Dabar populiaru
Publikuota: 2015 spalio 12d. 23:47

Kuc kuc Kamajuos... Kamajų Respublikai – 110 metų

Kamajai
Daivos Skirkevičienės nuotr. / Kamajai

Kamajų Respublika Rokiškio rajone praėjusį savaitgalį atšventė 110 metų sukaktį. Taip taip – Kamajų Respublika. Ji buvo įkurta revoliucingaisiais 1905-aisiais. Tradiciją švęsti šį įvykį kamajiškiai pradėjo dar soviet­mečiu, ir dabar ją tęsia.

Į kermošių barankyčių pirkti

Tradicinėje dvi dienas trunkančioje šventėje „Kuc kuc Kamajuos“ Respublika atkuria savo sienas, ją valdo ne Rokiškio rajono meras, o kamajiškių pernai išrinktas prezidentas Vytautas Vilys, buvęs ilgametis Kamajų seniūnijos seniūnas ir praėjusios kadencijos Rokiškio rajono meras.

Kamajų Respublikoje cirkuliuoja ir sava valiuta – kamajiniai ir kamajeikos, kaldinamos Kamajų centre – Antano Strazdo aikštėje. 

Kas vyksta Kamajų Respublikos dienomis? Ogi vietiniai ir suvažiavusieji iš toliau buvę kamajiškiai švenčia: rengia parodas, koncertus, jaunimo diskotekas, įvairias sporto varžybas. Veikia kaimo bendruomenių amatų kiemeliai ir, be abejonės, didelis turgus. Šiemet jame galėjai įsigyti visko – nuo naminės duonos iki pusbrangių akmenų. Kamajų Respublikoje cirkuliuoja ir sava valiuta – kamajiniai ir kamajeikos, kaldinamos Kamajų centre – Antano Strazdo aikštėje. Šiemet buvo nukaldintas jubiliejinis pini-
gas – 10 kamajinių.

„Kuc kuc Kamajuos barankyčių pirkti! Didelių negavau, o mažyčių nepirkau“, – taip dar ir šiais laikais uždainuoja aukštaičiai seneliai, supdami anūkus ant savo kelių ir imituodami jojimą arkliu.

Nesuprantantiesiems šios dainelės prasmę paaiškins kiekvienas kamajiškis: nuo seno Kamajai garsėjo dideliais kermošiais, čia vykdavo dideli turgūs. Į juos arklių traukiamais vežimais suvažiavę ūkininkai, amatininkai prekiaudavo savo pagaminta produkcija. O ypač Kamajų turgus išsiskirdavo baronkų (riestainių) įvairove. Karas šią tradiciją nutraukė. Tačiau kamajiškiai ją bent iš dalies atgaivino dabar jau kasmet rengdami Kamajų Respublikos šventę. Plikytos tešlos baronkos ir dabar yra pagrindinis šventės akcentas. Kamajų Respublikai nusipelnę piliečiai apdovanojami ordinais „Už nuopelnus Kamajų Respublikai“, jiems suteikiami „Kamajų Respublikos garbės piliečio“ vardai.

„1983-iaisiais pagal žinomos dainos žodžius surengėme pirmąją „Kuc kuc Kamajuos“ šventę, norėdami atgaivinti senąjį Kamajų kermošių. Dabar šia švente siekiame išsaugoti savo krašto papročius, tradicijas, skatinti kartų bendradarbiavimą, auginti jaunimo lyderius, bendrai veiklai burti tautodailininkus, menininkus“, – „ŪP“ sakė Kamajų Respublikos prezidentas V.Vilys.

Revoliucinė praeitis

Prie dviejų susikertančių kadaise labai svarbių prekybos kelių ir Šetekšnos upės įsikūręs Kamajų miestelis savo amžių skaičiuoja nuo 1541 m., kai pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėtas Kamajų dvaras, o miesteliu tapo nuo 1660-ųjų.

Jurgis Smolskis Smalstys 1905 m. Kamajuose pašalino rusų administraciją ir paskelbė Kamajų Respubliką.

Kamajų vardą išgarsino čia kunigavęs ir paskutiniuosius savo klajokliško gyvenimo metus praleidęs poetas, vargšų užtarėjas Antanas Stazdas. Dabar Kamajuose veikia poeto vardo gimnazija, centrinėje miestelio aikštėje ant tašyto granito postamento pastatytas bronzinis Strazdelio biustas, sukurtas skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus.

Kovotojas prieš carinį režimą Jurgis Smolskis Smalstys 1905 m. Kamajuose pašalino rusų administraciją ir paskelbė Kamajų Respubliką. Pastarajai priklausė ir Salos, Duokiškis, Jūžintai, net Užpaliai. Respublika gyvavo labai neilgai, revoliucinis judėjimas greitai buvo nuslopintas. Išsiaiškinus šį faktą sumanyta atgaivinti Kamajų Respubliką. Prieš jos šimtmetį kraštietis dailininkas Jokūbas Zovė sukūrė heraldiką – herbą, vėliavą, o kamajiškis Kazimieras Šešelgis – Lietuvos urbanistikos patriarchas, habilituotas humanistinių mokslų daktaras, profesorius – pinigus.

Iš Kamajų krašto yra kilęs ir lietuvybės skleidėjas knygnešys Konstantinas Narkevičius, vyskupas Juozas Tūnaitis.

Kamajai yra XIX a. pab.–XX a. pr. urbanistikos paminklas. Kamajiškiai didžiuojasi rekonstruota savo centrine aikšte. Deja, 1905 m. pastatyta mūrinė Šv. Kazimiero bažnyčia dar neatsikratė per Antrąjį pasaulinį karą ištikusio luošumo – 1944-aisiais susprogdinti abu neogotikinės bažnyčios bokštai iki šiol neatstatyti.

Žemdirbiška dabartis

Dabar Kamajų miestelis turi apie 500 gyventojų. Seniausias miestelio žmogus – Kazimiera Latvėnienė – atšventė 93 metų sukaktį.

Kamajiškiai darbo randa A.Strazdo gimnazijoje ir vaikų darželyje, pašto skyriuje, seniūnijoje, kultūros namuose, bibliotekoje, keturiose parduotuvėse, vaistinėje. Kamajuose veikia maitinimo įstaiga, automobilių remonto dirbtuvės, kirpykla. Seniūnijoje yra 84 prekinės žemės ūkio produkcijos gamyba užsiimantys ūkiai. 47 iš jų yra mišrūs – laiko gyvulių, daugiausia – pieninių galvijų ir sėja javus. Likusieji ūkiai užsiima vien augalininkyste. Daugiausia auginama javų, rapsų, nemažai – grikių. Nėra Kamajų krašte vaisius ir daržoves auginančių ūkių. 91 seniūnijos gyventojas remiamas socialinėmis pašalpomis.

Kamajų kraštą skalauja net 8 ežerų vandenys: Aukštakalnio, Luolelio, Luolio, Bedugnio, Uosinto, Dviragio ir Petriošiškio, Liūno, teka keli upeliai: Jara-Šetekšna, Zvygupis-Prūdupis, Uosija, Valkšna.

Ūkininko patarėjas
Temos: 2 Respublika Kamajai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Skanumėlis

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai

Video

00:34
00:16
00:05

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min