Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kryžiuoja ietis dėl neatpažintų palaikų

Kapinės
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Kapinės
Šaltinis: 15min
0
A A

Šią savaitę turėtų paaiškėti, kas Vilniuje imsis saugoti neatpažintų žmonių palaikus – savivaldybėje bus atplėšti viešųjų pirkimų konkurso dalyvių vokai su pasiūlymais. Iki šiol palaikus saugojusi įmonė kaltina savivaldybę prasiskolinus 300 tūkst. Lt ir ketina kreiptis į teismą.

Dėl neatpažintų palaikų saugojimo ir šios paslaugos finansavimo pastaruoju metu kyla daug nesutarimų. 256 – apytiksliai tiek neatpažintų žmonių kūnų kasmet palaidojama Vilniuje. Pagal įstatymą, mirusio žmogaus palaikai privalo būti saugomi 30 parų, o neatsiradus artimųjų, jei kūnas yra be smurtinių žymių, yra palaidojamas kaip neatpažintas.

Tokiais atvejais laidojimu turi pasirūpinti savivaldybė, tačiau problemų iškyla dėl palaikų saugojimo – ši funkcija įstatymiškai nepriskirta jokiai institucijai, todėl aistros verda jau kone du dešimtmečius. 

Andriaus Ufarto/BFL nuotr./R.Paulionis, Vilniaus savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktoriaus
R.Paulionis, Vilniaus savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktoriaus

„Savivaldybė to daryti neprivalo, tačiau jai pateikiamos sąskaitos už kūno saugojimą net 160 dienų. Iš čia atsiranda kažkokių skolų, kurių padengti nėra kam“, – tikino savivaldybės Socialinių reikalų departamento vadovas Regimantas Paulionis.

Palaikų saugojimo paslaugas savivaldybei teikianti įmonė „VIS LT“ aiškina, kad kūnų nespėja paimti teismo medicinos ekspertai, o juos saugoti kažkam reikia.

„Savivaldybė apskritai norėtų, kad palaikai būtų saugojami tik 4 dienas, kurios pagal įstatymą yra nemokamos, ir tai esą turėtų daryti Teismo medicinos institutas. Viskas jau primena šunų užkasinėjimą, o ne žmonių laidojimą, todėl naujame konkurse nedalyvavome“, – sakė dabar kūnus saugančios įmonės „VIS LT“ direktorius Vitalijus Gasperovičius.

Pasak V.Gasperovičiaus, savivaldybė už pusę metų teiktas paslaugas skolinga apie 300 tūkst. Lt, nors pagal laikinąją sutartį buvo įsipareigojusi pirkti paslaugų tik už 100 tūkst. Lt.

„Jie mums sąskaitas siunčia atgal, prašo perrašyti, tačiau kiekvieną kūną lydi bent dešimt atskirų dokumentų, viskas užfiksuota ir privalo būti sumokėta. Perspėjome juos, kad sutartas limitas baigėsi, tačiau niekas dėmesio nekreipė. Dabar lieka kreiptis į teismą“, – dėstė V.Gasperovičius.
Laikinai sudaryta sutartis su įmone turėjo galioti iki bus nustatytas nuolatinis palaikų saugotojas arba baigsis skirti 100 tūkst. Lt.

„Įmonės sąskaitas esame gavę, tačiau, mūsų supratimu, jos visiškai nepagrįstos. Kaip galima laikyti kūną 160 parų, jei sutartyje numatyta iki 30 parų? Tai yra sutarties nesilaikymas“, – tikino  savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėja Ina Čeboteriova.

Siūlo paslaugą veltui

Nors aiškios tvarkos, kas turėtų saugoti palaikus, dar nėra, savivaldybė yra paskelbusi naują konkursą palaikams laikyti. „15min“ žiniomis, konkurse dalyvauja trys įmonės, kurių viena siūlosi paslaugas teikti veltui.

Kaip galima laikyti kūną 160 parų, jei sutartyje numatyta iki 30 parų?
„Ir dabar prieš laidodami neatpažintus palaikus iš esmės tas paslaugas teikiame, todėl nieko naujo nebus. Galime daryti tai nemokamai – užteks skiriamų pinigų kūnui laidoti“, – tikino  neatpažintų žmonių palaikus laidojančios įmonės „Lakrima“ direktorius Saulius Mickus.
Vienam kūnui palaidoti valstybė mirusiojo artimiesiems skiria 1040 Lt. Jei kūno niekas neatsiima, šiuos pinigus gauna savivaldybė, kuri privalo rūpintis laidojimu.

Įstatymas pakeliui

Dar 2007-aisiais buvo pradėti rengti teisės aktai, siekiant nustatyti aiškią tvarką, kas turėtų saugoti palaikus. Tikimasi, kad Seimas naująją tvarką patvirtins iki 2010-ųjų.

„Vyksta derinimas tarp žinybų, savo ruožtu stengiamės sutrumpinti kūnų saugojimo laiką, operatyviau atlikti tyrimus“, – po praėjusią savaitę vykusio pasitarimo „15min“ sakė Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiasis prokuroras  Zenonas Burokas.

Anot pašnekovo, iš pradžių pasipiktinęs Teismo medicinos institutas taip pat šiek tiek atlyžo ir pažadėjo dalį palaikų saugoti bei greičiau atlikti tyrimus.

„Mes apskritai šioje istorijoje esame niekuo dėti. Vyksta konkurencinė kova tarp laidojimo įstaigų. Pakanka prisiminti, kaip kasryt 5–6 įmonės atveždavo kūnus į Teismo medicinos institutą, artimieji reikalaudavo grąžinti, prašydavo pirmumo teisės, kiemas atrodydavo lyg turgus“, – pasakojo Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto direktorius Alvydas Pauliukevičius. Pasak jo, nusistovėjusi tvarka, kai kūnus saugo vienas šeimininkas, yra patogi teismo medicinos ekspertams – neliko painiavos.

„Mums priklauso atlikti tyrimus, tai ir darome, saugome tuos kūnus, kuriuos tiriame, vėliau grąžiname ir jie laidojami. Neatpažintų žmonių palaikai, kaip buvo anksčiau, mums nepriklauso. Įdomiau tai, kad jau dvejus metus niekas negali išspręsti opios problemos“, – reziumavo A.Pauliukevičius.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min