Minėjimas prasidėjo Šv. mišiomis Šv. Ignoto bažnyčioje, po kurių kariai išžygiavo į Nepriklausomybės aikštę, pranešė Lietuvos kariuomenė.
Rikiuotėje dalyvavo visų Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinių būriai su kovinių vėliavų grupėmis, taip pat KASP sąjungininkų iš Estijos, kaimyninės Latvijos ir Lenkijos savanorių pajėgų vėliavų grupės.
Renginio metu buvo pristatyta meninė inscenizacija, vaizduojanti Krašto apsaugos savanorių pajėgų įkūrimo ištakas – tris savanorių kartas. Aikštėje kartu su šiuolaikiniais kariais stovėjo pirmąją, antrąją ir trečiąją savanorių kartas reprezentuojantys kariai, vilkintys to laikmečio uniformas. Tylos minute pagerbtas žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimas, padėtos gėlės prie trijų kartų karių savanorių kapų.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras pabrėžė, kad nors oficiali KASP įkūrimo data yra sausio 17-oji, savanoriai tarnybą pradėjo jau pirmosiomis 1991 metų sausio dienomis, kai valstybei jų reikėjo labiausiai.
„Jūs buvote vienas iš Lietuvos kariuomenės branduolių valstybės kūrimo pradžioje. Nuoširdžiai dėkoju už jūsų tarnybą, reikalaujančią asmeninės aukos – laiko, pastangų ir nuolatinio pasirengimo“, – pranešime cituojamas R. Vaikšnoras.
Krašto apsaugos viceministrė Vitalija Zumerienė sveikino tuos, kurie jau 35 metus tęsia savanoriškumo misiją. Ji dėkojo karių šeimoms už palaikymą, karių savanorių darbdaviams – už sudarytas galimybes kariams vykdyti tarnybą, taip pat išreiškė padėką 1990-ųjų metų savanoriams.
Pasak viceministrės, šiandien Lietuva susiduria su įtempta saugumo situacija, o jau beveik ketverius metus vykstanti Ukrainos kova suteikia naujų pamokų apie besikeičiantį karybos pobūdį, savanorių svarbą ir nuolatinę būtinybę ieškoti inovatyvių sprendimų atremti priešo pajėgas.
„Šiandien drąsiai galiu pasakyti – Lietuva kaip niekada stipri ir tai yra jūsų nueito kelio rezultatas. Pagarba kiekvienam, stovinčiam Lietuvos valstybės gynyboje“, – sakė V. Zumerienė.
Nuo 2008 metų KASP kasmet renka praėjusių metų geriausią kuopą. Šiemet ja tapo Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės 811-oji pėstininkų kuopa. Minėjimo metu Krašto apsaugos viceministrė kuopos kariams įteikė apdovanojimą – XIV a. kalaviją ir atminimo dovaną.
Taip pat buvo apdovanoti geriausi 2025 metų karių savanorių darbdaviai, reikšmingai prisidedantys prie Lietuvos valstybės gynybos stiprinimo.
Krašto apsaugos savanorių pajėgų rikiuotę užbaigė trys salvės, iššautos iš istorinės KASP patrankos.
Vėliau minėjimas persikėlė į Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios salę.
„35 metai nueito kelio – tai tarsi gyvenimo knyga, parašyta ne rašalu, o veiksmais: baimėmis, pykčiu, diskusijomis, kartais abejonėmis, bet svarbiausia – sprendimu nepasitraukti, kai sunku. Tai įrodė mūsų pirmosios, antrosios ir trečiosios kartos savanoriai“, – Seime sakė KASP vadas pulkininkas Darius Vaicikauskas.
„Mūsų pareiga ketvirtajai kartai – taip pat nepasitraukti ir drąsiai stovėti priešakyje“, – pridūrė jis.
Kovo 11-osios salėje KASP vadas pasirašė trijų Baltijos šalių savanorių pajėgų 2026 metų bendradarbiavimo planą su Latvijos „Zemessardze“ ir Estijos „Kaitseliit“ vadais, taip pat dvišalę bendradarbiavimo sutartį su Lenkijos teritorinės gynybos pajėgų 1-osios teritorinės brigados vadu.
KASP įkūrimo metinės minimos nuo 1991 metų sausio 17 dienos, kai Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė įstatymą dėl Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) įkūrimo.
Šis įstatymas įteisino jau veikusias savanorių formuotes, sudarė prielaidas paskirti vadovybę ir formuoti dalinius.
1998 metais SKAT pervadinta į KASP.
Šiuo metu pajėgose tarnauja apie 5 tūkst. karių savanorių – pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigojusių karo prievolininkų, atliekančių nenuolatinę karo tarnybą.
