Teismas šį klausimą svarstys Seimo narių grupės prašymu.
Konstitucijoje pažymėta, kad „kiekvienas žmogus [...] turi teisę [...] gauti teisingą apmokėjimą už darbą“. Seimo narių teigimu, ši nuostata reiškia asmens teisę gauti tokį apmokėjimą už darbą, kuris būtų teisingas atsižvelgiant į jo atliekamo darbo pobūdį, darbo funkcijų sudėtingumą ir apimtį, tenkančią atsakomybę už tų funkcijų vykdymą, einamų pareigų ypatumus, asmens profesinį lygį, kvalifikaciją.
„Lietuvos savivaldybės yra labai skirtingos ne tik pagal gyventojų skaičių, taigi ir merams bei merų pavaduotojams tenkantys darbinės veiklos iššūkiai yra skirtingi, tad tik vienas kriterijus atlyginimams nustatyti nėra visiškai objektyvu“, – teigia parlamentarai. Be to, jų manymu, neaišku, kodėl pasirinktas vos vienas gyventojų skaičiaus slenkstis – 100 tūkst. gyventojų.
Pasak Seimo narių, Vilniaus miesto savivaldybės, kurioje gyvena daugiau nei 0,5 mln. gyventojų, vadovams tenkanti atsakomybė yra daug didesnė nei Vilniaus rajono savivaldybės, kurioje gyvena apie 100 tūkst. gyventojų, vadovų, be to, skirtingi ir jų darbo ypatumai: „Lygiai taip pat sunku lyginti merų ir jų pavaduotojų darbą mažiausiose šalies savivaldybėse, kur gyvena vos per 3 tūkst. gyventojų, su Panevėžio miesto savivaldybe, kur gyventojų yra apie 90 tūkst. Todėl toks ginčijamas teisinis reguliavimas neatitinka Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos „kiekvienas žmogus [...] turi teisę [...] gauti teisingą apmokėjimą už darbą“.
