„Girdėjome įvairių institucijų pasisakymus. Jie iš tiesų mato rizikas tam tikras. Turbūt turėtume sutikti, kad tam tikros rizikos egzistuoja. Iš kitos pusės žiūrint, tos ribos dydis, ar tai būtų 5 tūkst., ar trys, ar 10 tūkst., nėra esminis šešėlio lemiantis veiksnys, bet kovoje su šešėliu tai aišku, kad nepadės“, – pirmadienį žurnalistams sakė Kristupas Vaitiekūnas.
„Labai padėtų, jeigu ta riba būtų, tarkim, 1 tūkst. eurų. Tada tikrai būtų skirtumas“, – pridūrė jis.
Kaip skelbė LRT televizija, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nemato objektyvaus poreikio didinti šią ribą, priešingai – didesni grynųjų pinigų srautai gali didinti šešėlinę ekonomiką, sukčiavimą, mažinti pridėtinės vertės mokesčio surinkimą.
Lietuvos verslo konfederacijos vadovė Ineta Rizgelė LRT taip pat teigė, kad organizacija nepalaiko ribos didinimo ir mano, kad ji turėtų būti mažinama, pavyzdžiui, iki 2,5 tūkst eurų.
Kaip rašė BNS, pernai „Nemuno aušros“ frakcijos Seime nariai siūlė didinti ribą iki 15 tūkst. eurų. Rugpjūtį Finansų ministerija tokioms pataisoms nepritarė teigdama, kad tai neigiamai paveiktų pastangas mažinti šešėlinę ekonomiką.
Tačiau vėliau ministerija pati įregistravo pasiūlymą didinti ribą iki 10 tūkst. eurų, nes didesnė suma pažeistų Europos Sąjungos reglamentavimą. K. Vaitiekūnas pripažino, kad šis siūlymas yra svarbus „Nemuno aušrai“.
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis yra sakęs, kad dabartinė tvarka riboja žmonių galimybes naudotis savo pinigais bei yra naudinga bankams. Be to, grynieji būtini ekstremalios situacijos atveju, jei sutriktų bankų veikla.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas pernai lapkritį ribos didinimui nepritarė ir teigė, kad norėtų ją dar labiau mažinti.
Pagal 2022 metų lapkričio 1 dieną įsigaliojusį įstatymą atsiskaitymai už sandorius gali būti atliekami grynaisiais, jeigu jie neviršija 5 tūkst. eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta. Taip siekta mažinti šešėlį ir pinigų plovimo riziką.
