TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Po Konstitucinio Teismo sprendimo ministerija siūlo dvasininkams rinktis alternatyvią tarnybą

Į atsargą išlydėti dar 340 tarnybą baigusių šauktinių
eil. Mintauto Patašiaus ir št. srž. Dainiaus Kulikausko nuotr. / Šauktiniai
Šaltinis: BNS
1
A A

Krašto apsaugos ministerija teigia, jog katalikų dvasininkai galėtų rinktis civilinę šauktinių tarnybos alternatyvą. Taip ji reagavo į Konstitucinio Teismo sprendimą, kad religinių bendruomenių dvasininkai nepagrįstai atleidžiami nuo karo arba alternatyvios krašto apsaugos tarnybos.

Krašto apsaugos ministerija teigia, jog katalikų dvasininkai galėtų rinktis civilinę šauktinių tarnybos alternatyvą. Taip ji reagavo į Konstitucinio Teismo sprendimą, kad religinių bendruomenių dvasininkai nepagrįstai atleidžiami nuo karo arba alternatyvios krašto apsaugos tarnybos.

Teismas antradienį nusprendė, kad Konstitucijai prieštarauja įstatymo nuostata, jog nuo karo prievolės atleidžiami valstybės pripažintų tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai.

Po Konstitucinio Teismo sprendimo minėta nuostata iškart nustojo galioti.

„Atsižvelgdami į Konstitucinio Teismo nutarimą, turėsime atitinkai koreguoti Karo prievolės įstatymą, o tie, kuriems religiniai įsitikinimai neleidžia imti ginklo į rankas, turės galimybę rinktis alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą“, – BNS sakė krašto apsaugos ministro atstovė Vita Ramanauskaitė.

Tačiau tokiam siūlymui Romos katalikų dvasininkai irgi nepritaria.

Alternatyva nesinaudoja

Iki šiol nuo šaukimo į Lietuvos kariuomenę sugrąžinimo alternatyviosios tarnybos neatliko nei vienas prievolininkas.

2017 metais buvo gauta dešimt prašymų atlikti alternatyviąją tarnybą. Septyni iš jų jau buvo svarstyti, speciali komisija rekomendavo leisti žmonėms atlikti alternatyvią tarnybą.

Tačiau tai nebūtinai reiškia, jog šie žmonės turės tarnauti, nes nepaisant jų eilės šauktinių sąrašuose didžiąją daugumą šauktinių vietų šiuo metu užpildo savanoriai.

V.Ramanauskaitė teigė, kad alternatyvioji tarnyba yra skirta asmenims, negalintiems tarnauti su ginklu dėl religinių ar pacifistinių įsitikinimų.

Alfredo Pliadžio (KAM) nuotr./Tarptautinių pratybų „Geležinis vilkas 2017“ svečių diena
Alfredo Pliadžio (KAM) nuotr./Tarptautinių pratybų „Geležinis vilkas 2017“ svečių diena

Tokios tarnybos trukmė yra dešimt mėnesių. Jos metu prievolininkai dirba valstybės ar savivaldybių institucijose.

„Rašome oficialų raštą, siūlome savivaldybėms suteikti galimybę dirbti žmogui pagal jo specializaciją, išsilavinimą, kad jo gabumai būtų visapusiškai išnaudojami. Jeigu tokios galimybės savivaldybė suteikti negali, tada jam būtų pasiūlomos su ginklu nesusijusios pareigos krašto apsaugos sistemoje“, – BNS sakė Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos atstovė Giedrė Kazlauskienė.

Lietuva nuo 2015 metų kasmet pašaukia po maždaug 3 tūkst. karo prievolininkų. Jie kariuomenės daliniuose tarnauja devynis mėnesius.

Kaip alternatyvą šauktiniam taip pat gali rinktis tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose, praeiti jaunesniųjų karininkų vadų mokymus arba mokytis Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje.

Dvasininkai prieštarauja

Kunigo Kęstučio Smilgevičiaus teigimu, dvasininkai negali atlikti ir alternatyvios karinės tarnybos, net jeigu ji būtų civilinė.

Civilinė tarnyba nėra niekas kita, kaip tiktai karinės tarnybos pakaitalas, bet iš esmės tai yra ta pati karinė tarnyba.

„Civilinė tarnyba nėra niekas kita, kaip tiktai karinės tarnybos pakaitalas, bet iš esmės tai yra ta pati karinė tarnyba“, – BNS sakė Lietuvos vyskupų konferencijos generalinis sekretorius.

Kanonų teisėje yra numatyta, jog kadangi karinė tarnyba nesuderinama su dvasininko padėtimi, dvasininkai ir kandidatai šventimams gauti be savo ordinaro leidimo negali atlikti savanoriškos karinės tarnybos.

Ten taip pat rašoma, kad dvasininkams taikomos išimtys nevykdyti civilinių įpareigojimų ir viešų darbų, netinkančių dvasininko padėčiai, kiek tai leidžia jų naudai išleisti įstatymai, susitarimai ar papročiai, nebent konkrečiais atvejais kitaip nuspręstų vietos ordinaras.

Pasak K.Smilgevičiaus, visos krikščioniškos valstybės numato išimtį, jog dvasininkai neprivalo tarnauti kariuomenėje, nes jie dėl savo pašaukimo negali pralieti kraujo.

„Tai yra svetima dvasininko statusui“, – sakė jis.

2011 metų Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, Romos katalikų tikėjimą išpažįsta 77 proc. Lietuvos gyventojų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min