises ir tapti tos vietos savininkais. Mūsų valdyba nusprendė, kad mes turėtume eiti tuo keliu“, – teigė A.Bakeris.

Valdybos pirmininkai pabrėžė, kad žydų muziejaus klausimas specifiškai dar nebuvo aptartas. „Žinome, kad vyksta įvairių diskusijų. Aptarėme ir tai, kad galbūt Sporto rūmų vietoje rengiamame komplekse galėtų būti tam tikra žydų palikimą įamžinanti vieta“, – pasakojo A.Bakeris.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Andrew Baker
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Andrew Baker

„Sutarėme dėl to, kad žydų laidojimo vieta neturėtų tapti žydų muziejumi“, – pridūrė jis.

„Ta vieta nėra tinkama muziejui, bet pačiame naujai statomame komplekse gali atsirasti vieta, kurioje bus įamžintas buvusių kapinių atminimas“, – papildė F.Kukliansky.

A.Bakerio teigimu, planuojama laidojimo vietoje sukurti tam tikrą informacijos centrą, kuriame būtų pasakojama apie ten palaidotų žmonių likimą ir bendruomenės istoriją.

„Reikėtų suburti žmones, kurie finansuos muziejaus statybas, tai jie ir nuspręstų dėl vietos“, – sakė fondo valdybos pirmininkas, kalbėdamas apie galimą naują muziejų.

F.Kukliansky pripažino, kad kai kurie klausimai atidėti dėl nepakankamai gerai parengtų atsakymų fondui.

Panerių žudynių vietai trūksta dėmesio

„Apgailestaujame, kad iki šios dienos Panerių žudynių vieta nėra tinkamai įamžinta“, – sakė Lietuvos žydų bendruomenės vadovė.

Ji priminė, kad ten pastatytas išsigelbėjusių kalinių paminklas buvo likviduotas sovietinės valdžios, vėliau pastatytas kitas paminklas, o naujasis atsirado tik už privačias donorų lėšas.

Bent jau vaikai, mokiniai turėtų turėti galimybę sužinoti, kas ten įvyko. Jei valstybė nuspręs, kad reikia palikti viską taip, kaip yra, tai būtų vienas sprendimas, bet kol kas gėda vesti svečius į tokią vietą, – sakė F.Kukliansky.

„Bent jau vaikai, mokiniai turėtų turėti galimybę sužinoti, kas ten įvyko. Jei valstybė nuspręs, kad reikia palikti viską taip, kaip yra, tai būtų vienas sprendimas, bet kol kas gėda vesti svečius į tokią vietą“, – sakė F.Kukliansky.

A.Bakeris papildė, kad žydų žudynių vietos įamžinamos vis nauja forma. „Paneriuose mes galėtume padaryti žymiai daugiau nei yra dabar“, – pridūrė jis.

„Liūdnas dalykas tas, kad į tas žudynių vietas atėję žmonės negali patikėti, kad būtent ten vyko žudynės. Praėjo septyniasdešimt metų, užaugo aukšta žolė, dideli medžiai, dabar viskas atrodo kaip to miško dalis. Naciai ir patys daug pastangų įdėjo, kad paslėptų tas vietas, kuriose vyko žudynės. Žinoma, ir šiandien tas vietas įamžinti, pastatyti monumentus, kurie parodytų, kas įvyko, galima ir būtina“, – teigė A.Bakeris.

Jo teigimu, Lenkijos pavyzdys rodo, kad muziejus padeda geriau suvokti, kad žydų bendruomenė buvo ir yra integrali tos valstybės dalis.

F.Kukliansky pasakojo, kad šiemet fondo lėšos bus skiriamos knygų vertimui, žmogaus teisių projektams. Visi šie projektai po patvirtinimo bus paskelbti fondo tinklalapyje.

Vadovaujantis priimtu įstatymu, numatyta iki 2023 metų iš Lietuvos valstybės biudžeto į „Geros valios fondą“ (GVF) pervesti apie 37 mln. eurų kompensaciją, kuri skirta Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo projektams Lietuvoje finansuoti.

Kiekvienais metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė skiria apie 3,6 milijono eurų GVF kompensacijos įstatyme numatytiems tikslams.

Nuo 2014 m. GVF pradėjo skirti finansavimą projektams, atitinkantiems įstatyme numatytus tikslus, įgyvendinti. Kasmet apie pusę iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės gaunamos sumos, apie 1,6 mln. eurų, GVF skiria projektams. Kita dalis sumos, apie 1,8 mln. eurų, yra atidedama ateities projektams finansuoti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Video

19:56
13:58
00:46

Sodo ir daržo ekspertai

Mes turėsim kūdikį!

Esports namai

Puiki sveikata – mažiau išlaidų

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min