Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

K.Prunskienė perrašė pasaulio meno istoriją

Partijos suvažiavimo akimirkos
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Kazimira Prunskienė
Šaltinis: 15min
0
A A

Lietuvos politikai garsėja tuo, kad viską išmano ir gali bet ką sukritikuoti. Naujausias pavyzdys – ekspremjerė Kazimira Prunskienė, demaskavusi lietuvio įkurtą ir Vakaruose pripažintą meno srovę „Fluxus“.

Kaip praneša „Vilniaus diena“, Į didžiąją politiką bandanti sugrįžti K.Prunskienė savo įkurtos Lietuvos liaudies sąjungos interneto svetainėje paskelbė pačios pasirašytą straipsnį apie Vakarų pasaulyje pripažintą „Fluxus“ judėjimą. XX a. septintajame dešimtmetyje Jungtinėse Valstijose atsiradusio judėjimo įkūrėjais, be kelių kitų, laikomi lietuviai Jurgis Mačiūnas ir Jonas Mekas.

Menotyrininkai pabrėžia, kad šis judėjimas davė pradžią šiuolaikiniam menui, įnešė didžiulį indėlį į šiuolaikinę kultūrą, o jo pradininkas J.Mačiūnas net ir po mirties savo idėjomis garsina Lietuvos vardą pasaulyje.

Tačiau K.Prunskienė mano kitaip. „Fluxus“ – tai ne vien išsigimęs tariamai meninės kūrybos būdas, jos žanras – tai brutali per šimtmečius sukurtų menų ir puoselėtų dvasinės kultūros vertybių niokojimo ideologija. Tokios ideologijos invazija į Lietuvą ne tik pažeidžia tautinės kultūros pamatus, bet griauna žmonijos kultūrą ir netgi civilizaciją globaliniu mastu apskritai“, – „Fluxus“ neva keliamas grėsmes vardija politikė.

Man labai keisti tokie K.Prunskienės pareiškimai. Iš pradžių jai siūlyčiau pasiskaityti šiuolaikinio meno istorijos vadovėlį prieš darant tokius pareiškimus. Vadovėlių yra išleistų ir lietuvių kalba, todėl tikrai galima pasiskaityti, kas tas „Fluxus“ yra, – politikei pasiūlė Eglė Komkaitė-Baltušnikienė.Apie „Fluxus“ krypties menininkus politikės straipsnyje kalbama su panieka, o šį meną kuriantys žmonės pašaipiai vadinami „kūrėjais“, šis žodis vartojamas kabutėse.

„Fluxus“ „šedevrai“ nereikalauja nei talentų, nei taurių kūrybinių idėjų. Atvirkščiai – kuo absurdiškesnis ir atgrasesnis, šiurpesnis sumanymas, tuo didesnę „fluxusinę“ vertę jis įgauna, tuo daugiau svaigstančių iš susižavėjimo juo. Galbūt dalis žmonių tokioje „kūryboje“ lengvai randa sau pragyvenimo šaltinį ar būdą niekinti žmogų ir jo vertybes bei gamtinę aplinką, kartu realizuoja ir savo biologinius „talentus“, – „Vilniaus diena“ cituoja naujos partijos įkūrėjos kritiką Vilniaus savivaldybės sprendimui įsigyti J.Mačiūno kolekciją.

Kalbėdama apie istorinį „Fluxus“ judėjimą politikė vartojo tokius teiginius kaip „satanistinės dvasios įsisiautėjimas“ ir kartu įžvelgė galbūt priartėjusią „senojo pasaulio pabaigą“.

„Vilniaus dienos“ kalbinti menotyrininkai, sužinoję apie politikės pasisakymus „Fluxus“ tema, negalėjo atsistebėti profesorės pamąstymais. Kaip dienraščiui tvirtino menotyrininkas, Šiuolaikinio meno centro direktorius Kęstutis Kuizinas, „Fluxus“ judėjimas yra vienas svarbesnių XX a. antros pusės menininkų judėjimų, kuris dabar yra pripažintas visame pasaulyje. Pasak K.Kuizino, šis avangardinis sambūris lietuviams svarbus dėl to, kad jo pradininkas J.Mačiūnas Vakaruose laikomas vienu įtakingiausių XX a. Menininkų.

Sužinojusi, ką K.Prunskienė rašo apie „Fluxus“ judėjimą, nuostabos neslėpė ir menotyrininkė Eglė Komkaitė-Baltušnikienė, dirbanti Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja. Politikės pareiškimus apie „Fluxus“ ji pavadino keistais ir neatitinkančiais tikrovės.

„Man labai keisti tokie K.Prunskienės pareiškimai. Iš pradžių jai siūlyčiau pasiskaityti šiuolaikinio meno istorijos vadovėlį prieš darant tokius pareiškimus. Vadovėlių yra išleistų ir lietuvių kalba, todėl tikrai galima pasiskaityti, kas tas „Fluxus“ yra“, – pasiūlymą politikei pateikė E.Komkaitė-Baltušnikienė.

„Fluxus“ judėjimo pradininku laikomas kaunietis Jurgis Mačiūnas (1931–1978 m.), karo metais su šeima emigravęs į Vokietiją, o po karo pasitraukęs į Jungtines Amerikos Valstijas. Kai kur greta J.Mačiūno „Fluxus“ įkūrėjais įvardijami jo bičiuliai – lietuvis filmų kūrėjas Jonas Mekas, legendinės britų grupės „The Beatles“ narys Johnas Lennonas (1940–1980 m.) ir japonų kilmės muzikė Yoko Ono.

„Fluxus“ siekė vadinamosios pasidaryk pats estetikos ir vertino paprastumą. Šio judėjimo pradininkai tvirtino, kad menas turi būti prieinamas visiems – kad eksponatus galėtų įsigyti visi norintys. „Fluxus“ menininkai dirbo su bet kokiomis po ranka pasitaikiusiomis medžiagomis. Pirmieji „Fluxus“ kūriniai – rankų darbo dėžutės, įvairūs stalo žaidimai – buvo pardavinėjami itin pigiai, po 5 dolerius. Dabar šie kūriniai tapo labai brangūs, kolekcionieriai juos siekia įsigyti, nusipirkti šiuos kūrinius trokšta ir prestižiniai Vakarų šalių muziejai.

Judėjimo atstovai siekė išlaisvinti meną iš atgyvenusių formalizmo varžtų, priešinosi komercializmui, smerkė įprastinį rinkos diktatą ir akcentavo menininko nepriklausomybės svarbą.

Dabar „Fluxus“ judėjimas yra įtrauktas į daugelio Vakarų šalių mokymo programas, aprašomas meno istorijos vadovėliuose, „Fluxus“ eksponatai pristatomi prestižiniuose Vakarų šalių muziejuose.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min