Dabar populiaru
Publikuota: 2019 sausio 18d. 16:51

KT atmetė A.Širinskienės inicijuotą kreipimąsi dėl teisės aktų ekspertinės išvados

Agnė Širinskienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Agnė Širinskienė

Konstitucinis Teismas (KT) grąžino Seimui Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės Agnės Širinskienės inicijuotą kreipimąsi dėl išaiškinimo, ar 20 proc. Seimo narių prašymas atlikti nepriklausomą ekspertinį teisės akto projekto vertinimą neprieštarauja Konstitucijai.

Pagal Seimo statutą, jeigu įstatymo projektu siūloma iš esmės keisti teisinį reglamentavimą, pagrindinis komitetas arba ne mažiau kaip 20 proc. Seimo narių gali prašyti užsakyti nepriklausomą ekspertinį teisės akto projekto įvertinimą.

Tokio vertinimo gali būti prašoma nutarus pradėti projekto svarstymo procedūrą ir ne vėliau kaip 72 valandos po svarstymo pagrindiniame komitete pabaigos.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A.Širinskienė kvestionavo šiuos statutu įtvirtintus teiginius.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Seime
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Seime

Anot jos, šiuo metu, kai 20 proc. parlamentarų paprašo teisės akto ekspertinės išvados, sustabdoma teisėkūros procedūra, o parlamentas, tai yra visi Seimo nariai, esą negali kvestionuoti tokio ekspertinio vertinimo pagrįstumo bei tikslingumo ir įsitikinti, ar prašant išvados nesiekiama vilkinti teisės akto priėmimo proceso.

„Teisingumo, protingumo bei teisinės valstybės principai reikalautų nustatyti tokį reguliavimą, kurio metu 1/5 Seimo narių grupės sprendimas neįgytų didesnių teisinių galių, nei viso Seimo in corpore sprendimas“, – rašoma Seimo statuto projekto aiškinamajame rašte, kurį A.Širinskienė teikė Seimui.

Vėliau parlamentarė inicijavo kreipimąsi į KT ir prašė įvertinti, ar dabar galiojantis reglamentavimas neprieštarauja Konstitucijai.

Kreipimuisi Seimas pritarė.

Penktadienį KT priėmė nutarimą ir konstatavo, kad pareiškėjas (Seimas – 15min) nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų jo abejones dėl Seimo statutu numatyto reglamentavimo.

„Iš pareiškėjo prašymo nėra aišku, kaip ginčijamu teisiniu reguliavimu [...] yra varžoma iš Konstitucijoje įtvirtinto Seimo nario laisvo mandato principo kylanti Seimo nario teisė savo nuožiūra balsuoti priimant bet kurį Seimo sprendimą ar paneigiama Konstitucijoje įtvirtinta taisyklė, kad įstatymai priimami Seimo narių balsų dauguma.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./ KT
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./ KT

Taip pat nėra aišku, kodėl toks teisinis reguliavimas yra nesuderinamas su konstitucine pliuralistinės demokratijos ir Seimo, kaip Tautos atstovybės, samprata“, – rašoma KT svetainėje, kur taip pat priduriama kad Seimo prašymas neatitinka KT nustatyto reikalavimo nurodyti pareiškėjo pozicijos teisinį pagrindimą.

KT taip pat pažymėjo, kad „nepriklausomas ekspertinis įstatymo projekto įvertinimas yra viena iš priemonių teisėkūros kokybei užtikrinti“.

Anot KT, teisė prašyti ekspertinio vertinimo remiantis Seimo statutu yra laiduojama vienodai visiems Seimo nariams.

„Seimo statuto 145 straipsnio 2 dalyje numatyta teisė reikalauti nepriklausomo ekspertinio įstatymo projekto įvertinimo nėra vienintelė teisė, kuria naudotis gali ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė“, – nurodė teismas.

KT taip pat pridūrė, kad svarstant projektą ekspertų atlikta išvada „nei komitetų, nei Seimo nesaisto, juo labiau ji nesaisto Seimo narių šiems balsuojant dėl įstatymo priėmimo“.

Dėl Seimo statute įtvirtintų normų atitikties Konstitucijai Seimas į KT galės kreiptis dar kartą, kai bus pašalinti kreipimesi įvardyti trūkumai.

Teise prašyti ekspertinio vertinimo dažnai naudojasi Seimo opozicija, pavyzdžiui, rugsėjį tokio vertinimo paprašyta dėl socialdemokratų lyderiui Gintautui Paluckui kelią į savivaldos rinkimus užkertančių pataisų, pavasarį – dėl pataisų, keisiančių partijų finansavimo tvarką Socialdemokratų darbo partijos naudai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min