Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kultūros ministerija: reikia ne naujo Tautinių mažumų įstatymo projekto, o priimti svarstomą

Kultūros ministerija
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Kultūros ministerija: rengti naują įstatymo projektą ir vėl pradėti visą derinimo bei pateikimo parlamentui procedūrą iš naujo yra netikslinga.
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kultūros ministerija, kuri atsakinga už politikos formavimą tautinių mažumų atžvilgiu, neketina rengti naujo įstatymo projekto šiuo klausimu, bet siūlo priimti Seime jau svarstomą dokumentą.

Nori vystyti jau pradėtą projektą

„Kultūros ministerijos pozicija šiandien yra tokia – kad mes turėtume koncentruotis į tą įstatymo projektą, kuris yra praėjęs dvi stadijas iš trijų. Kad nebūtų projektų gausa, o būtų jų kokybė, mes atsižvelgėme į tai, kad jau yra apsvarstytas įstatymo projektas, ir nutarėme orientuotis į jį, teikti visas pastabas, aktyviai dalyvauti formuojant pasiūlymus Seime“, – trečiadienį sakė kultūros viceministrė Agneta Lobačevskytė per Liberalų sąjūdžio surengtą pasitarimą dėl Tautinių mažumų įstatymo.

Anot jos, rengti naują įstatymo projektą ir vėl pradėti visą derinimo bei pateikimo parlamentui procedūrą iš naujo yra netikslinga.

„Be abejo, jeigu šis įstatymo projektas, kuris yra praėjęs svarstymo stadiją, sustotų, Kultūros ministerija pasiryžusi savo iniciatyva teikti iš naujo“, – kalbėjo viceministrė.

Kritikuoja, nes nebeliko dvikalbių lentelių

Pateikimo ir svarstymo stadijas Seime yra įveikęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovo Jaroslavo Narkevičiaus inicijuotas Tautinių mažumų įstatymo projektas. J.Narkevičius savo projektu siūlė grąžinti anksčiau galiojusią Tautinių mažumų įstatymo redakciją ir leisti, kad tautinių mažumų kompaktiškai gyvenamose vietovėse valstybės įstaigose ir organizacijose greta valstybinės kalbos galėtų būti vartojama ir tautinės mažumos kalba, taip pat šalia lietuvių kalbos būtų leidžiami užrašai tautinės mažumos kalba.

Tačiau Seimas svarstydamas šį projektą liepą išbraukė pirminiame projekto variante įrašytas dvikalbes lenteles.

Todėl dabar J.Narkevičius savo projektą kritikuoja. Jo teigimu, projektas nebepanašus į iki 2010 metų galiojusį Tautinių mažumų įstatymą, kurio veikimą jis siūlė atkurti, kol bus priimtas naujas išsamesnis dokumentas.

„Jeigu bus tokia pozicija, kokią girdėjome, mes tikrai su tuo nesutiksime ir ramumo valstybėje nebus“, – Kultūros ministerijos sprendimą komentavo LLRA atstovas.

Anot jo, tautinėms mažumoms įstatymu reikia sudaryti „platų spektrą galimybių“ naudotis savo teisėmis: kas norės, galės naudotis, kas ne – nesinaudos.

„Nuostatos neturi būti siauresnės ir blogesnės negu galiojo iki įstojant Lietuvai į Europos Sąjungą ir NATO“, – tvirtino J.Narkevičius.

Dabartinis projektas po svarstymo, politiko teigimu, tautinių mažumų teises susiaurina.

Pakeitimus priėmė vasarą

Liepą Seimas pritarė konservatoriaus Valentino Stundžio ir grupės kitų parlamentarų pasiūlymui, kad tautinės mažumos kalba šalia valstybinės leidžiama skelbti tik tautinių mažumų bendrijų ir organizacijų įregistruotus informacinius pavadinimus. Taip pat pritarta siūlymui, kuris tautinės mažumos gyvenamoje vietovėje valstybinę kalbą nepakankamai mokantiems asmenims leidžia į vietos įstaigas ir organizacijas kreiptis gimtąja kalba, o kartu institucijos turėtų užtikrinti raštvedybą valstybine kalba.

Po to LLRA atstovai Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo naują Tautinių mažumų įstatymo projektą. Jis įteisintų platų tautinės mažumos kalbos oficialų vartojimą, dvikalbes lenteles, o valstybę įpareigotų finansiškai remti tautines mažumas.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min